Kodėl žmogui svarbi jo kilmė?

Žmogus nuo senų laikų bando surasti būdą, teoriją, padedančią atskleisti jo atsiradimą.
žemiškųjų malonumų sode nepamiršti, kur namai.
kokias savybes žmonės būrėsi drauge, formavo bendruomenes, vėliau tapusias tautomis. Šios
informacijos užuomazgų galime atrasti jau ir Renesanso laikų šaltiniuose. Pavyzdžiui, Jono
Radvano, garsaus Renesanso epochos kūrėjo, herojinio epo „Radviliada“ autoriaus, kūryboje.
Kūrėjas klausia, ar yra dabar toks žmogus, kuris nežino Libono tremties, Palemono didvyriškų
žygių. Tai užuomina apie mūsų tautos atsiradimo aplinkybes. Nesvarbu, kad Jonas Radvanas,
galėjęs išlikti niekam nežinomu poetu, epą parašo Radvilos Rudojo užsakymu, tačiau palemoniška
lietuvio kilmė dažnam atrodanti mitas, yra mūsų tautos pasididžiavimas. Juk turime tai, kas vienija,
skiria nuo kitų. Drąsiai kaimynams lenkams, M. K. Sarbievijaus aprašomiems kaip sarmatų tautai*,
galime atsikirsti sakydami, kad esame drąsūs ir karingi karžygio Palemono palikuonys. Tam
pritaria ir Baroko epochos autorius M. K. Sarbievijus sakydamas, kad esame didžiojo Palemono
karalystė turėta („Odė Pauliui Kozlovijui“). Tačiau didi ir garbinga kilmė – tautos atsakomybė.
Galbūt šiandien galime pasakyti, kad tokia atsakomybė mums yra per sunki. Net Nerija Putinaitė,
garsi Lietuvos rašytoja, politinė veikėja, sako, kad lietuviai tai amžini kankiniai, kuriuos skriaudė
lenkai, vokiečiai, rusai. Iš tokios nepalemoniškos lietuvių laikysenos juokėsi ir Marius Ivaškevičius,
Lietuvos prozininkas, dramaturgas, kino scenaristas, postmodernistinėje pjesėje „Madagaskaras“.
Kūrėjas sako, kad lietuviai kilę iš mistinės Atlantidos, kuri neišlaikiusi jų didybės nuskendo. Juk tai
ne kas kita kaip dabartinio lietuvio paveikslas. Garbės ir pasididžiavimo daugiau negu yra vertas.
Taigi, žmogui svarbi jo kilmė, kad galėtų įvertinti save, suvoktų, kad ji tai pareiga, kurią privalu
vykdyti, neišsižadėti.
Be viso to, kilmė neatsiejama nuo namų. Tik žinodamas savo kilmę žmogus suvokia, kur
gera, saugu sugrįžti. Namuose susiformuoja jauno žmogaus vidinis cenzorius, apsprendžiantis
moralybes vertybes. Pagal vieną garsiausią psichoanalizės pradininką Zigmundą Froidą namuose ir
jų aplinkoje susiformuoja „superego“ („daugiau nei aš“). Tai apima visa tai, ką mes vadiname
sąžinės balsu, įrėminančiu mūsų asmenybę į namuose įgautus teisingumo, etiketo principus.
Išsaugoti savo „superego“...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!