Kietojo kūno deformacija

Darbo tikslas – susipažinti su kietųjų kūnų deformacija, dėl jos atsirandančiomis jėgomis, taip pat su Huko dėsnio taikymu. Atlikti homogenines vielos tempimą, naudojant skirtingas apkrovas bei nustatyti vielos pailgėjimus. Apskaičiuoti Jungo modulio vidutinę reikšmę.
čia S-deformuojamo kūno skerspjūvio plotas.
K- proporcingumo koeficientas, vadinamas tamprumo moduliu ir jo didumas priklauso nuo deformuojamo kūno savybių bei deformacijos rūšies.Dydis, atvirkščias tamprumo moduliui,
. (4)
Vadinamas tamprumo koeficientu.Iš Huko dėsnio (3), įrašę ir reikšmes, išreiškiame K ir įstatome i formulę (4)
. (5)
Iš čia matome, kai x = 1 ilgio vienetui, F = 1 jėgos vienetui ir S = 1 ploto vienetui, tai . Vadinasi,tamprumo koeficientas skaitine reikšme lygus kūno ilgio vieneto pailgėjimui, tempiant jį jėgos vienetu, kai kūno skersinio pjūvio plotas lygus vienetui.
Huko dėsnis galioja esant nedideliems deformacijų dydžiams.Deformacija, kuri išnyksta nustojus veikti jėgai, vadinama tampriąja deformacija.Mažiausias vidinis įtempimas, kuriam esant jau nelieka tiesinio proporcingumo riba (1 pav. taškas a). Didžiausias deformuoto kūno vidinis įtempimas, kuris, nustojus veikti deformuojančiai jėgai, atstato kūno pradinę formą, praėjus tam tikram laikui, vadinamas tamprumo riba (taškas b). Deformacija, kai įtempimo reikšmės viršija tamprumo ribą ir, nustojus veikti jėgoms, neišnyksta, vadinama plastine deformacija (tarpas b e).Šioje srityje, nustojus veikti deformuojančiai jėgai, nors ir ilgai lauktume, kūnas nebeatstato pradinės formos ir pasilieka liekamoji deformacija Od.
1pav.
Įtempimas, kuriam esant deformuojamas kūnas suyra, vadinamas atsparumo riba (taškas f). Kūnai, kuriuose atsparumo riba artima tamprumo ribai ir pastebima tik nežymi liekamoji deformacija, vadinami trapiais kūnais.Kūnai, kuriuose galima gauti dideles plastines deformacijas, vadinami plastiniais kūnais.
Jungo modulio matavimas tempiant
Pritaikysime Huko dėsnį išilginio tempimo deformacijai.paimkime ilgio L ir skersinio pjūvio ploto S homogeninę vielą (2 pav.), kurios vienas galas pritvirtintas nejudamai, o antras tempiamas jėga F. Veikiant šiai jėgai viela pailgėja dydžiu . Pagal Huko dėsnį (3), įstačius (1) ir (2) formules:
. (6)
Išilginiam tempimui (bei gniuždymui) tamprumo modulis K yra vadinamas Jungo moduliu ir žymimas E. Jungo modulio didumas priklauso tik...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!