Ko šiuolaikinį žmogų moko literatūra? (Sruoga, Radvanas)

Ko šiuolaikinį žmogų moko literatūra?

(Balys Sruoga)

Literatūra – tikras lobynas, kuriame išsaugota daugybė istorijos, žmonių jausmų, gyvenimų ir emocijų. Jau daug metų žmonės naudoja literatūrą kaip būdą atsitraukti nuo tikrovės ir panirti į informacijos pasaulį. Rašytojai gali atskleisti savo seniai uždarytus jausmus ir juos perteikti į kūrybą. Tačiau laikai keičiasi ir šiuolaikinis žmogus pradeda užmiršti literatūrą ir jos svarbą mūsų visuomenėje. Juk žmogus visada galvoja apie savo ateitį ir neturi laiko galvoti apie senas istorijas. Štai kodėl kyla svarbus klausimas: ko šiuolaikinis žmogus gali išmokti? Į šį klausimą bandysiu atsakyti naudodamasis Balio Sruogos ir Jono Radvano kūryba?

Nepalaikomas skausmas gali atskleisti žmogaus tikrąją pusę. Per savo gyvenimą jis gali meluoti ir rodyti save taip, kaip labiausiai patogu. Tik patyrus begalinį skausmą, žmogus atskleidžia savo vertybes ir parodo savo tikrąją asmenybę. Tokios tendencijos vaizduojamos XX amžiaus rašytojo Balio Sruogos memuariniame kūrinyje „Dievų miškas“. Kūrinyje pasakojama apie mirties lagerį Štuthofą ir jame patirtą žmonių skausmą. Žmonės į lagerį patekdavo dėl padarytų nusikaltimų, politinės veiklos, tautybės. Susirinkus tokiems skirtingiems žmonėms, lageryje išgyventi ir prisitaikyti buvo labai sunku. Nuo pat atvykimo asmuo praranda visą savo turtą ir tegauna nušiurusią kalinio uniformą. Tokių asmenų gyvenimas tiesiog apsiverčia aukštyn kojomis: privaloma dirbti sunkiai pakeliamą darbą, gaunamas mažo kiekio prastas maistas, kasdien patiriamas smurtas. Tokios sąlygos greitai privesdavo iki mirties, o tie kurie išgyveno, sužvėrėdavo. Į šį pragarą patekęs žmogus gali labai lengvai išprotėti, tačiau išgyventi pavykdavo tik patiems stipriausiems ir drąsiausiems. Norėdami palaikyti žmogiškumą kaliniai rinkosi į literatūros ar biblijos skaitymus, padėjo naujokams ir mokė lagerio gyvenimo. Taip autorius parodo, jog ir pačiomis blogiausiomis sąlygomis, žmogus sugeba parodyti savo gerąją pusę ir padėti kitiems. Į tokias pat sąlygas pateko romano pagrindinis veikėjas profesorius. Jis nuo pat pradžių gavo sunkų darbą ir labai greitai išseko. Jau pats profesorius suprato, jog jau artinasi mirtis, tačiau jam nusišypso laimė - dėl nežinomų priežasčių visi lietuviai kaliniai buvo atleisti nuo darbo ir galėjo gyventi geresnėmis sąlygomis. Nors darbas nebuvo privalomas, profesorius vis tiek sugebėjo įsidarbinti lagerio raštinėje, nes taip buvo lengviausia palaikyti gerus ryšius ir užsitarnauti pagarbą valdžioje. Darbas raštinėje leidžia romano herojui atgauti prarastas jėgas ir išgyventi patį žiauriausią pragarą. Taip skaitant tokias istorijas galima išmokti, koks yra svarbus ir galingas asmens ryžtas ir atkaklumas. Tik pasikliaujant tokiomis savybėmis yra įmanoma įveikti viską, net ir begalinį skausmą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!