Kokios antikos mitų vetybės yra aktualios šiuolaikiniam žmogui?

Kokios antikos mitų vetybės yra aktualios šiuolaikiniam žmogui?

Antika vadiname senovės graikų ir romėnų civilizaciją nuo geležies amžiaus pradžios XI a. pr. Kr. iki Vakarų Romos imperijos žlugimo 475 metais po Kr. Senovės Graikijos kultūra yra šiuolaikinės kultūros pamatas. Ten susiformavo gyvenimo pagrindai. Pasaulį graikai aiškino per mitus. Kartu susiformavo pagrindinės moralės ir nuostatos. Kitais amžiais tos vertybės tik pakartojamos ir dar labiau įtvirtinamos. Priežastis, dėl kurios mitais vis dar remiamasi literatūriniuose tekstuose, rašiniuose yra ta, jog mituose, kaip ir pasakose bei kituose tautosakos kūriniuose yra sukaupta praėjusių kartų išmintis, nesenstančios pamokos ir vertybės. Šiandien skaitydami antikos mitus atrandame vis naujas prasmes, kitaip atskleidžiančias šiuolaikinio gyvenimo aktualijas.

Visų pirma, nesitaikstyti su prievarta, neprarasti orumo buvo svarbu mums, kaip lietuvių tautai. Lietuvių tauta ne kartą buvo praradus savo, kaip atskiros šalies valstybingumą, ATR laikotarpiu, carinės Rusijos priespaudos ir Vokietijos ir Sovietų okupacijos metu. Dar visai neseniai, sovietų okupacijos laikotarpiu lietuviai buvo šaudomi, tremiami, verčiami išduoti savo tėvynę. Buvo stengiamasi sunaikinti žmonių savivertę, ypač tautiškumą ir patriotiškumą, nes tokia visuomenė yra lengviau kontroliuojama, ji greičiau degraduoja ir pasiduoda kitų valiai. Ir tik dėl savo meilės Tėvynei, ryžto ir kovojusių už laisvę pasiaukojimo dabar mes turime laisvą Lietuvą. Net atgimusioje, laisvoje šalyje žmogaus orumas yra svarbi vertybė. Vandos Juknaitės kūrinyje ,,Išsiduosi. Balsu" puikiai atskleidžiama ir parodoma, kaip jaučiasi visuomenės atstumtieji, patys pažeidžiamiausi- gatvės vaikai. Kartais net paprasčiausi vaikų poreikiai nebuvo patenkinami. Ką jau kalbėti apie orumą ir savivertę. Nors nuomonei apie save įtakos turi daug kas, kasdieniame gyvenime žmogui svarbu, kiek jis vertinamas arba kaip su juo elgiamasi. Tokia pat kova su priespauda atsispindi ir graikų mite ,,Prometėjas". Titanas nepaklūsta Dzeusui ir atiduoda žmonėms ugnį, kuri yra šviesaus, išsimokslinusio, protingo ir oraus žmogaus simbolis. Dzeusas užsirūstina dėl to, kad Prometėjas nepasako jam pražutingosios pranašystės. Todėl Dzeuso paliepimu Hefaistas prikala Prometėją prie uolos, Kaukazo kalnuose. Nepalenkiamas Prometėjas ant uolos kenčia baisius skausmus, tačiau neišsižada meilės žmonių giminei ir nemaldauja Olimpo valdovo pasigailėjimo. Matydamas, kad titanas vis tiek nepalenkiamas, Dzeusas dar padidina jam kančias: liepa ereliui kas dieną draskyti Prometėjui kepenis, kurios kaskart atauga, taip pasmerkiamas ugnianenešys skausmingoms ir amžinoms kančioms. Ir tik kentauras Chironas, netyčia sužeistas Heraklio, sutinka nužengti į Hadą vietoj Prometėjo. Taigi Orumas, išdidumas, nesitaikstymas su standartais, neteisingais įstatymais, yra tai, kas padėjo išsilaisvinti iš priespaudos visais laikais.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!