Kokia ištikimybės sau kaina?

Dažnai žmonės reikalauja absoliučios ištikimybės iš artimųjų, draugų ar mylimųjų, teigdami, kad tai-svarbiausias dalykas gyvenime, parodantis žmogaus vertę, todėl kitų žmonių ištikimybė yra vertinama. Keista, tačiau dažnas pamiršta ar netgi nesupranta ištikimybės sau sąvokos. Mano manymu, tai yra moralinių nuostatų, įsitikinimų laikymasis, nepaisant priešiško aplinkos poveikio. Akivaizdu, kad išlikti ištikimam savo moraliniams principams nėra lengva, atvirkščiai, tai gali kainuoti žmogui labai daug.
Visų pirma, individui, atsidūrusiam priešiškoje aplinkoje, bandymai likti ištikimam pačiam sau gali kainuoti net ir dvasinę ar fizinę sveikatą. Kai žmogus patenka į aplinką, kurioje smurtas-pagrindinis būdas aiškintis problemas ir parodyti galią prieš kitus, kurioje nėra vertybių ir niekuo negalima pasitikėti, jam iškyla dilema, kokį kelią pasirinkti: prisitaikyti prie aplinkos- pavirsti amoraliu individu, kuris, kaip ir dauguma toje aplinkoje, smurtauja prieš kitus, ar išlikti ištikimam sau-išlaikyti žmogiškumą, užjausti kitus, nepamiršti pagrindinių moralės principų. Žmonės, kurie pasirenka antrąjį kelią, rizikuoja ne tik fizine, bet ir dvasine sveikata. XXa.vid. Lietuvos prozininkas , dramaturgas, teatrologas, apskritai, inteligentas, Balys Sruoga memuariniame romane "Dievų miškas" vaiduoja antihumanistinę Štuthofo koncentracijos stovyklą, kurioje etinės normos yra paminamos gyvybės instinkto. Prie lagerio tvarkos ir"papročių" pats rašytojas stengėsi neprisidėti ir jai nepasiduoti. Šios pastangos B.Sruogai kainavo sveikatą. Romane labai ryškus kontrastas tarp lagerio prižiūrėtojų, kuriais dažnai tapdavo kaliniai, pataikaujantys valdžiai, ir lietuvių inteligento B.Sruogos. Daugelyje epizodų matome žiaurius prižiūrėtojus, kurie keikiasi ir smurtauja, norėdami kopti "karjeros" laiptais koncentracijos stovykloje. Vienas iš jų yra Gervinskis- buvęs boksininkas,senas katorginininkas ir, žinoma, pavyzdingas mušeika. Pastarąją jo savybę ypač vertino lagerio valdžia, todėl vyras užėmė palyginus aukštą postą lageryje-buvo sanitaras ligoninėje. Gervinskis teigė, kad muša kalinius be priežasties, tam, kad juos užgrūdintų, išmokytų bet kada grumtis dėl gyvybės.-" Juos mušdamas, aš jiems gera darau. Gyventi mokau. Akis atveriu...". Savo "Mušeikizmo filosofiją" taip pat bando pateisinti teigdamas, kad kaliniai kalinius muša su atodaira, o esesininkai kalinius kankina be paliovos, todėl kalinių tarpusavio smurtas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!