Kokia lemtis skirta herojiškos prigimties žmogui? (pastraipa)

Kokia lemtis skirta herojiškos prigimties žmogui?

Mažiausiai mirties bijo tie žmonės, kurių gyvenimas turi didžiausią vertę.

Andrė Židas

Jau nuo senovės apie herojiškus žygdarbius kalbama su dėkingumu, pagarba ir pasigėrėjimu. Tačiau kas laukia juos atlikusio asmens? Kokia lemtis iš tiesų skirta herojiškos prigimties žmogui? Manau, didvyrių gali laukti tiek tragiškas likimas, tiek amžina šlovė.

Dažnas herojus nepajėgia išvengti tragiškos lemties. Paklūstant prigimčiai aukotis dėl kitų ar savo vertybių, itin retai išvengiama kainos. Puikus to pavyzdys – antikinis mitas apie paskutinį žemėje likusį titaną Prometėją. Norėdamas padėti žmonėms, herojus pavogė iš Olimpo dievų ugnį ir už tai buvo nubaustas amžina kančia. Vadinasi, jo lemtis – tragiška. Apie herojiškos prigimties žmogų rašė ir Renesanso epochos anglų dramaturgas Viljamas Šekspyras tragedijoje „Hamletas“. Drama buvo parašyta Anglijos vertybių krizės metu. Šekspyras vaizdavo Anglijos visuomenės moralinį nuopuolį Hamleto, herojaus – humanisto akimis. Grįžęs iš Vitenbergo, Danijos princas yra įkvėptas idėjų apie žmogaus kilnumą ir pasaulio gėrį. Tačiau dvare jis susiduria su karčia tikrove: Hamleto tėvą nužudė jo brolis Klaudijus, o motina ištekėjo už naujojo karaliaus, taip išniekindama tėvo atminimą. Princą apima keršto troškimas. Hamletas, būdamas herojiškos prigimties, prisiima atsakomybę įveikti aplink tvyrantį blogį: „Išgverusi gadynė! Ir, deja, / Aš gimęs tam, kad pataisyčiau ją“ – net ir nujausdamas, kad jis – neaprėpiamas („marios nelaimių“). Tačiau ilgainiui herojus supranta, kad nesunaikins šios Pandoros skrynios ir neįveiks pasaulio blogio. Supratęs, kad kariauti su vertybių krize yra tas pats, kas kovoti su vėjo malūnais, Hamletas nustoja tikėti savo idealais, niekuo nebepasitiki ir galiausiai sulaukia tragiško likimo – žūsta. Taip didvyriškos prigimties humanisto kova su blogiu baigiasi tragedija. Mąstydama apie tokį herojaus likimą, prisimenu Antuano de Sent-Egziuperi žodžius: „Jie miršta tik dėl to, dėl ko verta gyventi.“ Šiais žodžiais autorius patvirtina, kad herojams sulaukti tragedijų nėra neįprasta. Anot A. Kamiu, rašytojo filosofo ir egzistencialisto, baisiausia ne gyvybės netekti, o nugyventi gyvenimą be tikslo, be prasmės. Būtent bandydami įprasminti savo egzistenciją ir dėl to nebijodami žūti, herojiškos prigimties žmonės ir sulaukia tragiškos lemties.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!