Klasikinės politinės ekonomijos teorija

Merkantilizmo irimą sustiprino auganti tendencija riboti ekonominės veiklos tiesioginę valstybės kontrolę. Dėl to ,,ikiindustrinės sąlygos“ prarado ankstesnę reikšmę ir įsivyravo laisva privati verslininkystė, kuri, P. A. Samuelson’o žodžiais tariant, lėmė ,,visiško laisser faire (t. y. absoliutaus valstybės nesikišimo į ūkinį gyvenimą) sąlygas, įvykiai pasuko visai kita linkme“ ir tik ,,[...] XIX a. pabaigoje beveik visose šalyse nenutrūkstamai plėtėsi valstybės ekonominės funkcijos“.
Iš tiesų ,,visiško laissser faire“ nuostata tapo naujos ekonominės minties krypties – klasikinės politinės ekonomijos devizas, o jos atstovai nuvainikavo merkantilizmą ir jo propaguojamą protekcionistinę ekonomikos politiką, pasiūlydami alternatyvią ekonominio liberalizmo koncepciją. Klasikai praturtino ekonomikos mokslą daugeliu fundamentalių nuostatų, nepraradusių aktualumo ir dabar. Būtent klasikinės politinės ekonomijos atstovų dėka, ekonomikos teorija įgavo mokslinės disciplinos statusą.
Pačią ,,klasikinės politinės mokyklos“ sąvoką sugalvojo K. Marx’as. Jis skirstė mokslininkus į klasikus ir vulgariuosius. Pirmiesiems jis priskyrė ,,kapitalizmo vidinės esmės analizę“, o antriesiems – paviršinį ,,išorinių reiškinių“ aprašymą ir ,,apologetiką“, t. y. neteisingos, kaip jis manė, visuomeninės santvarkos pateisinimą. Vadovaudamasis tokiu kriterijumi, jis klasikinės mokyklos pradininku laikė W. Petty, o paskutiniu jos atstovu – D. Ricardo. Nemarksistinis mokslas iš K. Marx’o perėmė terminą klasikai ir jam suteikė visai kitą prasmę – tikrai mokslinę ir daug tikslesnę.
1. „Natūrali politinės ekonomijos sistema“ .
2. „Politinės ekonomijos nacionalinė sistema“ .
Politinėje ekonomijoje Listas kritikavo klasikinę mokyklą, kurios įsikūnijimas jam buvo Adamas Smitas. Tačiau faktiškai jo kritika nepaliesdavo klasikų mokymo pagrindo – vertės ir pajamų teorijos. Šios ekonominės teorijos sritys Listo ypatingai nedomino. Labiausiai jis domėjosi ekonominės politikos klausimais, dar daugiau – pirmiausia užsienio prekybos politikos klausimais. Adamo Smito politinės ekonomijos sistemą Listas pavadino kosmopolitine. Jis kaltino šią sistemą tuo, kad ji nemato įvairių šalių ūkio raidos nacionalinių ypatumų ir dogmatiškai primetanti joms bendrus „natūralius“ dėsnius ir ekonominės politikos taisykles.
„Kaip būdingą savo siūlomos sistemos skiriamąjį bruožą, - rašė Listas, - aš teigiu nacionalumą. Visas mano rūmas grindžiamas nacijos kaip vidurinio nario...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!