Kokia istorinio laikmečio reikšmė žmogaus gyvenime?

Dar Antikoje individai suvokė kaip svarbu orientuotis chronologijos pakopose. Ankstyvasis žmogus taip pat suprato, jog norint suaugti su savąja kultūra būtina suprasti, kas yra istorinis laikmetis ir kokia jo reikšmė žmogaus gyvenime. Istorinis laikmetis – tai laikotarpis, kurio metu vyrauja nusistovėjusios tendencijos, gyvenimo būdas, požiūris. Nors dažnai individai istorinio laikmečio sąvoką supranta panašiai, vis dėlto žmones istorinis laikotarpis veikia skirtingai. Vienus jis priverčia dvasiškai subręsti , o kitus – paprasčiausiai kurti. Todėl natūraliai kyla klausimas : kokia istorinio laikmečio reikšmė žmogaus gyvenime.
Pirmiausia, istorinis laikotarpis priverčia žmogų kurti. Kitaip sakant, istorinis laikmetis išprovokuoja kūrybą. Mąstydama apie istorinį laikmetį kaip įkvėpimo šaltinį, aš dažnai prisimenu vokiečių rašytojo Henriko Heinės mintį, kad “kiekvienos epochos savi uždaviniai, ir nuo to, kaip jie sprendžiami, priklauso žmonijos pažanga.“ Su šia rašytojo mintimi visiškai sutinku. Galima teigti, jog istorinis laikotarpis skatina žmones nagrinėti kiekvienos epochos stilių, meną, istorinę aplinką, būdingą tam laikotarpiui. Istorinio laikotarpio nagrinėjimas neretai išprovokuoja kiekvienos epochos uždavinių sprendimą, o tai – kūrybinį procesą. Mano nuomone, istorinio laikmečio analizavimas ne tik skatina kūrybą, bet ir savęs vertinimą. Žmogus, kuris iš tiesų perpranta istorinį laikotarpį – pasijunta be galo daug gavęs. Problema ta, kad šiomis dienomis retas žmogus supranta, kokią reikšmę istorinis laikmetis turi jo gyvenime. Mintį, kad istorinis laikotarpis priverčia žmogų kurti, man padėjo suprasti Balio Sruogos kūryba.Tai XX a. Vid. poetas simbolistas, dramaturgas, buvęs Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys Nr. 21319. Savo memuarų knygą „Dievų miškas“ Balys Sruoga parašė jau grįžęs iš koncentracijos stovyklos ir „norėdamas išvemti visus prisiminimus“. Į įvykius Štuthofo koncentracijos stovykloje žiūrima beteisio kalinio akimis. Rašytojas aprašo ne tik šiurpius įvykius, bet ir esesininkų bei kalinių portretus. Pagrindinius ir žiauriausius prisiminimus rašytojas perteikia su ironija. 1944 metų Kalėdos lageryje aprašomos nebe su ironija, o su sarkazmu. „Majerio dūšia buvo plati kaip jūra“ , – juokauja pasakotojas, kai lageryje papuošiama kalėdinė eglė ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!