Knygos ,,Mylimi Kaulai“ recenzija

Knyga ,,Mylimi Kaulai“ yra pirmasis autorės Kotrynos Zylės romanas suaugusiems. Pati Kotryna Zylė nėra tik autorė – ji meno pasaulyje yra žinoma ir kaip iliustruotoja, ir kaip dizainerė. Jos knygose dažnai susipina mitologijos pasaulis, folkloras ir kasdienis žmogaus gyvenimas. Knyga ,,Mylimi Kaulai“ yra išleista 2024 metais ir debiutuoja į geriausios knygos nominacijas. Knygos pagrindinė veikėja yra Ona. Tačiau knygoje leidžiama susipažinti ir su kitais veikėjais, kurie yra artimi Onos gyvenime. Tai – Lukas, Onos vaikystės draugas, Luko motina, kuri pasižymi savo neaiškiais, bet kažkaip gydomais blynais, kurių vienas iš ingredientų yra šlapimas. ŠŠŠ, tik nesakykite Lukui, kad jums išdaviau šią paslaptį. Taip pat susipažįstame ir su Onos tėvu – troleibuso vairuotoju, su kuriuo Ona daug laiko praleisdavo po pamokų, važinėdama ir žinodama maršrutą mintinai. Motė – moteris, kurios patarimų klausosi Ona. Na, aptarėme veikėjus, manau, dabar galime pradėti kalbėti jau ir apie pačią taip visų išgirtą ir literatūros kritikų analizuotą romaną ,,Mylimi Kaulai“. Mano pirmasis pastebėjimas apie knygą buvo folkloras įsipynęs į kasdieninį gyvenimą ir jo ritmą. Tai yra vienas iš autorės bruožų – perteikti folklorą į individo gyvenimą. Galime matyti, kad knygoje yra aprašoma senesni laikai. Tai galima atpažinti iš aprašytų būtų, senų posakių tokių kaip: ,,prisiek visais dantimis“, tokio posakio dabartinėje literatūroje, kurioje kalbama apie šiuos laikus, tikrai nerastume. Knygos rašymo stilius atrodo tarsi Onos dienoraštis, skaitytojas susipažįsta su Ona nuo pradžios jos paauglystės iki pat 63 metų. Dienoraščio tipas lietuvių literatūroje man nelabai patinka, manau dėl to, kad dažnai būna parašyta labai detaliai individo kasdieninis gyvenimas. Tačiau autorė šioje knygoje neatsižvelgia į labai kasdienius, buitiškus akcentus, taip pat tarp puslapių šokinėja pagrindinės veikėjos Onos metai. Vieni puslapiai yra kai Onai yra 17 metų, kituose puslapiuose Ona jau pilnametė. Grįžtant dar apie temą, kad kūrinys yra parašytas senesniais laikais matome iš to, kad Ona 15 metų mergaitė išmainė savo limonadą piemenėliams už dvi cigaretes, kurias rūko kartu su tėvu. Manau, kad šiais laikais, vaikai auginami mano išsireiškimu ,,super tėvelių“ tikrai nerūkytų su jais balkone. Arba šiaip, jeigu kalbant ir ne apie ,,super tėvelius“ jokie tėvai nesidalintų cigarete su 15 -mečiu vaiku balkone. Pakalbėkime ir apie sceną, kuri buvo aprašoma pradžioje knygos, kurioje Onai 16 metų siūloma jau vyras. Tiesa, tiek tėvas – tiek piršlio tėvai nori palaukti, kada Ona bus pilnametė, pabaigusi mokyklą ir gal netgi pradėjusi studijas. O Onai visai ne motai, tas piršlys, ją jis erzina ir pradžioje knygos galime matyti, kad Ona jaučia šiokius tokius, dar gal net ir vaikiškus jausmus savo vaikystės ir aplamai vienam artimiausių savo draugų – Jonui. Bet aš negaliu kaltinti Onos, visai ne, kaip tik palaikau jos jaunatvišką entuziazmą netekėti už kūno kultūros mokytojo sūnaus. Nemanau, kad jokia sveiko proto mergina nenorėtų 16 metų gauti kažkokį pienburnį kaip savo būsimą vyrą. Todėl iš dalies džiaugiuosi, kad autorė perteikia Oną kaip tikrai stiprią asmenybę, kuri nebijo priekaištauti ir tikrai nenori gulti į lovą, o tuo labiau gimdyti vaikus žmogui, kurį jai įpiršo tėvai ir kūno kultūros mokytojas. Knyga ,,Mylimi kaulai“ apčiuopia labai platų spektrą temų, nuo tautosakos, architektūros, galbūt šiek tiek distopijos, nes pirmi puslapiai man priminė, kad skaitau ne lietuvių autorės knygą ir tikrai ne romaną. Manau labiausiai man pagyvino visą knygą tai vaikai, jų mąstymas, poelgiai, bei nusikaltimai apie kuriuos knygoje yra pasakojama. Tačiau čia tik dalis to, ko galima tikėtis iš šio romano ir dabar tikrai ne apie tai. Manau, geriausia dabar yra pakalbėti apie knygos pilną siužetą, nes išdėsčiau tik man svarbius apketus, o vėliau galėsime šiek tiek pažvelgti ir į temas, kurias sieja ši knyga. Pačios knygos siužetas yra labai atmosferiškas, neapibrėžtas laike ir kaip ir minėjau šiek tiek distopinis. Knygos siužetas taip pat susimaišo ir su kaimo mitologija, pavyzdžiui, tai, kad gyvuliai yra laikomi butuose, o duona yra kepama laiptinėje. Kas yra labai keista, nes būtent viršelyje buvo parodyta gyvūnai per buto langą ir galvojau, kad tai tik šiaip dėl grožio, bet paskaičius šią knygą supratau, kad autorė viską daro su mintimi. Šiek tiek nutolus nuo pradžios dar puikus knygos siužeto motyvas yra tai, kad Ona savo sekcijoje laiko trijų vyrų kaulus. Man šį sakinį reikėjo perskaityti kelis kartus, kad suprasčiau, kas vyksta ir, apskritai, apie ką yra kalbama. Iš to, kad kaulai, kurie yra paslėpti Onos sekcijoje atspindi tris vyrus, kuriuos Ona mylėjo, kadangi knygoje nėra labai daug gedulo ar liūdnų emocijų, kaulai perteikia Onos jausmus, kad tai šioks toks liūdesio motyvas knygoje. Man asmeniškai tai ir pasirodė įdomu, autorės knygų nesu skaičiusi, o šią aptikau, kai internetas ir socialinės medijos, tokios kaip ,,bokstagramas“ tiesiog pliaute pliauštėjo įvairiomis mintimis apie šią knygą. Prisipažinsiu, lietuviškų knygų ar šiaip lietuvių autorių neskaitau – man tai tarsi kančia. Esu žmogus, kuriam literatūra yra pabėgimas nuo realybės, o kol kas nesu radusi knygos, kuri mane įtrauktu ar kažkuo sužavėtų, apart Kotrynos Zylės romano ir ,,Dievų Miško“. Grįžtant prie mano minties autorė aptaria tikrai svarbius aspektus, kurie yra realūs gyvenime, tokie kaip netektis, priverstinė santuoka, skurdus gyvenimas per folkloro motyvus. Taip pat, mane tiesiog įtraukė ir knygos ironija, svarbūs klausimai perteikiami savaip, to dar nesu skaičiusi. Galime pastebėti, kad tie patys kaulai, slypintys Onos sekcijoje akcentuoja metaforą, kuri tampa ne tik mirties, paradimo ir gedulo akcentu, bet ir meilės, gyvų individų sąlyčiu su praeitimi bei jos svarba istorijoje. Manau, kad gana čia pliurpti apie tuos kaulus ir metas pakalbėti apie antrąją svarbią temos dali. Antroji svarbi tema, apie kurią noriu padiskutuoti yra religija. Išvis religija yra painus klausimus šiais laikais, žmonės yra susikirtę į tris kategorijas: tikintys į Dievą, tikintys į mokslą ir apskritai – netikintys. Šios kategorijos savaime mane trikdo, nes kiekvienas žmogus nors šiek tiek yra priklausantis kiekvienai kategorijai. Knygos apie religijos temas mane atstumia, bet ši tik patraukė, nežinau, kuo ši rašytoja tokia ypatinga, galbūt, jos magiškas rašymo stilius net ir labiausiai erzinančią temą gali paversti malonia akiai skaityti. Religija knygoje pasižymi veikėjas, labai svarbus Onos gyvenime tai Lukas. Net knygoje jis yra aprašomas kaip ,,šventasis“, tiesa niekuo jis nepasižymi labai šventu. Taip, jis nevartoja alkoholio, tačiau nemoko to daryti ir kelių žmonių, kurie seka jo mintimis ir tiki juo, kada tie jo galima pavadinti ,,mokiniai“ guli nugirtę ant lovos, jis tiesiog tiesia ranką Onai. Be to, jis nori susituokti su Ona ne iš kažkokios meilės, net pats yra pasakęs, kad nesituoks, bet dėl to, kad gaili jos ir nenori paleisti ištekėti už Justo. Kas iš draugo pusės yra tikrai gera savybė, bet iš šventojo? Drįsčiau pasiginčyti. O kuom Lukas šventasis? Niekas nežino, nes tai yra tarsi knygos metafora, per kuria galime įžvelgti, kad religija gali būti suprasta, kaip forma kažkokio kulto labiau. O kas mane privertė netekti žado, tai Luko lipdukų klijavimas su jo vardu, kuriuos dalijo Luko palydovai, po nakties smagumo ir girtuokliavimo. Ironiška, ar ne? Ir išvis, lipdukai su Luko veidu, tai man priminė katastrofiškus rinkimus, kuomet seimo nariai, negali surasti geresnio būdo, kaip pritraukti žmogų tik skanduotės ,,balsuok už mane“ ir lipdukai su jo/jos veidais. Tuo man ir patinka ši autorė, ji ne tiesiogiai, bet ganėtinai akivaizdžiai leidžia skaitytojui pačiam nuspręsti, ką reiškia skirtingos temos aprašomos, nekišant savo nuomonės į skaitytojo akis. Galbūt, tai tik mano interpretacija apie Luką, gal kitas skaitytojas galvoja, kad toks elgesys yra geras, o trečias skaitytojas galbūt net nesupranta apie ką yra kalbama. Tokios knygos, kuriuose autorius leidžia pačiam skaitytojui perteikti savo mintis daro knygą žymiai geresne ir mano akimis daug daugiau prieinamą, nes kiekvieno autoriaus brukama nuomonė yra tarsi loterija, arba tavo nuomonė, kurią perteiki bus prieinama, suprantama, arba skaitytojas liks nepatenkintas, kad nuomonė yra įkišta jam į puslapius, kuriai skaitytojas negali pritarti ir ta knyga bus numesta į šoną, pamiršta, o dar jeigu skaitytojas mėgsta įterpti savo nuomonę įkels kokią apžvalgą, kurioje parodys tik neigiamus knygos aspektus, kas jam ir buvo knygos pagrindinė knyga, kiti, perskaitę apžvalgą, net nepasvarstys paimti knygą iš dulkančios knygų lentynos knygyne. O dar jeigu užkliudysi akį skaitytojui, kuris tiesiog gyvena neigiamomis emocijomis tai dar žiūrėk ir gausi kokią grasinančią žinutę apie tai, kokia tavo knyga yra neįdomi. Todėl, Kotrynos Zylės skaitytojui nebrukama nuomonė mane žavi šioje knygoje. Nuo religijos ir mano paistalų apie autorius ir skaitytojus pereikime prie rimtesnės temos, kuri aktuali visais laikais – smurtas. Knygoje nėra daug smurto detalių, bet jų yra ir jos akivaizdžios. Viena iš jų, kai Ona susitinka su Justu ir jo tėvais ir praneša, kad su Miku laimėjo loteriją, esą turi vyrą, tėvas jau numiręs ir ji gali priimti sprendimą ir netekėti už Justo. Justas aišku įsiunta, juk susitarimas buvo neva nesvarbu ar tavo tėvas miręs Ona turi jo laikytis. Šioje situacijoje Ona, ne tik kaip pagrindinis veikėjas, bet kaip moteris pasirodo, kad turi žodį, kuris reiškia ir kad jos sprendimas taip pat nulemia viską, nes tai jos ateitis ir ji gali nuspręsti su kokiu vyru ji praleis savo likusį gyvenimą. Nelaimingas Justas, tarsi jo vyrišką ego moteris pažemivo stverė Oną už plaukų, tempė ir šaukė: ,,Dabar važiuosi su manimi sterva tu, kur tavo peraugęs išgama“. Ona, kaip ir bet kuri kita moteris stengėsi gintis ir pasipriešinti šiam smurtui. Kas mane galbūt šiek tiek erzino, tai, kad Ona neišliejo savo emocijų ar pykčio. Smurtas yra labai svarbi ir labai skaudi tema ir rašant apie tai manau kiekvienas autorius turi perteikti emocijas tiesiogiai, o ne metaforiškai, tai tikriausiai mano vienintelis trūkumas, dėl ko ši knyga mane tarsi šiek tiek suerzino. Tačiau iš dalies ir džiaugiuosi, kad skaitytoja autorė tarsi perveža per emocijų, išbandymų ir įvairių temų, kai kurių net provokuojančių kalnelius. Tai leidžia skaitytojui dar labiau pasinerti į knygą ir tarsi gyventi veikėjų kailyje, gal net kažkur ir atrasti gabalėlį savęs. Na, ir dar viena svarbi tema, apie kurią yra rašoma knygoje yra visuomenės nusistovėjimas. Tai parodoma, kai Ona jaučiasi prastai ir nori pasitikrinti pas gydytoją, o šis jai atsako, kad jeigu ,,neturi skylės galvoje, kaulai sveiki, temperatūros nėra – turi lauki eilėje“. Tai situacija, kuri yra aktuali ir šiandienai. Jeigu tu nesi vaikas, neturi jokių požymių, kad tau tikrai blogai, esi nusiunčiamas laukti eilėje, net nežinodamas, kada gi bus tos eilės pabaiga, arba gal ir spėsi kojas pakratyti, kol gausi reikiamą pagalbą. Tai parodo, kad visuomenei žmogus nėra įdomus, visuomenei svarbu individo pinigai, pasiekimai, bet pats žmogus tikrai nėra ypatingas. Ir tai yra skaudi tiesa apie kurią literatūroje, ypač modernioje, turėtų kiekvienas autorius atsižvelgti ir aprašyti. Bet vėlgi Kotryna Zylė nekiša į mūsų, kaip skaitytojų protus, tai tik visokeriopa mano nuomonė, kuri tikrai nesutaps su kito žmogaus nuomone skaitant tą pačią knygą. Na, aš manau, kad pakankamai paaušinau burną kalbant apie knygą ir mano įžvalgas apie knygą, manau metas dabar gražiai užglaistytį, kaip tortą šią recenziją ir parašyta savo paskutines mintis, prieš pasidalinant šiuo kūriniu su visais. Pirmiausia, ne apie knygą, tai buvo pirma mano rašyta recenzija ir manau, kad kaip pirmoji ji tikrai buvo neprasta. Darbas man labai patiko, tikriausiai dėl to, kad ne tik aprašiau pirmą lietuvišką knygą, kuri man iš tikrųjų patiko, bet ir galėjau parašyti laisva forma, įterpiant šiek tiek savo žargono ir man pačiai juokingų juokelių. O knygos recenziją noriu užbaigti paragindama visus perskaityti Kotrynos Zylės suaugusiųjų romaną ,,Mylimi Kaulai“ ir tikrai garantuoju, kad nuomonė nesutaps, bet tikiuosi bent patiks ir nors nesutaps nuomonė, bent pastebėsite, kur mano įžvalgos susipina ir iš kur savo blevyzgas traukiu. Kaip ir minėjau jau daugelį kartų, labiausiai man įsiminė ir tikrai žinant mane ilgai nepamiršiu tai, kaip svarbios temos visais laikais ir visai visuomenei yra susipynusios su folkloru, mitologija ir gal tik gal šiek tiek distopijos (bent pirmuose 100 psl tai tikrai). Apibendrindama šį darbą galiu teigti, kad ne tik darbas, bet ir pati knyga man labia patiko, skaitydama knygą galėjau įsijausti į pagrindinės veikėjos Onos vaidmenį ir suprasti jos sprendimus ir kodėl ji tokius pasirinko, o labiausiai tai man patiko pačios autorės mintys ir matyti, kaip jos vystosi. Taip pat, negaliu pamiršti paminėti ir rašymo stiliaus, kuris tikrai buvo kažkas magiško. Ir knygos atmosfera, ji tikriausiai man labiausiai patiko, skaitydama visą romaną atrodė, kad seku iš paskos Onos ir stebiu jos kiekvieną žingsnį, skatinu ją priimti sprendimus ir taip pat nuo kai kurių atsitraukti. O svarbiausia, galėjau stebėti jos gyvenimą, prasidedant nuo paauglystės iki ankstyvosios senatvės, tai mano nuomone, buvo vienas iš geriausių kriterijų šios knygos. Taip pat, noriu pridurti, kad knyga yra tikrai įdomi ir verta perskaityti šiuolaikiniam žmogui, nes temos, kurios yra gvildenamos knygoje yra tikrai aktualios šių laikų žmogui, ypač, jaunam.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!