Kodėl kelionė į save yra nesibaigianti? (pastraipa)

Kodėl kelionė į save yra nesibaigianti?

Kelionė į save yra pažinimas savo vidinio pasaulio ir dvasinių vertybių. Kelionė į save yra svarbi kiekvienam asmeniui, nes tai įprasmina asmens gyvenimą. Viduramžių epochoje žmonės žavėjosi drąsa ir riteriškumu, Apšvietos epochoje asmenys siekė mokslo ir žinių, o šiuolaikiniame pasaulyje žmonės domisi gyvenimo prasme. Žmogus yra nuolat besikeičianti ir besimokanti būtybė, kuri siekia pažinti save ir pasaulį, bet tuo pačiu susiduria su savo ribotumu. Juk neveltui kunigas Ričardas Doveika sakė: "Kiek yra žmonių, tiek yra tiesų."

Kelionė į save yra nesibaigianti, nes žmogus nuolat ieško gyvenimo prasmės. Asmenys yra smalsūs ir kiekvienas neatsakytas klausimas jų gyvenime privers juos ieškoti atsakymo. Kiekvienam iš jų yra svarbu žinoti kokia yra jų veikla šiame pasaulyje ir dėl kokių tikslų jie gyvena. Nors asmens smalsumas yra neribotas, tačiau žinios kurias jis gali pasiekti yra ribotos. Šį teiginį galima pagrįsti XVIII-XIXa. Apšvietos epochos vokiečių poeto, prozininko, dramaturgo Johano Volfgango Gėtės kūriniu “Faustas”, kuriame pagrindinis veikėjas Faustas keliauja į save ir ieško savo gyvenimo prasmės. Pagrindinis kūrinio veikėjas yra mokslininkas, kuris yra nepatenkintas savo žiniomis, dėlto sudaro sandorį su velniu, Mefistofeliu, kad išbandytų visus žmogiškus malonumus ir atrastų save. Tačiau Faustas supranta, kad žinios yra neribotos, bet jis pats, kaip žmogus, yra ribotas. Kūrinio autorius, kaip ir pagrindinis veikėjas siekė žinių ir išsilavinimo: paauglystėje išmoko anglų, prancūzų, italų, lotynų, graikų kalbas. Johano Volfgango Gėtės tėvai turėjo turtingą biblioteką, tad jaunasis Gėtė labai daug skaitė – tiek senųjų, tiek naujųjų laikų garsius kūrinius. Šį kūrinį galima palyginti su XX a. katastrofinio modernizmo atstovo Antano Škėmos romanu "Balta Drobulė". Romane pasakojama apie gyvenimo prasmę, beprasmiškumą, absurdą. Veiksmas vyksta Niujorke, istorija pasakojama iš emigranto, liftininko Antano Garkšvos perspektyvos. Antanui Garkšvai yra sunku prisitaikyti prie svetimos ir beprasmiškos aplinkos, jis bando atrasti meilę ir prasmę savo gyvenime, bet viskas jam atrodo absurdiška ir tuščia. Gyvenimo prasmė priklauso nuo pačio žmogaus perspektyvos ir siekiamų tikslų. Negatyvus asmuo neras prasmės, nes visi dalykai atrodys jam tušti ir nereikalingi. Tačiau smalsus asmuo sieks sužinoti vis daugiau ir norės atrasti savo vidinį pasaulį. Taigi, kelionė į save yra nesibaigianti, nes žmogaus smalsumas jį priverčia ieškoti ir atrasti naujų dalykų.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!