Klinikinės situacijos

ASKARIDOZĖ Klinika: migracijos periodu- negalavimas, nedidelis karščiavimas, kosulys, bronchitas, alergijos reiškiniai. Kai gyvena žarnose- nesukelia jokių simptomų arba jie būna neryškūs. Daugelis ligonių skundžiasi sutrikusiu virškinimu. Tyr planas: Bendras kraujo Bendras šlapimo Kaproskopija- askaridžių kiaušinėliai. Renntgenograma- smulkūs infiltratai Kraujo serologinė reakcija- eozinofilija Gyd planas: Kombantrinas 10mg/10kg Dekaris 2,5 mg/kg 1 kartą Jei medikamentinis gyd neefektyvus, galima varyti deguoni. Dehelmintacijos efektyvumas tikrinamas po 14 dienų darant kaprogramą. BOTULIZMAS Botulismus (levis, mitis, gravis). Užkimsta balsas, sutrinka kalba, regėjimas, ryjimas. Tada dizartrija ir galiausiai progresuoja liemens bei galūnių raumenų silpnumas. Normali temperatūra, sąmonė bei jutimai nesutrikę, progresuoja simetrinis paralyžius- čein stokso kvėpavimas, mirtis. Diferencija: 1. apsinuodijimai grybais 2. metilo alkoholiu 3. erkionio encefalito 4. pasiutligės 5.isterijos Tyr planas: Precipitacijos žiedo reakcija, toksinio ligonio serume nustatyti daromos su antibotulininiais a, b, c, e serumais Biologinis mėginys toksinui nustatyti Bakteriologinis tyrimas botulizmo ląstelėms surasti (tik kūdikiams) Neutralizacijos reakcija toksiniam tipui nustatyti Gyd planas: Sunki forma- reanimacijoje, jei sutrikęs rijimas- per zondą. Etiotropinis-a, b, e, tipų priešbotulininio serumo (tai arklio heterologinis serumas). 10 tūkstančių kai a, c, e ir 5 tūkstančiai tarptautinių vienetų, kai yra b tipas. Per parą- kas 6-8val.Galima pakartoti po 2 ir 4val, bet prieš tai Bezretkos mėginys. Gydoma 4 dienas. Benzilpenicilinum, tetraciklinum, levomicitinum- beta antibiotikų reali vertė tik esant užsikrėtus sporomis, o ne toksinui. Patogenezinis gydymas: detoksikacijai- sol ringeri 500 ml, 5 procentų gliukozės tirpalo Simptominis gydymas: skrandžio plovimas, mažinti AKS- hidrocell, polivitaminai, valomosios klizmos. CHOLERA Cholera (El-Tor). Shock hypovolemica.(levis, mitis, gravis). Klinika:. • Ūmi pradžia – neskausmingas viduriavimas naktį, ryte, vandeningos bekvapės „ryžių nuoviro“ išmatos. • Vėmimas be pykinimo prasideda vėliau negu viduriavimas. • Temperatūra normali (pradžioje gali būti sufebrili) • Greitai didėja dehidratacija, tachikardija, troškulys, silpnumas, retas, negausus šlapinimasis. Atsiranda hipovoleminio šoko požymiai (maža temperatūra apie 35, sutr. sąmonė, tachikardija, ↓ AKS, anurija, blogas odos turgoras, raum. traukuliai, „skalbėjos rankos“). Pagal ligos sunkumą skiriamos formos: 1.Lengva (enterinė diarėja 3-5d., vėmimas, I laipsnio dehidratacija, serga 2-3d.). 2.Vidutinio sunkumo (vandeninga diarėja 15-20d., vėmimas be pykinimo, oligurija, II laipsnio dehidratacija, ryški hipokalemija). 3.Sunki (gastroenteritas nuo pradžios, žarnų parezė - išsipūtęs pilvas, pilvo gurgėjimas, III laipsnio dehidratacija, ryški hipokalemija). • Atipinės choleros formos: Algidinė, sausoji cholera-žaibinė, cholerinis tifoitas (kai labai smarkiai padidėja temperatūra, prasideda bakterinės komplikacijos). Diagnostika: 1. BKT, BŠT. 2. Bakteriolog. išmatų pasėlis sukėlėjui nustatyti peptono-šarminėj terpėj. 3. EXPRES išmatų tyr. kabančio lašo būdu (vibrionų imobilizacijos reakcija). 4. Imunofluorescencinis išmatų tepinėlis. 5. Mikroskopavimas, įvairiai dažant. 6. Netiesiog. HAR. Diferencinė diagnostika: 1. Toksinės inf. 2. Salmoneliozė. 3. Dizenterija. 4. Apsinuodijimas grybais. 5. Apsinuodijimas alkoholiu. Gydymas: ligonis izoliuojamas, dieta - daug skysčių, vėliau P1. Ab tada, kai ligonis nevemia – Doxycyclini 300mg per os vienkartinai (tai tinkamiausias antibiotikas nes reikia tik 1 dozės), tetraciklinas - 4k/d., 3dienas (po 500mg); trimetoprimas (TMP) ir sulfametoksazolas (SMX)- 2k/d., 3 dienas (TMP - 160mg ir SMX 800mg), furazilidonas - 4k/d. 3dienas (100mg) Rehidratacijai – Sol. Disoli, Sol. Trisoli. Iš stacionaro išrašoma gavus 3(-) išmatų pasėlius ir 1(-) 12-pirštės ž. turinio pasėlį. Profilaktika: maisto prod., geriamo H2O, asm. higiena. Aktyvi imunizacija, vykstant į endemines vietoves. Nei viena vakcina neapsaugo nuo O139 tipo. Vakcina g.b. parenteralinė 0,5ml; peroralinė gyva vakc. 1 dozė; peroralinė negyva vakc. 1 dozė, kt.-po 2 sav. Chemoprofilaktikai: Doxycyclini 300mg vienkartinai. DIFTERIJA Diphteria fauces. Klinika: dažniausiai pasitaiko žiočių difterija, kurios inkubacinis periodas 10-20 dienų. Ji skirstoma: 1) Lokalizuota – prasideda bendru negalavimu, blogu apetitu, tº, nestipriu gerklės skausmu. Tonzilės kiek paburksta, parausta, jas dengia fibrininė plėvelė. Pradžioje ji būna lengvai nuimama, vėliau storėja, pilkėja, o nuimant kraujuoja. ↑ pažandiniai limfmazgiai. 2) Išplitusi – ryškesnė intoksikacija, plėvės dengia tonziles, gomurio lankus, liežuvėlį. ↑ regioniniai limfmazgiai, paslankūs, neskausmingi. 3) Toksinė – pradžia ūmi, tº 40-40,5ºC, intoksikuoti, vemia, skauda galvą, gerklę, iš burnos specifinis salsvas kvapas. Artralgijos. Žiočių gleivinė patinsta, melsvos spalvos, plėves, krenta KS, paduslėja širdies tonai. Skiriama 3 toksinės difterijos laipsniai: I poodis patinęs iki pusės kaklo; II iki raktikaulių; III žemiau raktikaulių. Gerklų difterija skirstoma (krupas): 1) Disfoninė stadija – prikimsta balsas, sausas lojantis kosulys, alsavimas tampa triukšmingas, ryškėja afonija. 2) Negydant pereina į stenozės stadiją – begarsis kosulys, kvėpavimas triukšmingas, pagreitėjęs, kvėpavime dalyvauja pagalbiniai raumenys, gilėja intoksikacija, po 1-3 parų vystosi – 3) Asfikcijos stadija – ligonis neramus, pasunkėja įkvėpimas, „gaudo orą“, kvėpavimas dažnas, vėliau tampa apatiškas, cianoziškas, išpiltas šalto prakaito, siūlinis pulsas, pritemusi sąmonė, galimi traukuliai. Sergant gerklų difterija fibrininės plėvės būna ant tikrųjų balso stygų, gleivinė patinsta, susiaurėja balso plyšys, prikimęs balsas (LOR konsultacija – laringoskopija, kad pažiūrėtų balso stygas). Fibrininės plėvės nuo balso stygų gali išplisti trachėjoje, bronchuose, ligonio būklė sunkėja dėl progresuojančio kvėpavimo nepakankamumo. Diagnostika: galima įtarti, kai yra ūmaus tonzilito ar krupo simptomai, intoksikacija, epidemiologinė anamnezė. Kai plėvės sunkiai nuimamos, jas nulupus – kraujuoja. Plėvė tarp stiklelių nesusitrina (tepinėlis). Daromas bakterioskopinis (ras Gr+ lazdeles) ir bakteriologinis tyrimai. Imamas pasėlis nuo tonsilų (dėl A gr. β hemolizinio streptokoko dėl anginos) ir pasėlis dėl difterijos, rezultatas po 3 d., 3 dienas, nevalgius, prieš paskiriant gydymą arba 2 h po valgio. Serologiniai metodai – ieškoti tik tada, jei serumas dar nesuleistas, - tiriant antitoksinių Ak koncentraciją kraujo serume. BKT (leukocitozė, neutrofilija). Diferencinė diagnostika: 1. Gripas (tº ↑ 39-40ºC, praeina po 3-4 d., akių obuolių, galvos skausmas, „kūno laužymas“, kataro požymiai po 3-4 d., tracheobronchitas). 2. Paragripas (poūmė pradžia, subfebrili tº, kataro požymiai nuo pat pradžios, intoksikacija neryški, rinofaringitas, laringotracheitas, krupas, pneumonija, tikrosios balso stygos nepažeistos). 3. Adenovirusinė infekcija (febrili tº, kataro požymiai, fibrino plėvės akių vokų junginėje, keratokonjunktyvitas, tonzilofaringitas, smulkiažidininė pneumonija, hepatosplenomegalija). 4. Inf. mononukleozė („kaulų kaužymas“, angina, ↑ limfmazgiai, hepatosplenomegalija, retai gelta). 5. Tonzilitas (burnos gleivinės patinimas, paraudimas, ↑ tonzilės, ↑ pažandiniai limfmazgiai. 6. Herpangina (pilkšvos pūslelės ryklėje, tonzilėse, joms trūkus – aftos, kartais egzantema, abdominaliniai simptomai, mialgija). 7. Tuliaremija (ūmi pradžia, ↑ tº 40ºC, raumenų skausmai, veido, akių, junginės paraudimas, hepatosplenomegalija, angininė-buboninė forma: vienos pusės angina, ↑ retromandibuliariniai limfmazgiai ir blužnis). 8. Antrinis sifilis (inkub. periodas 9-12 sav., burnos gleivinės dėminis sifilidas: išplitęs, intensyvus, griežtomis ribomis, pradžia staigi, neskausminga, tº normali; burnos gleivinės papulinis sifilidas: apvalios, plokščios, elastiškos, kietos konsistencijos, raudonos (vėliau melsvos) papulės, išnykę liežuvio speneliai, galima afonija; dėminiai odos sifilidai, sifilinės papulės, pūliniai sifilidai, sifilinė leukoderma, sifilinė alopecija). Gydymas: 1. Antitoksinis priešdifterinis serumas. a) Pirmiausia patikrinamas jautrumas arklio serumui – Bezredkos būdas, į odą įšvirkščiama 0,1 ml 1:100 atskiesto arklio serumo. Vertinama po 20-30 min., jei paraudimo ir patinimo skersmuo neviršija 9 mm, mėginys laikomas neigiamu. b)Jei parausta >1cm, tai taikom išplėstinę desensibilizaciją- 0,1 ml arklio serumo įšvirkščiama į odą. Stebima 20-30 min., jei ligonio būklė nepakito, skiriama terapinė serumo dozė (o jei pakito – ilginama desinsibilizacija- po truputį mažinam praskiedimą-0,2 :1; 0,3:1 ir t.t kol nebeparaus >1cm. Tada suleisim visus likusius veikimo vienetus.). c) Terapinė dozė. Jei yra plėvės ant žiočių, nuo ligos pradžios 2 paros 80-100.000 VV. Leidžiama vienkartinai i/m. 2. Antibakterinis gydymas – Eritromycini 40 mg/kg per parą 14 d 3. Detoksikacija ir komplikacijų gydymas – Eritromycini 40 mg/kg per parą 7 d. Profilaktika: ligonis guldomas į atskirą boksą, ligonio bute daroma dezinfekcija. Specifinei profilaktikai taikoma vakcina. 3 mėn-4,5 mėn-6 mėn-18 mėn.-6 m.-16 m. Revakcinacija kas 10 m. iki 56 metų. Kokliušas+difterija+stabligės vakc. (dabar skiepijama penkiavalente vakc. PENTAHIP). ERKINIS ENCEFALITAS Encephalitis acarina, f. meningitica (meningoencephalitica, meningoencephalomyelitica) levis (mitis, gravis). Klinika: inkubac. periodas – 2-28 dienos po erkės įkandimo. Liga prasideda ūmiai (pirma viremijos banga): tº iki 39,5-40,5ºC, skauda galvą, raumenis, būna pykinimas, vėmimas, viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai. Po pirmosios EE stadijos seka tariamo „pasveikimo“ periodas (1-20 d.) ir po to ~1/3 užkrėstųjų išsivysto antroji ligos stadija (antra viremijos banga) – CNS pažeidimas (EEV praeina hematoencefalinį barjerą ir patenka į smegenis). Tai gali pasireikšti labai įvairiai: meningitu, lengvu difuziniu meningoencefalitu, sunkiu kamieniniu encefalitu ar mielitu. Meningoencefaliniai požymiai (>50%): ~2-3-ią d. atsiranda sprando raumenų rigidiškumas, susiaurėję vyzdžiai, vokų ptozė, sunkiais atvejais – disfagija, disartrija. Meningito požymiai: dvibangis karščiavimas, galvos, nugaros ir galūnių raumenų skausmas, vėmimas. Dažniausiai būna rankų paralyžius. Diagnostika: epidemiologinė anamnezė, CNS infekcijos klinika, BKT (leukocitozė per antrąją viremijos bangą, leukopenija per pirmąją viremijos bangą), uždegiminiai pokyčiai likvore (citozė iki 1000x106/l, skaidrus, vyrauja limfocitai, baltymo iki 1 g/l, gliukozė >30%, laktatas nepakitęs), gliukozė kraujyje, Ak – EEV – IgM kraujyje (ūmi infekcija), o jei randam IgG – buvus EEV infekcija arba vakcinacija prieš EE. BŠT. Iš mikrobiologinio tyrimo nieko neras, nes virusas. NS pakenkimas є nuo to, kuri dalis pažeista: temporalinė-klausa, haliucinacijos, kalbos sutr.; gyrus postcentralis-jutimai; gyrus precentralis-motorika, hemiparezė; okcipitalinė-rega (akių dugne ieškom edemos); n. trigeminus-veido jutimai; n. facialis-mimika; n. vestibulocochlearis-pusiausvyra. Diferencinė diagnostika: 1. Meningitas. 2. Poliomielitas. 3. Kitos kilmės encefalito. Gydymas: II (III) režimas, P1 dieta. Specifinio gydymo nėra. Simptominis – NPP Indometacini 50 mg/parą; Diazepami po 2 mg 3xd.; tº Paracetamoli 0,5. Patogenezinis – detoksikacijai Sol. Ringeri 500 ml i/v. Kai yra meningoencefalitas – diuretikai Sol. Manitoli 15% - 500ml i/v (per 8 min.) arba Furosemidi 40mg. Kai ligos eiga sunki 30 – 90mg/parą per os prednizolono. Profilaktika: vienintelė efektyvi priemonė – vakcinacija (inaktyvuotas EEV). Vakcina aktyvuoja žmogaus organizme imuninį atsaką ir susidaro Ak virusui, sukeliančiam EE. Vakcinuoti reikia 3 kartus (2-a po 1-3 mėn., 3-ia dar po 9-12 mėn.) po 0,5ml i/m, revakcinacija 0,5ml i/m kas 3 m. Negalima skiepyti imunosupresyvių žmonių.Taip pat naudojami repelentai, pieštukas „Pretex“ pasitepti rankogalius, apie kaklą. Iki 72 val. nuo erkės įsisiurbimo galima panaudoti specifinį Ig. Dirbantiems miške – spec. apranga. Reikia vartoti tik virintą pieną. GRIPAS Grippe (influenza), f. levis (mitis, gravis). Klinika: inkubac. periodas – nuo kelių h iki 2 parų. Liga prasideda ūmiai, tº iki 39-40ºC, skauda galvą (ypač kaktos sritį), ryški toksikozė, kataro požymiai nuo 2-3-ios ligos dienos, nosiaryklės, minkštojo gomurio gleivinė hiperemiška, kartais su kraujosruvomis, tracheitas, bronchitas, skleros paraudusios. Liga gali iškart pasireikšti virusine pneumonija, kuri dažnai baigiasi mirtimi. Diagnostika: epidemiologiniai duomenys, klinika: 1)ūmi pradžia, 2)šaltkrėtis, 3)karščiavimas, 4)kosulys - sausas trchėjinis, 5)nuovargis, 6)galvos skausmas, 7)raumenų skausmas, 8)ryklės sienelės paraudimas, 9)buvęs kontaktas su sergančiu gripu. Turi būti bent 6 iš šių 9 požymių Laboratoriniai serologiniai tyrimai skiriami tik epidemijos pradžioje viruso tipo identifikavimui: virusų auginimas ląstelių kultūroje; polimerazių grandininė reakcija – iš nosiaryklės tepinėlis, ieškant viruso nukleininės rūgšties (viruso RNR) BKT (leukocitozė, eozinofilija, ↑ ENG). BŠT. Imunofluorescentinis metodas (iš nosiaryklės), ieškom Ag. Ak prieš gripo virusą porinių serumų metodu iš pradžių ir po 10-14 d. (iš pradžių -, vėliau 4x daugiau). ELISA praktiškai netaikomas, bet ieškoma Ag nosiaryklėj, t.y. imunofluoresc. prieš gripo virusą IgM kraujo serume. Elektroninė mikroskopija. Pigus, greitas ir geras tyrimas - imunofermentinė analizė (IFA). Diferencinė diagnostika: 1. Ūmios virusinės respiracinės ligos. 2. Angina. 3. Krupinė pneumonija. 4. Salmoneliozė. 5. Trichineliozė. 6. Leptospirozė. 7. Reumatas. Gydymas: III režimas, P1 dieta. Ligonius reikia izoliuoti, gerai vėdinti patalpas. Skiriami cikliniai aminai: rimantadinas, amantadinas per os po 100mg 2 x d. 5-7 d.; skirti ne vėliau kaip 48 val. nuo ligos pradžios (abu šie cheminiai preparatai sutrikdo viruso A, bet ne B, replikacijos ciklą). Nauji antivirusiniai medikamentai: zanamiviras – po 2 inhaliacijas (10mg) 2 x d. 5 dienas; oseltamiviras – per os 75mg 2 x d. 5dienas (abu ne vėliau kaip 48 h nuo pradžios). Jeigu intoksikacija ryški – i/v gliukozės, elektrolitų, koloidiniai tirpalai. Ligoniui duoti gerti daug skysčių. Jei yra sloga, į nosį lašinama 2% efedrino hidrochlorido tirpalo, mentolo lašai. tº mažinti Paracetamoli 0,5. Profilaktika: organizmo grūdinimas, viešų renginių, sergančiųjų gripu asmenų lankymo apribojimai, skiepai inaktyvuota gripo vakcina, sudaryta iš ilno inakty arba H ir N Ag. Dabar plačiausiai naud. Trivalentė H3N2+H1N1+B gripo viruso vakcina. Gripo vakcinacija rekomenduojama kartu su Pneumokokine vakcina, kadangi rizikos kontingentai yra praktiškai tie patys. HEPATITAS A Hepatitis A cyclica acuta. Hepatitis A sine ictero. (levis, mitis, gravis) Klinika: inkub. periodas apie savaitę. Galibūti besimptomė ir simptominė formos. . Simptominis hepatitas pasireiškia begelte forma raba geltiniu sindromu (70-80proc.). Prodromo periodas trunka 5-7d., pradžioj gripoidinis sindr. (tº, galvos sk., silpnumas, viršut. kvėpavimo takų kataro simpt.), po to jis išnyksta ir išryškėja dispepsijos sindr. (anoreksija, šleikštulys, vėmimas, skausmas deš. šone ). Būd. ↑ kepenys (93proc), artralgijos. Prodromo pab. – tamsėja šlapimas, po 1-2 d. – gelta. Diagnostika: epidemiolog. duomenys. 1) Kraujo tyr. (leukopenija, ↑ ALT, ↑ AST, ŠF). 2) HAV-Ag fekalijose retai naud. 3) Anti-HAV-IgM kraujo serume ELISA metodu (atsiranda 3-5 d. iki klinikinių simptomų atsiradimo ir lieka apie 4 mėn. nuo ligos pradžios). Anti-HAV-IgG atsiranda 2-3 ligos savaitę, dažniausiai geltos periodo įkarštyje, jų maksimalus titras registruojamas 5-6 rekonvalescensijos mėnesį, vėliau jis sumažėja, bet šie Ak lieka visą gyvenimą ir apsaugo nuo pakartotino užsikrėtimo. 4) Anti-HAV terstas kraujo serume naud. epidemiologiniams tyrimams. 5) Bilirubinas (padideja tiesioginio bilirubino kiekis kraujo serume), 6) HAV-RNR-PGR kraujo serume. Diferencinė diagnostika: 1. Kt. hepatitai. 2. Metastazės kepenyse. 3. Akmenligė. 4. Toksinis (medikamentinis) hepatitas. Gydymas: specifinio priešvirusinio gydymo nėra. Svarbiausia – režimas (jei vidut. ir sunki forma – gulimas), dieta - ↓ R, ↓ B. Askorbino r. per os antinksčių f-jos stimuliavimui. Jei yra alergija – tavegilis 0,001 g, jei niežulys – cholestiraminas po 1 arbat. š. 3-4xd. Jei reikia – furosemidi 40 mg. Detoksikacijai – gliukozės i/v iki 2,5 l/parą. Vidut. ir sunkias formas - α-2 rekombinantiniu interferonu 3-10 mln. TV 3xsav. 3 sav. Profilaktika: sanit. – higieninė H2O kontrolė, nustačius – dezinfekcija. Asmens higiena. Terminis maisto apdorojimas. Skiepai: 0,6 – 12 mėn. Susidaro aktyvus imunitetas, išlieka ~20 m. Ig – pasyvus imunitetas, bet trumpas. Po kiekvieno skiepo g. b. reakc.: parausta, skauda, ↑ tº, pykina, viduriuoja. HEPATITAS B Hepatitis B cyclica acuta. Hepatitis B cholestatica (recidivans, recurrens, fulminans) Klinika: G.b. besimtomė infekcija 1)subklinikinė (kai yra biocheminiai pokyčiai) ir 2)inaparantinė (kai nėra bioch.pokyčių). Simptominis hepatitas: geltinis bei begeltė forma. Inkub. periodas 1,5sav – 6mėnesiai. Prodromo periodu (1-3 sav.) vyrauja astenovegetaciniai ir dispepsiniai nusiskundimai, galimos artralgijos. T.p. silpnumas, anoreksija, šleikštulys, skausmas, tº, rečiau – vėmimas, odos niežulys, skausmas deš. Šone`. Prodromo pab. patamsėja šlapimas ir pašviesėja išmatos. Atsiradus geltai, ligoniams dar pablogėja dėl stipresnės intoksikacijos. Geltos max – 2-3 sav., nustatoma vidutinė hepatomegalija. Diagnostika: 1. BKT (g.b. anemija, trombocitopenija, leukocitopenija). 2. BŠT (g.b. ↑ urobilinogeno – bendro ir netiesiog.). 3. ALT, AST, ŠF. 4. SPA (↓, nes nekreša kr.). 5. HBV-DNR-PGR serume. 6. HBsAg – atsiranda inkubaciniu periodu pirmasis serologinis žymuo, tai nuoroda į lėtinį procesą, tiriamas imunofermentiniu ELISA metodu, g.b. pas sergantį ir pas nešiotoją, l. brangus. 7. HBeAg - rodo viruso replikaciją, nust. ELISA metodu. Rodo ūmią ar lėtinę infekciją. 8. Anti-HBc-IgM – parodo, kad žmogus serga. 9. Anti-HBc kepenų bioptate, parodo esančią arba buvusią infekciją (praktiškai nedaromas). 10. Anti-HBs - išgijimo ir imuniteto žymuo, parodo imuniteto susiformavimą po imunizacijos vakcina. 10. Anti-HBe – nuoroda į palankią išdavą. 12. VPAE. Anti-HBc ir Anti-HBs būna pasveikimo periodu. Diferencinė diagnostika: 1. Kt. hepatitai. 2. Metastazės kepenyse. 3. Akmenligė. 4. Toksinis (medikamentinis) hepatitas. Gydymas: specifinio priešvirusinio gydymo nėra. Svarbiausia – režimas (jei vidut. ir sunki forma – gulimas), dieta - ↓ R, ↓ B. Askorbino r. per os antinksčių f-jos stimuliavimui. Jei yra alergija – tavegilis 0,001 g, jei niežulys – cholestiraminas po 1 arbat. š. 3-4xd. Jei reikia – furosemidi 40 mg. Detoksikacijai – gliukozės i/v iki 2,5 l/parą. Vidut. ir sunkias formas - α-2 rekombinantiniu interferonu 3-10 mln. TV 3xsav. 3 sav. Profilaktika: vakcinacija rutiniškai naud. visiems vaikams 2 d.-1 mėn.-6 mėn. Jei vaikystėj neskiepytas, tada visi 3 skiepai 12 m. Rekomenduojama med. darbuotojams, hemodializuojamiems ligoniams, homoseksualiems asmenims, intraveniniams narkomanams, hemofilija sergantiems, HBsAg nešiotojų lyt. partneriams. Šiuo metu naud. tik rekombinantinės, genų inžinerijos būdu sukurtos HB vakcinos, kad nebūtų alerg. reakcijų. Jei med. darbuotojas susižeidė HBsAg nešiotojo krauju ir jo kraujyje HBsAg – AK titras 90 mmHg. ↓ diurezė, bet >30 ml/h. Psichomotorinis sujaudinimas. Blyškumas. Sausas ir su baltu apnašu liežuvis. Trečias laipsnis (IIIº), 7-9 % kūno masės Tuštinasi 10 ir daugiau k./parą, išmatų l. daug, dažnai viduriavimas ir vėmimas silpnėja. Troškulys silpnėja. Mažėja tº. Liežuvis sausas, balsas prikimęs. „Skalbėjos rankos“, „tamsūs akiniai“ apie akis. Ryški tachikardija. Pulsas silpno prisipildymo. AKS 10% kūno masės – hipovoleminis šokas Kūno raumenų traukuliai. Oda cianoziška, šalta. Anurija. Neišmatuojamas AKS. Neapčiuopiamas periferinių krg. pulsas. Gleivinės sausos. „Facies choleretica“ – veido bruožai aštrūs, akys įdubusios, po akimis juodi lankai, skruostai įdubę. Hipotermija. Hipovoleminio šoko gydymas Kai I-IIº - peroralinė rehidratacija. Kas 2-3 min. ligonis girdomas oratiliu: NaCl 3,5g, NaHCO3 2,5g, KCl 1,5g, gliukozės 20,0g, virinto H2O 1000,0g; arba rehidronu. Kai III-IVº - i/v. Pirminė rehidratacija: Trisolis – NaCl, NaHCO3, KCl, aqua. Disolis – NaCl, NaHCO3, aqua. Antrinė rehidratacija – per 6 h sulašinamas (sugirdomas) prarastas skysčio kiekis. HERPES ZOSTER Etiologija.:Virusas Varicella zoster, gali sukelti ir vėjaraupius.Epidemiologija.:Inf., šaltinis sergantis vėjaraupiais ar juostine pūsleline. Perdavimas:oro-lašeliniu, kontaktiniu, g.b.,transplacentinis Klinika: Ink periodas 1-3 sav.,skausmas toj vietoje kur bus bėrimas, smulkūs susigrupavę bėrimo elementai, iš pradžių pav., papūlės, vėliau virsta į pūsleles-grupes pūslelių, pilnų serozinio skysčio. Oda aplink bėrimą paraudusi, patinusi, bėrimai pagal nervų kamienus (dažniausiai pagal tarpšonkaulinius, gali būti veidinį, klausos akių ir t.t) .Stiprus neuralginis, užeinantis bangomis, skausmas, padidėja regioniniai limfmazgiai.Pūslelės greitai virsta šašais, jų vietoje įdubę randai. Herpetinė infekcija gali generalizuotis, sukeldama serozinį meningitą, gali būti trišakio nervo neuralgija, nervus facialis parezė, encefalitas, persirgus gali ilgai dar skaudėti.Pavojinga regos nervo herpes zoster, nes pažeidžia rageną(keratitas, iridociklitas) Diagnostika.Tyrimai.:BKT-leukopenija, trombocitopenija, BŠT, PGR, KSR, imunofermentinis tyrimas-ieškome viruso Ag ,ELISA ieškom Ak, viruso DNR nustatymas, mikroskopinis tyr nustatyti daugiabranduoles ląst. turinčias intarpus, pūslelių skystyje. Gydymas.:Acikloviro 200-400, paros dozė 1g per os ,jei yra neurologinė simptomatika į/v. Diazepamas, B gr.vitaminai, Analgetikai, Antipiretikai ,Dehidratacija(Manitolis, Furazemidas) HERPES SIMPLEX Etiologija.:Virusas DNR ,herpes labiales, herpes genitalis. Epidemiologija.:Inf. šaltinis.:sergantis ir nešiotojas.Užsikrečiama per pažeistą odą ar gleivinę tiesioginio kontakto metu, oro lašeliniu ar lytiniu būdu. Klinika.:Ink. Periodas 4-5d. Staiga išberia lūpas, veidą ir lytinius organus., odos perštėjimas, skausmas niežulys prieš bėrimą. 0,1-0,3cm pūslelės, pilnos skaidraus skysčio, pamažu drumstėja, po 3-5d., pūslelės išdžiūsta ir virsta šašais.  regioniniai limfmazgiai, gingivovaginitas(vaikams), balanitas, uretritas. Jei infekcija generalizuojasi meningoencefalitas, keratitas, iridociklitas. Diagnostika. Tyrimai.: BKT-limfocitų, BŠT, odos mėginys su spec. Herpes Ag., imunoflorescencinis mėginys, puslelių turinio tepinėlis - daugiabranduolės gigantinės ląstelės - Canko ląst., KSR-komplem. sujungimo reakcija, HSV1 ir HSV2 IgG ir IgM kraujo serume ir likvore, . Likvore (HSV 1): 1.maža – vidutinė citozė (20-300 x 106g/l), 2.vyrauja limfocitai, 3. normalus ar saikingai padidėjęs baltymo kiekis (0,3-2g/l), 4.likvoro/kraujo gliukozės santykis normalus (1/2) ar kiek sumažėjęs 5.dažnai – eritrocitai. Gydymas.:Acikloviro 200-400, paros dozė 1g per os ,jei yra neurologinė simptomatika į/v. Diazepamas, B gr.vitaminai, Analgetikai, Antipiretikai ,Dehidratacija(Manitolis, Furazemidas) JUODLIGĖ Anthrax: pustula maligna (faciei, reg. brachii ir kt.), f. levis, mitis, gravis. Klinika: inkub. periodas – kelios h-14 d. a) odos f. – pustula maligna-pūslytė trūksta-opa-juodas šašas, neskausmingi regioniniai limfmazgiai, bendra intoksikacija, karbunkulas; b) plaučių f. – židin. ar skilt. pneumonija, ryški intoksikacija, dusulys, cianozė, hemorag. skrepliai; c) žarnų f. – aukšta tº, ryški intoksikacija, pilvo sk., pykinimas, vėmimas, viduriav. su krauju; d) sepsinė f. – sepsinė tº, šalčio krėtimas, odos ir gleivinės hemoragijos, hemoraginio meningito reiškiniai, ↑ blužnis. Diagnostika: klinika, epidem. duomenys. Bakteriolog. tyr. – iš pūslytės, skrepliai arba išmatos ir tiriam bakterioskopiškai (Gr+ lazdelės, nupjautais galais). Kraujo pasėlis, kurie turi tº - po 3 h imunofluorescencijos metodu. Retrospektyviai (po 2 sav.) – alerginis odos mėginys su antraksinu. Teoriškai g. b. daroma PGR reakcija. Diferencinė diagnostika: odos f. – 1. Furunkulo ir stafilokok. karbunkulo (skausmingas ir turi nekrozinę pūlinę šaknį). 2. Pūslinės rožės (serozinis eksudatas ir ryškiai paraudusi oda). 3. Maro odos formų (nėra juodo šašo, opos skausmingos). Pl. f. – 1. Krupinės pneumonijos (skreplių pasėlis). Žarnų f. – 1. MTI. 2. Dizenterija (juodligei nebūdingi tenezmai ir stor. ž. spazmai). Gydymas: III režimas, P1 dieta. Penicilinas G 4 mln. VV i/v 6xd. 7-14 d. (jei žarnų ar pl. forma), Penicilinas G 4 mln. VV/parą i/v 7-14 d. (jei odos f.) arba Doxycyclini 100 mg i/v 2xd. 7-14 d. Detoksikacijai – tirpalai, skausmui – analgetikai. Profilaktika: esant įtarimui (poekspozicinė profilaktika) – Doxycyclini 100 mg per os 2xd. 8 sav. Vakcina – inaktyvuota aceliulinė 6 dozės po 0,5 ml (po oda) 0-14-28-6 mėn.-12 mėn.-18 mėn. Revakcinacija kas metai. Vet. – sanitarinės apsaugos priemonės. Dezinfekcija. LAIMO LIGA Morbus Laimi (Borreliosis systemica acarina), f. levis (mitis, gravis): kokia sist. pažeista. Klinika: inkubac. periodas 2-10 d. I stad. ankstyva lokalizuota infekcija, nuo sukėlėjo nepriklauso. Tai odos pažeidimai (erythema migrans plinta iš centro į šalis, ją reikia atskirti nuo erkės įsisiurbimo, todėl reikia palaukti 5-7 d., gėrybinė odos limfocitoma) ir nespecifiniai simptomai (tº, mialgijos, artralgijos). II stad. ankstyva diseminuota (poūmis limfocitinis meningoradikulitas) – šakneliniai skausmai, jutimo ir/ar motorikos sutrikimai, n. facialis parezė, subfebrili tº, meningitas[šis meningitas nuo kitų skiriasi tuo,kad yra poūmis-per tris sav-,nėra karščiavimo ir intoksikacijos,labai stiprūs radikulitiniai skausmai), nuovargis, svorio kritimas, likvore visada limfocitozė, g.b.laidžiosios sistemos pažeidimas- AV blokados; karditas, uveitas, retai – hepatitas (būna pažeista tik 1 sist. Є nuo sukėlėjo tipo). III stad. lėtinė infekcija (lėtinis progresuojantis encefalomielitas) – eiga lėtinė, su epizodiniais pablogėjimais, spontaninių remisijų nebūna, šakneliniai skausmai, galvos skausmai nebūdingi, CNS pažeidimas (hemiparezė, spinalinė ataksija, spastinė paraparezė), gėrybinė odos limfocitoma, lėtinis artritas, likvore visada limfocitozė. Pažeidžiamos t.p. sistemos kaip II stad. Diagnostika: BKT , BŠT. Serologinis tyrimas neatspindi ligos aktyvumo, nes 3-30% endeminių zonų gyventojų turi Ak prieš borelijas. Borelijos sinoviniame skystyje, likvore, eritemos pakraščiuose. Diferencinė diagnozė: 1. Erkinis encefalitas. 2. Išsėtinė sklerozė nuo III stad. 3. Odos paviršinių grybelinių susirgimų. 4. Žiedinės eritemos. 5 . Dilgėlinės. 6. Rožės. Gydymas: II (III) režimas, P1 dieta. I stad. – Doxycyclini 100mg 2xd. per os 14 d. (eritemai), Amoxycilini 1000mg 3xd. per os 14 d. (gėrybinei odos limfadenomai). II stad. – Cefotaximi 2000mg 3xd. i/v 14 d. (neuroboreliozei), Ceftriaxoni 2000mg 1xd. i/v 14 d. (Laimo artritui). III stad. - Cefotaximi 2000mg 3xd. i/v 21 d. (neuroboreliozei), Ceftriaxoni 2000mg 1xd. i/v 21 d. (lėtiniam atrofiniam akrodermatitui). Patogenezinis – detoksikacijai Sol. Ringeri 500 ml i/v. Kai yra neurologinių sutrikimų – diuretikai Sol. Manitoli 15% - 500ml i/v (per 8 min.) arba Furosemidi 40mg. Simptominis - NPP Indometacini 75 mg/parą; Diazepami po 2 mg 3xd.; tº Paracetamoli 0,5. Profilaktika: saugotis erkių įkandimų: repelentai, pieštukas „Pretex“ pasitepti rankogalius, apie kaklą. LEPTOSPIROZĖ Leptospirosis icterica (anictera), f. levis (mitis, gravis) Klinika: ink. periodas 3-19 d. Sunkią leptospirozės formą dažniau sukelia L.icterochemorragiae. Prasideda ūmiai, ↑ tº iki 39-40º C, krečia šaltis, skauda galvą, strėnas, blauzdų raum., parausta veidas ir akių odenos, pranyksta apetitas, atsiranda pykinimas kartais vėmimas, kliedėjimas, pablogėja miegas. Dažnai būna lūpų pūslelinė, liežuvis baltas, sausokas, pilvas papūstas. Pulsas sulėtėjęs minkštas. ↑ kepenys, skausmingos, ↓ šlapimo kiekis, jis patamsėja, išryškėja gelta (geltinės formos atveju), sunkiai čiuopiama blužnis, minkšta, g. b. meningitai, bėrimai. Išryškėjus geltai temperatūra po truputį mažėja ir apie 8-ą dieną sunormalėja. Po 10d.dauguma ligonių pradeda sveikti. Pasveikus ilgam lieka raumenų silpnumas. .Kai išryškėja gelta kraujyje vyrauja tiesioginis bilirubinas. Lengvesnės formos esti begeltės. Būna leukocitozė, neutrofilų branduolinis poslinkis į kairę, sumažėja eozinofilų, ENG - 30-60mm/h. Diagnostika: simptomų triada: gelta, hemoragijos ir nefritas. 1) BKT (jei yra gelta – vyrauja tiesiog. bilirubinas, ↑ ALT, ↑ ŠF). 2) BŠT (balt., eritroc., tulžies pigmentai, urobilinogeno). 3) 1-ą sav. kraujyje – leptospiros tamsiame lauke, 2-4-ą sav. leptospirų ieškoma šlapime. 4) Kreatininas, urea. 5) Kepenų fermentai (bus nedaug pakitę). 6) Hemokultūra. 7) Serologinis – Ak nustatymas. 8) Kepenų echoskopija. Diferencinė diagnostika: 1. Virusinis hepatitas. 2. Sepsis. 3. Apsinuodijimas grybais. Gydymas: II režimas, dieta - ↓ R, ↓ B. Penicilinas 2 mln. VV 6xd. 8 dienas. Detoksikacijai – elektrolitai i/v, jei oligurija – furozemido, jei prisideda inkstų nepakankamumas – hemodializė. Profilaktika: vet. – sanitarinis priemonės, dezinfekcija ir deratizacija. Dezinfekuoti baseinus. MALIARIJA Malaria tertiana primaria (quartana, tropica). Klinika: inkubacinis periodas tropinės 10-12 d., ketvirtadienės 3-5 sav., trečiadienės ir ovalinės 2sav.-6-12 mėn. Prasideda ūmiai, drugio priepuoliu: šaltkrėtis, drebulys, kalena dantim, atšąla galūnės, „žąsies“ oda, skauda galvą, strėnas. Po kelių h tº ↓, šaltkrėčio priepuoliai kartojasi kas trečią (trečiadienė), ketvirtą (ketvirtadienė), antrą (tropinė ir ovalinė) dieną. Po kelių priepuolių ligonis gali tariamai pasveikti, tačiau po kelių sav. liga recidyvuoja. Diagnostika: 1. BKT (anemija, leukopenija). 2. BŠT. 3. K, Na, urea. 4. Kepenų fermentai (DD nuo geltos) 5. Storas kraujo lašas (ar yra sukėlėjas ir parazitemijos lygiui). 6. Kraujo tepinėlis rūšiai nustatyti. 7. Gliukozė kraujy (↓). Diferencinė diagnostika: 1. Sepsis. 2. Lėtinis endokarditas. 3. Koma. Gydymas: II-III režimas, dieta P1.Chlorochinas 1 g-0,5 g-0,5 g pirmą dieną, 0,5 g antrą ir trečią dieną. Sekamas parazitemijos lygis. Jei rezistentiškas – Meflochinas 3 tab. po 250mg x1 (po 8 h) 2 tab. po 250mg (dar po 8 h) 1 tab. po 250mg. Jei yra komplikacijų 0 chininas, chinidinas. Dehidratacijai – tirpalai. Temperatūrai – Paracetamoli 0,5. Profilaktika: chemoprofilaktika chlorochinu 1xsav. per os prieš išvykimą 1 sav., grįžus dar iki 1 mėn. Arba Primachinu (jei ovale ir vivax), grįžus dar pask. 2 sav. po 26,7 mg kasdien. Naikinti uodus, naudoti repelentus. MAISTO TOKSINĖ INFEKCIJA Salmonellosis. Toxico infectio, variatio enteriris. Klinika: inkubacinis periodas 2-30h. Prasideda staiga, vėmimas, karščiavimas, pykinimas, pilvo skausmas, enterinis arba mišraus tipo viduriavimas, čiuopiant skausmingas epigastriumas. Formos: gastritinė, enteritinė, enterokolitinė, gastroenterokolitinė, tifoidinė, sepsinė. Dgns: 1. išmatų, vėmimo masių, skrandžio išplovų pasėlis 2. išmatose (koprograma) – leukocitai, eritrocitai, gleivės, nesuvirškinta ląsteliena. Gydymas: R III, D ?, etiotropinis (antibiotikai: III kartos cefalosporinai, ciprofloxacinas, ampicilinas), patogenezinis (rehidratacija –gliukozė, rehidronas), simptominis (skrandis plaunamas sodos 2 proc tirpalu, rankos ir kojos šildomos šildytuvais, virškinimui gerinti: pankreatino 0,5g 3k/d, festalis 1draže 3k/d), persirgus (žarnyno mikrofloros normalizavimas: kolibakterinas, bifikolis, bifidumbakterinas). MENINGOKOKINĖ Klinika: karščiavimas, galvos skausmai, sprando raumenų rigidiškumas, pykinimas, vėmimas, hiperestezija, fotofobija, sąmonės sutrikimai, traukuliai, hemiparezė, bradikardija, hipotenzija, hemoraginis bėrimas (patognominis meningokoko simptomas). Eiga: 1. ūmi ir poūmė → optinio nervo papilos edema ir židininiai simptomai: A. Nėra (paimti kr pasėlį, atlikti juosm punxiją → bendras likvoro tyrimas būdingas BME → teigiamas likvoro tepinėlis Gr būdu ar AG testas → jei sukėlėjas aiškus gydome specifiškai, jei ne -empyriškai) B. yra (paimti kr pasėlį → empyrinė ab terapija → KT → jei tūrinis procesas tai gydome pagal jo taktiką, jei ne - atliekame juosm punx → bendras likvoro tyrimas būdingas BME → teigiamas likvoro tepinėlis Gr būdu ar AG testas → jei sukėlėjas aiškus gydome specifiškai, jei ne – empyriškai) Dgns: BKT – leukocitozė ar leukopenija, ↑ CRB, ↑ ENG, likvoro (esant bakteriniam meningitui: balsvas, gelsvas, P mmH2O > 200, baltymo >1g/l , laktato >2,8mmol/l , gliukozės 1000*106, neutof >50proc, tepinėlis gramo būdu, Ag testas, pasėlis -teigiami; esant virusiniam meningitui: bespalvis skaidrus, P mmH2O 30proc, citozė 200, baltymo >1g/l , laktato >2,8mmol/l , gliukozės 1000*106, neutof >50proc, tepinėlis gramo būdu, Ag testas, pasėlis -teigiami; esant virusiniam meningitui: bespalvis skaidrus, P mmH2O 30proc, citozė 90%; III-ą sav. teig. ~50%; vėliau teig. rečiau. 2) Išmatų pasėlis – I-ą sav. dažniausiai neig., o jau I-os sav. gale ~50% teig. 3) Šlapimo pasėlis I-os sav. gale. SEROLOGINĖ – tik retrospektyvi vid. šilt. diagnostika. Vidalio reakc. teig. nuo 10-14 d. (Vidalis netinka, jei yra recidyvas, jiems darom hemokultūras). Rasti AK prieš O-Ag g.b. klaidingai teigiami dėl kryžminių reakc. su kt. D, A, B gr. salmonelėmis. H-Ag kryžminis reaktyvumas dar didesnis. Pastoviai randant AK prieš Vi Ag, reikia įtarti S. typhi nešiojimą. Diferencinė diagnostika: 1. Gripas. 2. Pneumonija. 3. Sepsinis endokarditas. 4. Miliarinė TBC. 5. Trichineliozė. 6. Limfogranuliomatozė. Gydymas: II režimas, dieta – maistas pertrintas, lengvai virškinamas. PER OS: Amoxycylini 4-6 g/p 2 sav.; Ciprofloxacini 500mg 2xd. 2 sav.; Bactrim 960mg 2xd. 2 sav. I/V: Ceftriaksonas 3 g/p 3-5-7 d.; Ampicilinas. Profilaktika: bendros sanitarinės ir higieninės normos. Ligonio bute – dezinfekcija. Vakcina rekomenduojama vykstantiems į tas šalis, kur galimas užsikrėtimas, ypač per H2O. Vakcinos: 1. Gyva peroralinė vakc. (kontr.-ŽIV). 2. Parenteralinė negyvų šiltinės lazdelių vakc.-nerekomenduotina. 3. Vi polisacharido vakcina. ŽIV Klasifikacija: 1) Ūmi infekc. (ar besimptomė). 2) Sindr., kurie susiję su ŽIV. 3) AIDS. Klasifikacija pagal CD4: 1) >500 mm3 arba >29%; 2) 200-499 mm3 arba 14-28%; 3) 38ºC, viduriavimas be priežasties ilgiau nei 1 mėn., gauruotoji liežuvio leukoplakija, juostinė pūslelinė, periferinės neuropatijos. C kateg. – AIDS, bronchų, trachėjos, plaučių, stemplės kandidomikozė, ekstrapulmoninė kokcidiomikozė, ekstrapulmoninė kriptokokozė, žarnų kriptosporidiozė, CMV, encefalopatija, kapoši sarkoma, pneumocistinė pneumonija, išsekimo sindromas. Klinika: pirminiai klinikiniai požymiai є nuo virusi diseminacijos organizme. Laikas nuo užsikrėtimo iki pirminių klinikinių ligos požymių vid. ~6 d. – 6 sav. (I stad.): bendras silpnumas, galvos skausmai, kartais pykinimas, vėmimas, viduriavimai, mononukleozės, tonzilitas. Objektyviai randama: ↑ kepenys ir blužnis, persistuojanti generalizuota limfadenopatija (>2 gr., neįskaitant kirkšnių, simetriškai, nesuaugę, neskausmingi), urtikarinis bėrimas, kartais lydimas opelių burnoje, l. būdingas požymis – n. facialis vienos arba abiejų pusių paralyžius, mono arba polineuritai. Po 5-7 m. atsiranda bendrieji intoksikacijos simptomai: recidyvuojantis karščiavimas ilgiau kaip 3 mėn., bepriežastinis svorio netekimas, limfadenopatija, silpnumas, negalavimas, bepriežastinis viduriavimas, naktinis prakaitavimas, nespecifiškos odos ir gleivinių ligos. Kuomet jau stipri ŽIV inf. – oportunistinės ligos ir piktybiniai augliai. T.p. pažeidžiamos įv. organų sistemos: 1. Hematologinės ligos (anemijos, trombocitopenijos). 2. Plaučių ligos (pneumocistozė, TBC, kandidomikozė, aspergiliozė, toksoplazmozė, CMV). 3. V/t ligos (amebiazė, salmoneliozė, šigeliozė). 4. Odos ir gleivinių ligos (sifilis, burnos kandidomikozė, dermatofitijos, herpes 1 ir 2, Kapoši sarkoma, psoriazė). 5. Kepenų ir kasos ligos (hepatitai B, C, D, pankreatitai). 6. NS ligos (toksoplazmozė, smegenų sifilis, kriptokokozė). 7. Raumenų ligos (miastenija, nekrozinis vaskulitas). 8. Inkstų ir šlapimo takų ligos (glomerulonefritai). 9. Akių ligos (keratokonjuktyvitai, tinklainės limfoma). 10. Reumatologinės ligos (reaktyvūs artritai). 11. Širdies ligos (perikarditai, endokarditai). 12. LOR ligos (sinusitai, otitai, kurtumas). ŽIV infekcijos gydymo principai. 1.Nukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai: Zinovudinas-Indikacijos: ūminiai ŽIV infekcijos požymiai; ankstyvieji ŽIVpožymiai ligoniams, turintiems mažiau nei 500 limfocitų CD4 mm3; asimptominiams ligoniams, kurių biologiniai infekcijos rodikliai progresuoja (mažiau nei 200 CD4 mm3); ligoniams, kurių limfocitų CD4 yra 200-500/ mm3 ir greitai mažėja. Didanozinas- Indikacijos:vaikai ir suagusieji, ilgiau kaip 6mėn sergantys AIDS, pablogėjus klinikiniai ir imunologiniai būklei, gydant zinovudinu. Zalcitabinas- Indikacijos:suaugę sergantys AIDS žmonės (simptomatiški) ir netoleruojantys zinovudino, arba pablogėjus klinikiniai ir imunologinei būklei. Stavudinas Indikacijos:suaugusiems, užsikrėtusiems ŽIV žmonėms, netoleruojantiems zidovudino ar kitų antivirusinių vaistų, arba šie vaistai nefektyvūs ar kontraindikuotini. Lamivudinas­- Indikacijos: neefktyvūs kiti antivirusiniai vaistai; efektyvus su zidovudinu. II.Nenukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai: Delaviridinas-nuo AIDS. III.Proteazių inhibitoriai: Sakvinaviras­-Indikacijos: ŽIV infekcija ligoniams, vyresniems nei 13m., geiausia kartu su atvirkštinės transkriptazės inhibitoriais; ligoniams, kurie jau buvo gydyti kitais antivirusiniais vaistais. Indinaviras- Indikacijos: kartu su kitais antivirusiniais vaistais skiriamas gydyti suaugusiems, užsikrėtusiems ŽIV-1 žmonėms tiek prasidėjus ligai, tiek imunodeficito atvejais. Ritonaviras Indikacijos: vartojamas suaugusiems ligoniams, užsikrėtusiems ŽIV-1, gydyti tiek ligos pradžioje, tiek išsivysčius imunodeficitui kartu su kitais virusiniais vaistais. Nevirapinas­- Indikacijos: užsikrėtusiems ŽIV suaugusiems žmonėms gydyti kartu su kitais vaistais: atvirkštinės transkriptazės ir proteazių inhibitoriais.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!