Ko šiuolaikinį žmogų moko literatūra? (kalba)

Grožinės literatūros skaitymas yra svarbus žmogaus pasaulėžiūrai formuoti. Literatūra padeda pamatus kiekvieno žmogaus gyvenime. Skaitydamas grožinės literatūros kūrinius, skaitytojas mokosi gyvenimo vertybių, semiasi išminties ir patirties. Skaitydamas kūrinį žmogus lyg pats išgyvena personažų roles, savo vaizduotėje atsiduria pasakojamuose įvykiuose, patiria visą personažo kelią. Tokiu būdu kūrinys gali stipriai veikti žmogų ir suteikti jam gilios patirties, kurią vėliau galima pritaikyti gyvenime. Literatūros kūrinio suvokimui turi įtakos ir tikėjimas tekstu, jo galia, susitelkimas ir noras jį suprasti. Šiandien savo kalboje pristatysiu, ko savo kūriniais moko K. Donelaitis, J. Biliūnas ir J. Aputis.
Kristijonas Donelaitis poemoje „Metai” vaizduoja būrų gyvenimą. Poemoje vaizduojama XVIII a. Mažosios Lietuvos būrų buitis ir pasaulėžiūra. Pasakojama, kaip gyvena Vyžlaukio valsčiaus lietuviai baudžiauninkai, vaizduojami jų papročiai, darbai, santykiai su ponais ir kitataučiais. K. Donelaitis didaktinėje poemoje „Metai“ lietuvius skirsto į dvi skirtingus vertybinius pagrindus turinčias grupes – „viežlybuosius“ ir „nenaudėlius“. „Viežlybieji“ – tai dori ir darbštūs žmonės, kuriems būdingas artimas ryšys su gamta, dvasingumas, kuklumas, dievobaimingumas. Jie – sektinas pavyzdys visiems lietuviams. Idealų žmogų gautume sudėję kiekvieno iš viežlybųjų būrų savybes - Lauro bei Pričkaus išmintį, Selmo dvasingumą, Krizo darbštumą. Darbštumas – vienas ryškiausių lietuvio bruožų. Darbštumo svarba lietuviams išsakoma per šaltyšiaus Pričkaus pamokymus būrams. Jis nuolat ragina būrus dirbti, primena darbo vertę. Donelaitis aukština baudžiauninkų darbą, net lygina jį su mūšiu (baudžiauninkai ginkluoti kardais). Nenaudėlis Slunkius yra peikiamas, nes šis nedirbdamas daro gėdą visiems lietuviams prieš kitataučius. Tinginystė lietuviui galėjo grėsti net žemės perdavimu kitataučiui, o tai buvo faktorius, galintis lemti net tautos išnykimą. „Metų“ autorius kreipėsi į lietuvius, atsidūrusius nutautėjimo pavojuje, mokė juos saugoti dorovę, tėvų ir protėvių papročius, kalbą. Anot prof. Arnoldo Piročkino, „K. Donelaičiui lietuviškumas ir dora kuo glaudžiausiai susiję: kas yra tikras lietuvis, kas kalba lietuviškai, – tas turi būti ir doras“. Tuos lietuvius, kurie elgiasi kaip nedorieji kitataučiai, Selmas griežtai smerkia, nes jie gėdą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!