Kokią įtaką vaikystės patyrimai turi žmogaus gyvenime?
(J. Biliūnas, Šatrijos Ragana, A. Škėma)
Vaikystė – labai spalvingas gyvenimo etapas, kuris yra itin tampriai susijęs su tolesne kiekvieno žmogaus ateitimi. Taip pat žodis „vaikystė“ gali būti siejamas su vis naujomis patirtimis, vietomis, kuriose būta, lankytasi, žmonėmis, dariusiais didžiulę įtaką, tai yra, mokiusiais kalbėti, vaikščioti, pažinti arba, kitaip tariant, gyventi. Atviromis akimis žvelgdami į gyvenimo suteikiamas progas, vaikai patiria itin daug įvairių dalykų. Todėl kyla klausimas, kokią įtaką vaikystės patyrimai turi tolesniame žmogaus gyvenime? Taigi šiandieninėje savo kalboje ,,Kokią įtaką vaikystės patyrimai turi žmogaus gyvenime?“ aptarsiu šią temą, pasiremdama J. Biliūno, Šatrijos Raganos ir A. Škėmos kūryba.
Kartais vaikystėje patirtas įvykis, gali sukrėsti jį visam gyvenimui, teigia J. Biliūnas novelėje ,,Kliudžiau“. Novelė yra apie įvykį, kuris nutiko berniukui ir sukrėtė jį visam gyvenimui. Meistriška forma ir humanistinėmis idėjomis pasižymi „Kliudžiau“ novelė. Šią novelę J. Biliūnas rašė paskutinėmis savo gyvenimo akimirkomis, todėl šiam kūriniui būdingas mirties motyvas. Novelė prasideda pristatant mažą katytę. Ji: gležnutė, mažutė, menkutė, katytė. Kad dar labiau būtų pabrėžtas katytės menkumas, naudojami deminutyvai: katytė, kūnelis, jaunutė. Tai buvo vienišas, neprižiūrėtas gyvūnėlis „jos plaukai, nuo lietaus sušlapę ir purvais apskretę“. Ekspozicija labai artima katytei, daug dėmesio skiriama jos išvaizdai: „susirietusią, nelaimingą“, „balta“ ir fizinei būsenai: „išalkusi“, „išdžiūvusi“. Šitaip sukuriamas menkutės ir gležnutės katytės paveikslas. Pasakotojas kelia klausimus, į kuriuos pats ir atsako, šie klausimai parodo žiaurų ir negailestingą žmonių pasaulį: „Gal ją atėmė nuo motinos žmonės, gal jie pirma norėjo įdėti ją maišiukan ir, nunešę į upę, įmesti vandeniu?“ Rašytojas šioje dalyje naudoja – neišsakymą, nutylėjimą, ilgas pauzes, todėl sukelia gailestį. Galutinė mintis: „pas žmones jai nebebuvo vietos“- pabrėžia žmonių abejingumą, savanaudiškumą katytės atžvilgiu. Retoriniu klausimu:“ Bet kas man darbo?“ –pasakotojas tarsi nori pritarti daugumos nuomonei. Toliau veiksmas vyksta šiek tiek greičiau, tarsi persikelia iš dabarties į praeitį. Aprašomas pasakotojo noras būti panašiu į „medėją“. Tai aktualu pasakotojo amžiui: „Nors buvau tik antros klasės mokinys“, berniukas norėjo būti tvirtesnis, vyriškesnis. Pradžioje tai pasitikintis savo jėgomis berniukas: „tikras Amerikos tyrlaukių gyventojas“,- jaučiasi kaip skaitytų knygų herojus. Tačiau antroje dalyje, pasiekus kulminaciją, jo savijauta pasikeičia. Pasakotojo akiratyje pasirodo mažutė katytė. Vaikas sutrinka, bet stengiasi išlikti drąsiu, narsiu medėju, prieš šaunant jis net atmatuoja tam tikrą atstumą nuo aukos ,,atmatavęs dešimtį žingsnių“. Novelės kulminacija: „kliudžiau“. Po jos staigiai pasikeičia berniuko būsena, jis jau nebe narsus knygų herojus, bet tik sutrikęs mažas berniukas, antros klasės mokinys. Vaikas susiduria su „karčia“ realybe, jaučiamas pasakotojo sielvartas dėl jo poelgio: „ūmiai pajutau, širdyje šaltį“. Daug dėmesio skiriama aukos būsenai: „katytės veidas, skausmo pervertas“, “akys primerktos“. Paskutinis katytės pastangos žengti žingsnius, dar labiau paveikia pasakojo savijautą, nuoskaudos link. Susidūrimas su mirtimi vaikui širdyje palieka „gilią“ žaizdą“- „širdyje jaučiau skausmą ir sunkumą“. Vaikas supranta, kad padarė neatitaisomą poelgį. Paskutinio epizodo laikas trečios dienos- neįvardijamas. „Tik trečią dieną drįsau išeiti laukan“- pabrėžia pasakotojo kaltės jausmą. Visas dėmesys sutelkiamas į pasakotojo vidinį konfliktą. Žodžiai: „nutvėręs“, „:sulaužiau“,-reiškia sunaikinimą. Kad ir sunaikino berniukas savo kaltės įrodymus: „sulaužiau į šipulius ir toli išmečiau po lauką“, tačiau vidinė nuoskauda liko, jo širdyje. Šioje novelėje norima pabrėžti, koks yra gyvenimas žiaurus. Reikalingumas ir jausmingumas- dvasinės vertybės, kurių žmonėms labiausiai trūksta, dėl kurių humanistas Jonas Biliūnas labai sielojosi, tai galime įžvelgti ir šioje novelėje. Rašytojas nemoralizuoja, tačiau nori parodyti, kaip lemtingas gyvenimo įvykis pakeičia žmogaus pasaulį, dvasinę pusiausvyrą.
Šį darbą sudaro 1370 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!