Knygos „Antradieniai su Moriu“ refleksija

Kiek atsimenu pati save – aš niekada nebuvau knygų mylėtoja. Nežinau kodėl, bet knygų skaitymas man atrodė toks nuobodus dalykas. Jei atvirai, tai mokyklos laikus, kuomet vykdavo tam tikrų perskaitytų knygų atsiskaitymai prisimenu kaip kančią... Tačiau kaip populiaru sakyti šiais laikais ,,atsitiko gyvenimas‘‘ ir tas gyvenimas mane vėl atvedė prie knygos. Pirmos – nuo pradžių iki pabaigos sąžiningai perskaitytos knygos. Dokumentinė knyga ,,Antradieniai su Moriu‘‘ tokia atvira, sukrečianti, kalbanti apie pagrindines gyvenimo pamokas, galbūt, todėl ji man taip patiko! Jaudinanti istorija apie studentą Mičą ir jo profesorių Morį priverčia ,,apsinuoginti‘‘ prieš save patį iš esmės ir be pagrąžinimų priimti susiklosčiusią situaciją. Moris serga mirtina liga, tačiau mirties jis nesigėdija, atvirkščiai, savo mirtį jis nutarė paversti paskutiniu moksliniu projektu, svarbiausiu savo gyvenimo įvykiu. Kiekvieną savaitę Mičas ir Moris skyrė atviriems pokalbiams apie meilę ir draugystę, senatvę ir jaunystę, visuomenę, šeimą, darbą, pagarbą, pinigus, atleidimą ir mirtį.
Memuaruose pokalbiai vyksta dažniausia monologo forma, kuomet Treneris (kaip Morį vadino studijų laikais) kalba, o Mičas klausosi kartas nuo karto ko nors paklausdamas ar pritardamas. Mintis sekė mintį, tačiau labiausiai įsiminė keletas vietų kurias norėčiau paminėti: ,,Gerai jau, būsiu tavo treneris. O tu būk mano žaidėjas. Galėsi žaisti gyvenimą – atlikti visus tuos šaunius vaidmenis, kuriems jau esu per senas.‘‘ Moris buvo tikras mokytojas, gyvenimo mokytojas, kuris ne tik perdavė savo išmintį Mičui, bet ir sukūrė keistai tvirtą tarpusavio ryšį. ,,Mirtis nutraukia gyvenimą, bet ne santykius‘‘ – ir iš tiesų, tai kūnas yra tik ,,indas sielai.‘‘ Jeigu paliekamas įspaudas širdyje, tai žmogui mirus tas įspaudas neblunka. Mirtis nesibaigia mirtimi, santykis išlieka net ir po mirties.
Dažnas, kol nesuserga ir neturi problemų – nemato gyvenimo spalvų, dangaus, nemato mylimųjų veidų. Tačiau Moris gėrė gyvenimą lyg saldžiausią arbatos puodelį ! Žaviuosi jo ramybe ir atvirumu. Užklupus mirtinai ligai pirmiausia jis buvo atviras pats sau - ,, Išmok mirti, ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!