KIETŲJŲ KŪNŲ JUNGO MODULIO NUSTATYMAS Balzario Tomo IF/05 gr. Data: 200105 09 Dėstytojai: M. Šilinskas Darbo užduotis. Tempiant plieninę vielą, nustatyti Jungo modulį. Teorinė dalis. Visų medžiagų dalelės (atomai, molekulės) sudarytos iš elektringųjų dalelių (elektronų ir branduolių). Dėl to jos viena kitą veikia elektromagnetinės prigimties jėgomis, kurias vadiname molekulinėmis. Šios jėgos yra traukos ir stūmos pobūdžio. Molekulinės jėgos labai priklauso nuo atstumo r tarp sąveikaujančių dalelių centrų – jam didėjant, jėgos modulis sparčiai mažėja: traukos jėga dažnai būna proporcinga r -7. Stūmos jėga dar labiau priklauso nuo r ir kai kurių medžiagų dalelėms ji proporcinga r –13 . Dviejų molekulių traukos ir stūmos jėgos nukreiptos išilgai tiesės jungiančios jų centrus. Projekcijų ašį 0r nukreipus stūmos jėgos kryptimi, jos projekcija f2 yra teigiama, o traukos jėgos projekcija f1 – neigiama. Jų priklausomybė nuo atstumo r tarp molekulių centrų, parodyta 1a paveiksle. Atstojamosios jėgos projekcija f lygi dydžių f1 ir f2 algebrinei sumai. Tam tikrame atstume ( r = r0 ) molekulių traukos jėgą atsveria stūmos jėga ( f = 0 ). Artinant molekules ( r r0 ), dominuoja traukos jėga. Kreivės f ( r) susikirtimo su atstumų ašimi 0r taško r = r0 aplinkoje nedidelę kreivės dalį galima laikyti tiesės atkarpa. Tai reiškia, kad, atstumą r tarp molekulių centrų tik labai mažai pakeitus, palyginti su r0 , molekulių sąveikos atstojamoji jėga auga tiesiog proporcingai šiam atstumo pokyčiui. Pavyzdžiui, kai šį atstumą keičia kūną deformuojanti jėga, tai atsiradusi tamprumo jėga, tiesiog proporcinga deformacijos dydžiui (Huko dėsnis). Jei deformuojančiai jėgai nustojus veikti, tamprumo jėgos atstato kūno pirmykštę formą, tai tokią deformaciją vadiname tampriąja, jei neatstato – netampriąja arba plastiškąja. 1 paveiksle, b parodyta dviejų molekulių sąveikos potencinės energijos Wp priklausomybė nuo atstumo r tarp jų. Iš jos matome, kai atstojamoji jėga f = 0 (atstumas r = r0 ), tuomet potencinė energija yra minimali ir lygi Wp0 . Vertės r0 ir Wp0 būdingos kietojo kūno molekulių pusiausvyros būsenai. Imkime apskritą ilgio L ir skerspjūvio ploto S plieno vielą. Tempiant jėga F, viela pailgės dydžiu . Dėl to medžiagoje susidaro mechaninis įtempimas . Dydis vadinamas santykiniu pailgėjimu. Jei jis labai mažas ( = 16.76 mm Pi , N ni , mm ni′ , mm , mm i , m εi σi 9.8 16.95 17.00 16.97 0.21 0.00014 19.6 17.42 17.91 17.66 0.9 0.00060 29.4 17.91 17.96 17.93 1.17 0.00078 39.2 18.43 Ei , N/m2 , N/m2 Sn , N/m2 Δσ , N/m2 Δε E, N/m2 Δ Wp , J Išvados. Literatūra: 1. Tamašauskas A. Fizika 1. – Vilnius: Mokslas, 1987. 2. Laboratorinio darbo aprašymas.
Šį darbą sudaro 560 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!