Mitų reikšmė Antikos ir šiuolaikiniam žmogui

Norėčiau pradėti nuo to, kad mituose vaizduojamas maištas gali atverti daug naujų potyrių ir galimybių. Žmogus-maištininkas dažnai įvardijamas kaip blogas, o jo darbai – nepriimtini. Tačiau „eiti prieš sistemą“ juk nėra blogai, o tai įrodo ir Prometėjo mitas. Prometėjas, norėdamas pasipriešinti Dzeuso valiai, ima maištauti, nes galvoja, kad esamus žmones galima patobulinti. Danguje pavogęs ugnies ją atnešė į Žemę, išmokė rašto, prisijaukinti gyvulius, statyti laivus ir gaminti vaistus, o juk iki tol žmonės gyveno urvuose, nemokėjo nė paprasčiausių dalykų. Už šį žygdarbį titanas Prometėjas buvo nubaustas, tačiau žmonės jį garbino kaip geradarį, laikė žmonijos kūrėju, kultūros nešėju. Vienas žymiausių XX a. lietuvių rašytojų, poetų ir prozininkų Vincas Mykolaitis-Putinas eilėraštyje „Prometėjas“ parodė mitų svarbą dabarties žmogui. Pats Vincas Mykolaitis-Putinas per penkiasdešimt intensyvaus kūrybinio darbo metų išlikęs pačioje intelektualinio gyvenimo viršūnėje. Putino „Prometėjas“ yra kvietimas kovoti su tironija, despotizmu ir savivale. Eilėraštis parašytas 1958-aisiais, kai vis dar vyravo sovietinis režimas, žmonės gyveno priespaudoje ir baimėje. Graikų dievas Dzeusas netiesiogiai lyginamas su to meto diktatoriais, o eilėraščio tekstas kvietė priešintis ir keisti savo gyvenimą, kaip ir pats Prometėjas pakeitė to meto žmoniją. Taigi, nesvarbu, antikoje ar dabar, reikalingas mituose vaizduojamas maištininkas, kuris atveria naujas galimybes ar skatina savarankiškai imtis veiksmų.
Taip pat yra žinoma, kad mituose vaizduojama meilės istorija sukelia ne tik džiaugsmą, bet ir nepataisomą skausmą. Meilė – tai vienas stipriausių jausmų mūsų gyvenime. Aristotelis, įrodydamas šio jausmo svarbą, išskyrė kelias meilės rūšis: pasiaukojanti, praktiškoji, jausmingoji, apsėstoji. Tai jausmas, nuo kurio dažnai priklauso mūsų savijauta, mūsų elgsena ir visas gyvenimas, tai lyg gyvybiškai būtinas dalykas. Meilės svarba vaizduojama Orfėjo ir Euridikės mite. Orfėjas vedė Euridikę, tačiau laimingu gyvenimu ilgai džiaugtis jiems nebuvo lemta – Euridikė greitai mirė, o jos vėlė nukeliavo į požemio pasaulį. Orfėjas kentė begalinį sielvartą, tad surado kelią į požemius, pakerėjo požemio karalius savo dainomis, o šie leido išsivesti Euridikę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!