Kokia mitų reikšmė Antikos ir dabarties žmogaus gyvenime?

Kokia mitų reikšmė Antikos ir dabarties žmogaus gyvenime? Mitai – tai senoviniai pasakojimai apie pasaulio sukūrimą, dievų gyvenimus ir karžygius. Mitų reikšmė buvo svarbi tiek antikos, tiek šių laikų žmogui, nes ji aiškino gamtos reiškinius, jų kilmę, žmogaus ir žmonijos formavimą, jų vertybes ir ypatybes. Mitai, perduodami iš lūpų į lūpas, archajinėje visuomenėje atliko socialinę – psichologinę funkciją , pagrįsdami elgesio taisykles, moralę ir apeigas. Tad, remdamasis graikų mitais ir šių dienų naująja mitologija, aptarsiu, kokia mitų reikšmė yra Antikos ir dabarties žmogui. Mitai yra kolektyvinė kūryba, perteikianti senovės pasaulio supratimą. ,,Visur, kur gyvena žmonės, visais laikais klestėjo mitai, nes jie buvo gyvas įkvėpimo šaltinis viskam, ką tik žmogus kurdavo kūno ir dvasios pastangomis“, – teigia Džozefas Džonas Kempbelas. Vienas iš geriausių pasaulio suvokimo mitų yra mitas apie Prometėją. Jame aiškinama, kaip Prometėjas iš Olimpo pavogė ugnį ir suteikė ją pasauliui. Šis žygdarbis buvo itin svarbus žmonijos ateičiai ir jos vystymuisi. Turėdami ugnį, žmonės nebuvo alkani, sušalę, jų gyvenimams buvo suteikta šviesa. Tačiau, pelnęs žmonių palankumą, Prometėjas užsitraukė Dzeuso ir viso Olimpo rūstybę. Suteikdamas žmonijai ugnies dovaną, jis pasmerkė save bausmei, sukėlusiai neapsakomą kančią dėl žmonijos ateities. Prometėjas žmonėms atskleidė darbus, palengvinusius jų kasdienį gyvenimą, suteikdamas gyvenimui prasmės: kaip žemdirbystė, būstų statyba, skaitymas, rašymas ir t.t. Taip žmonės pradėjo kurti visuomenę, siekti pažinti save ir juos supantį pasaulį. Šiame mite ugnis simbolizuoja laisvę. Turėdami ugnį, žmonės tapo nepriklausomi nuo gamtos ciklo. Nepaisant aplinkos veiksnių, jie galėjo valdyti šviesą, šilumą, patenkinti būtinus poreikius. Prometėjas parodė žmonėms, kaip išgyventi savarankiškai. Šis mitas dabartiniam žmogui paaiškina, kaip atsirado civilizacija. Vieni mitai aiškino gamtos reiškinių, papročių ar daiktų atsiradimo aplinkybes ir priežastis, kiti buvo siejami su tikėjimu. Šie mitai aiškino žmogaus sielos amžinumą ir nemirtingumą. Vienas geriausiai tai aprašančių mitų yra mitas apie Sizifą. Mito herojus, paniekindamas dievus, juos apgaudinėdamas, užsitraukė jų nemalonę ir buvo nuteistas į kalvą ridenti didžiulį akmenį. Sizifui prieš pat pasiekiant viršūnę, akmuo jam prieš akis nuriedėdavo žemyn. Pasmerktas amžių amžiams šiam beviltiškam darbui, Sizifas, pasak Albero Kamiu, vistiek sugebėjo rasti laimę. Kadangi ši bausmė tampa vieninteliu Sizifo egzistencijos tikslu, jo sielos amžinumas atsiskleidžia gebėjimu priimti net ir beviltišką situaciją ir ją paversti gyvenimo tikslu. Nuolatinis darbas jam suteikia tvirtumo, ramybės, jis absurde ir kančioje randa laimę. Šiame mite analizuojamas žmogaus sielos tvirtumas, gebėjimas net ir absurdiškoje kančioje rasti kažką gero. Nors Olimpo dievai manė, jog nėra nieko blogiau už beviltišką bausmę, neturinčią nei tikslo, nei rezultatų, žmogaus sielos nemirtingumas įrodo kitaip. Sielos amžiškumo ir atkaklumo tema taip pat yra analizuojama Sofoklio tragedijoje “Antigonė”. Šis mitas pasakoja apie Antigonės siekį įvykdyti šventą pareigą ir kivirčą dėl Antigonės brolio Polineiko laidotuvių. Kreontas, karalius ir Antigonės būsimas uošvis, nepaisant nuolatinių prašymų ir maldavimų, uždraudė laidoti jį, “Kurs ištremtas sugrįžo ir kėsinosi/ Gimtinį miestą ir gimtos šalies dievus/ Paleisti pelenais

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!