Klimato kaitos pasėkmės

Klimato kaitos pasėkmės Visame pasaulyje gausu miestų ir vietovių, kurios ne tik kovoja, tačiau ir kenčia nuo klimato kaitos padarinių. Ieškodami klimato kaitos padarinių kelsimės į Rytų Afriką, vaikščiosime Azijos kalnuotomis papėdėmis, mėginsime atlaikyti Persų įlankos karštį ir ieškosime pasikeitusių gamtos reiškinių Šiaurės Amerikoje. Skirtingos pasaulio vietos ir regionai susiduria su labai įvairiais ekonominiais/socialiniais ir gamtiniais iššūkiais Visame pasaulyje gausu miestų ir vietovių, kurios ne tik kovoja, tačiau ir kenčia nuo klimato kaitos padarinių. Ieškodami klimato kaitos padarinių kelsimės į Rytų Afriką, vaikščiosime Azijos kalnuotomis papėdėmis, mėginsime atlaikyti Persų įlankos karštį ir ieškosime pasikeitusių gamtos reiškinių Šiaurės Amerikoje. Skirtingos pasaulio vietos ir regionai susiduria su labai įvairiais ekonominiais/socialiniais ir gamtiniais iššūkiais Jakutskas • Šiame Rusijos regione vyrauja subarktinis klimatas. (Subarktinis klimatas, taip pat vadinamas borealiniu, subalpiniu arba subpoliniu klimatu). 2020 m. šioje vietovėje dėl klimato kaitos užfiksuota šalčiausia žiema per 15 metų. Temperatūra krito net iki - 60 C. Tokia temperatūra sukelia daug problemų, o viena iš jų infrastruktūra. Tokio šalčio neatlaiko namų konstrukcijos, sienų sutvirtinimai, technika ir transporto priemonės. Taip pat “nusprogsta” šildymo prietaisai-radiatoriai, sutrinka šildymo tiekimo sistemos, o žmonės priversti verstis kaip išgali, kęsti šaltį. Paskaičiuota, kad iki 2050 šiai vietovei reikės virš 100 bilijonų dolerių sukurti saugumą užtikrinančią infrastruktūrą. Kataras • Persijos įlankos šalis, kuriai klimato kaitos padariniai gali smogti stipriausiai. Bet koks jūros lygio pakilimas gali reikšti besiformuojančius potvynius ir suardytas ekosistemas. Šioje šalyje šiuo metu vidutinė temperatūra viršija visas prieš tai buvusias normas ir vidutiniškai laikosi ties +40 C. Šalyje ir toliau sparčiai vystosi dykūmėjimas, o švaraus vandens poreikis auga milžiniškais tempais. Šalis deda didžiules pastangas ir resursus vandens nudruskinimui arba kitaip tariant geriamo vandens išgavimui. Indija • Ši didelę populiaciją turinti šalis, turi Assam regioną, kuris dėl neįprastai didelio kritulių kiekio 2020 metais patyrė potvynį.  Dėl didelio kritulių kiekio, upė patvino, užtvindė kaimus ir gyvenvietes. 30 tūkst. žmonių ir 5474 kaimai turėjo persikelti, evakuotis.  Potvynis sunaikino žmonių pasėlius, laukus, ūkininkai neteko ilgai kauptų augalinių kultūrų, sėklų, maisto. Apie 150 tūkst. žmonių atsidūrė pabėgėlių stovyklose. Tirdami priežastis šių neiprastų musoninių liūčių mokslininkai įvardija klimato kaitą kaip pagrindinį sukelėją. Australija • Ten kur lankėsi Kosčiuška, arti 3 bilijonų gyvūnų – žinduolių, roplių, paukščių ir varlių – buvo nužudyti, o dalis perkelti dėl 2019-2020 m. įsiplieskusių gaisrų šioje šalyje. Pasaulio gamtos fondas skaičiuoja, kad 143 milijonai žinduolių, 2,46 milijono roplių, 180 mlijonų paukščių ir 51 milijonas varlių. 2020 metais sausio mėnesis šioje valstybėje buvo karščiausias istorijoje. Gyvybė ant žemės šioje šalyje yra pavojojuje. Kaip teigia Dermot O’Gorman Pasaulio gamtos fondo atstovas, “ tokie kasmetiniai gaisrai taps dar dažnesni. Sunku įsivaizduoti ir rasti dar baisesnę laukinio gamtos pasaulio katastrofą istorijoje”. Turėdama sausą ir karštą klimatą, apsupta vandens ši valstybė yra susidūrusi su gaisrais ir pries tai, tačiau šis gaisras įvykęs 2020 buvo skaudžiausias gamtos atžvilgiu. Uganda • 2019m. Maisto ir Agrokultūros organizacija prie Jungtinių Tautų atliko ligų ir parazitų tyrimą siekiant išsiaiškinti klimato kaitos įtaką parazitų/kenkėjų ir ligų plitimui. Tyrimas parodė, kad kasava šakniagumbis arba kasava šaknis, kuri yra viena esminių maistinių kultūrų Afrikos žemyne (taip kaip mums bulvė) bus stipriai paveikta baltųjų drugių. Aukšto slėgio zonos/aukšta temperatūra prognozuojama žymiai iššaugins parazitų - baltųjų drugių populiaciją, kurie perneša ir platina šio šakniagumbio virusą. To pasekoje, skaičiuojama, kad kiekvienais metais bus prarandama daugiau nei trečdalis šio maistinio augalo. Pasauliniu mastu kasdien kasavą valgo 800 milijonų žmonių iš kurių Afrikos žemyne apie 500milijonų. Ši šalis kaimynystėje turinti Ruandą ir Keniją dėl klimato kaitos neabejotinai pajus kasavos augalo pokytį. Kanada • Paskutiniųjų metų studijos (nuo 2016 m.). parodė, kad erkės tam tikrose šios šalies teritorijose negalėjo išgyventi ir daugintis, tačiau dėl besikeičiančio klimato ir šylančios vidutinės metinės temperatūros erkės šios valstybės teritorijoje randamos kur kas dažniau. Erkių gyvenimo trukmė ir didėjanti populiacija tampa rimtu  galvos skausmu gamtosaugininkams ir mokslininkams,, kurie atliekant tyrimus randa vis daugiau į elnius įsisiurbusių voragyvių daug didesniu paieškos spinduliu. Dar vadinama miškų šalimi, ši valstybė susiduria su didžiule rizika, kad šylant klimatui erkių ir  jų pernešamos Laimos ligos atvejų tik daugės. Ką turime daryti? Štai keletas budų kaip sušvelninti klimato kaitą: Naudoti energiją taupančias priemones. Seni elektros prietaisai gali sunaudoti labai daug energijos ir būti neefektyvūs. Šiuolaikiniai energiją taupantys šaldytuvai, oro kondicionieriai ir kiti elektros prietaisai ne tik veikia efektyviau, saugo gamtą, bet ir padeda sumažinti šildymo, elektros kainas bei kitus mokesčius. Rinktis organinę produkciją. Žemės ūkis naudoja daug cheminių trąšų ir aplinką teršiančio kuro. Ekologiškai arba organinei produkcijai užauginti nereikia naudoti agresyvių trąšų, bet, jei ji gaminama kitoje šalyje, padidėja išlaidos transportui, o tai kenkia aplinkai. Rekomenduojama rinktis vietinę produkciją, užaugintą be trąšų. Nekirsti medžių. Lietuvoje kasmet iškertama apie 18 tūkstančių hektarų miško. O juk – tai mūsų planetos plaučiai. Miškai kertami naudojant prietaisus, išskiriančius anglies dioksidą ir tai dar labiau didina aplinkos taršą. Reikėtų saugoti miškus ir nekirsti medžių be reikalo Išjungti nenaudojamus elektros prietaisus. Daugelis nežino, kad televizoriai, garso aparatūra, kompiuteriai, baterijų įkrovikliai ir kiti elektros prietaisai naudoja energiją ne tik tada, kai yra įjungti, bet ir tada, kai yra išjungti. Todėl tada, kai jie yra nenaudojami, elektros prietaisus rekomenduojama atjungti iš tinklo. Tai ne tik padės sumažinti sąskaitas už elektras, bet ir padės sumažinti šiltnamio efektą. Rūšiuoti atliekas. Nemažą dalį išmetamų daiktų galima perdirbti ir taip prikelti naujam gyvenimui. Tai pati paprasčiausia veikla, kuria gali užsiimti kiekvienas, norintis prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Juk viskas, ko reikia – tai plastiką, popierių, buitines atliekas ir kitas atliekas mesti į specialiai tam skirtus konteinerius. Ačiū už dėmesį

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!