Kelių statyba

1. Įvadas. Technologija – žinių visuma apie kelių tiesimo technologinio proceso atlikimo būdus ir priemones. Ji apima pagrindinius ir pagrindinius procesus. Technologinis procesas – tarpusavyje susipynę veiksmų, visų išteklių visuma, kuria pertvarkomas gaminys arba produktas. Produktas – veiksmų ir produktų rezultatas. Pagrindiniai procesai – žaliavų apdorojimas ir perdirbimas. Pagalbiniai procesai – transportavimas ir dokumentacija. Kelių tiesimo darbų sudėtis. Reikia atlikti paruošiamuosius darbus, kurie yra būtini: 1) ženklinti trasą (kelio ašį, kelio juostą); 2) vandens nuleidimas; 3) papildomas pagrindo tankinimas. Pagrindiniai dabai: 1) žemės sankasos įrengimas; 2) pagrindo sluoksnių įrengimas; 3) dangos sluoksnių įrengimas; 4) kelio statinių įrengimas. Baigiamieji darbai: 1) apdailos; 2) ženklinimas (horizontalus, kelio ženklų pastatymas). Žemės darbai. Žemės sankasa – grunto statinys, atliekantis kelio dangos konstrukcijos pagrindo funkcijas, įrengiamas iš supilto arba neišjudinto natūralaus grunto. Žemės sankasos įrengimas: 1) tikslas (įrengti stabilią žemės sankasą, atitinkančią projektą; darbą padaryti su minimaliomis darbo ir išteklių sąnaudomis); 2) priemonės (technologija, atitinkanti vietos sąlygas; geras darbų organizavimas, laikantis technologinės dokumentacijos, kokybės kontrolė, darbų sauga); 3) rezultatas (pakankamo stiprumo ir stabili žemės sankasa). Žemės sankasos stabilumo padidinimas: 1) geros granuliometrinės sudėties gruntas; 2) racionalus grunto paskirstymas sankasoje (viršutinėje dalyje – geros granuliometrinės sudėties gruntai); 3) grunto stiprinimas rišamosiomis medžiagomis; 4) žemės sankasos grunto armavimas; 5) apsauga nuo vandens ir šalčio poveikio; 6) tinkamas grunto sutankinimas; 7) žemės sankasos sluoksnių sutankinimo vienodumas. Technologiniai reikalavimai: 1) kelio juostos nuvalymas ir paruošimas (dirvožemio, kelmų, šaknų pašalinimas); 2) reikalavimai pagrindo po žemės sankasa sutankinimui; 3) reikalavimai žemės sankasos grunto sutankinimui, nurodant ar nenurodant grunto tankinimo mechanizmą (masę, tipą), tankinamo sluoksnio storį, grunto drėgnį tankinimo metu, volo važiavimą viena vieta skaičių; 4) reikalavimai netinkamo iškasų grunto pašalinimui; 5) reikalavimai vandens nuleidimui žemės sankasos įrengimo metu; 6) papildomi reikalavimai dėl karjero būklės darbų vykdymo ir juos užbaigus; 7) reikalavimai grunto, atvežto automobiliais, paskleidimui; 8) reikalavimai grunto sutankinimo kontrolei. Naudojami gruntai, pagrindinės jų savybės ir charakteristikos. A – birūs, B – rišlūs. Pagal kasimo sunkumą: I gr. – lengvi, II gr. – vidutinio sunkumo, III gr. – sunkūs. Pagal LST 1331: 1) stambiagrūdis gruntas (nejautrus šalčiui) – žvyras, smėlis; 2) įvairiagrūdis gruntas (nuo mažo iki vidutinio jautrumo šalčiui) – dulkingasis žvyras, dulkingasis smėlis, molingasis žvyras, molingasis smėlis; 3) smulkiagrūdis gruntas (labai jautrus šalčiui) – dulkis, molis; 4) organogeninis ir gruntas su organinėmis priemaišomis; 5) orgeninis gruntas. Gruntų optimalus drėgnis ir maksimalus tankis. Proktoro tankis – Dpr=fakt/pr*100, kur fakt – grunto (faktinio sauso) tankis. =/(1+w/100), kur  - drėgno grunto tankis, w – grunto drėgnis. w=(mdr-ms)/ms*100. 2. Gruntų kasimo ir transportavimo darbai, grunto karjerai. Mašinos ir mechanizmai, naudojami žemės darbams, jų parinkimas. Labiausiai paplitę mechanizmai: vikšriniai traktoriai, ekskavatoriai, kranai, autogreideriai, skreperiai... Darbai: 1) uolienų sprogdinimas; 2) paprastasis grunto kasimas; 3) netinkamo grunto kasimas; 4) neklasifikuoti žemės grunto kasimo darbai. Mašinų parinkimas: 1) pagrindinės mašinos parinkimas; 2) parenkamos viso pagalbinės mašinos ir mechanizmai, kurios užtikrina darbų įvykdymą ir pagrindinės mašinos darbą, taip pat darbų atlikimą nustatytu laiku. 3. Kelio juostos paruošimas. Paruošimo operacijos: 1) pašalinamos viso kliūtys – medžiai, kelmai; 2) pašalinamas dirvožemis; 3) nukeliami statiniai, pastatai iki statybos pradžios; 4) nukeliamos įvairios komunikacijos – ryšiai, elektros perdavimo linijos. Šiems darbams naudojami mechanizmai – buldozeriai, kelmaroviai. Čia nereikia daug rankinio darbo. Dirvožemis turi būti nuimtas nuo visos kelio juostos ir paliktas saugoti iki darbų pabaigos. Reikia sudaryti tinkamas sąlygas vandens nuleidimui tiek išilgine, tiek skersine kryptimi. Po kelmų rovimo, likusias duobes reikia išlyginti, nuėmus dirvožemį, ir sutankinti gruntą. Šlaitai negali būti statesni ar lėkštesni nei nurodyta projekte. Darbų našumas (m3/per pamainą) – Q=Tpam/Ln*q, kur Tpam – pamainos trukmė, Ln – laiko norma. Rankinis darbas nustatomas q=1m3, mechanizuotas q=100m3, planiravimo q=1000m3. Pylimų supylimas, pylimo formavimas sutankinant gruntą. Pats paprasčiausias pylimo įrengimas yra klostant įvairiais būdais atvežtą gruntą. Pylimų supylimo metodai: 1) supylimas sluoksniais (5-6 technologinis nuolydis); 2) supylimas „galvos“ būdu (sunku sutankinti); 3) kombinuotas (reikia tinkamai sutankinti arba reikia naudoti gruntus, kurie yra drenuojantys ir greitai tankinami). Savaiminis tankėjimas: birūs gruntai sutankėja per 5-6 mėn., dulkingi ir molingi gruntai tankėja 3-5 metus. Žemės sankasos zonos (nuo viršaus): 1) pereinamasis sluoksnis; 2) pasyvioji; 3) aktyvioji. Pylimo įrengimo technologinės operacijos: 1) grunto kasimas ir transportavimas; 2) išlyginimas sluoksniais; 3) sutankinimas. Grunto sutankinimo kontrolė, naudojamos priemonės. Sutankinimo rodiklis pasiekiamas sutankinimo mechanizmais, kuriuos parenka rangovas. Grunto sluoksnis, kuris yra skirtas vienoj ar kitoj sankasos daly, turi būti tinkamai paruoštas. Tai apima sluoksnio storį. Apatinis sluoksnis turi būti tinkamai sutankintas, nes kitaip viršutinio sluoksnio neįrengsim. Įtakos dar turi optimalusis drėgnis. Gruntas turi būti vienodo drėgnio. Po to viskas priklausys nuo to, kokią sutankinimo priemonę pasirinksim. Tankinimo darbo efektyvumas priklauso nuo veikiančios apkrovos. Jei mažas grunto tankis, reikia pradėti lengvesniais volais. Tankėjant gruntui, tankis didėja. Tada naudojam sunkesnius ir sunkius volus. Pagrinde turim gauti monolitą. Tankinimas vykdomas iš kraštų į vidurį. Volų važiavimo perdengimas rekomenduojamas per pusę volo. Bandomasis tankinimas – hsl=Hlent*Dprreik/Dprišp; fakt=0/(1+w/100); Dpr=fakt/pr*100. Smėlio gruntams sutankinimo rodiklis – 1,1; žvyro – 1,2; skaldos – 1,3. 4. Žemės sankasos įrengimas pelkėse. Įrengiant sankasą, iš pelkių durpės yra pašalinamos, nepašalinamos arba dalinai pašalinamos. Iki 4m gylio ir jei durpės lengvai kasamos, tada galima pašalinti ekskavatoriumi. Kai dideli durpių klodai, tada yra sprogdinama. Privalumas tas, kad po sprogimo nereikalingas papildomas grunto tankinimas. Pulpa – grunto ir vandens masė. Hidromechanizacijos procesas – kai gruntas kasamas, gabenamas ir klostomas vandens pagalba. Nepašalinant durpių, tiesiama geotekstilės plėvelė ir pan. Dalinai pašalinant, yra kasamos tranšėjos, kurios užpildomos smėliu (gerai drenuojančiu gruntu). Jis nusausina durpes, sumažina durpių drėgnį ir tada lengviau tankėja. 5. Įmirkusių gruntų panaudojimas žemės sankasai įrengti. Įmirkę gruntai – tokie gruntai, kurių drėgnis yra didesnis už optimalųjį. Jis charakterizuojamas grunto įmirkimo koeficientu kw=Wfakt/Wopt>1. Juos naudojant, negalima panaudoti įprastinės technologijos, arba jas naudojant, mažėja našumas. Ne visus gruntus, kurie yra įmirkę, galima naudoti. Pereinamajame sluoksnyje jų negalima įrengti. Aktyviojoje zonoje nepageidautina jų naudoti. Galima naudoti tik pasyviojoje zonoje. Įmirkusius gruntus reikalinga sausinti, norint juos panaudoti. Vienas būdas – džiovinimas. Tačiau šis būdas neefektingas, ypač rudenį, žiemą, kai yra šalta ir neįmanoma džiovinti. Kitas būdas – filtracinių sluoksnių įrengimas. Tai smėlio sluoksniai. Galima naudoti geotekstilę (tai filtracinis sluoksnis). Paties grunto drėgnis gali būti sumažintas naudojant negesintas kalkes (apie 3). Jų kiekis priklauso nuo grunto drėgnio. Šis metodas yra gana efektingas. Tada ne tik sumažėja grunto drėgnis, bet ir pagerėja struktūra ir padidėja stipris. Gruntas gali būti stiprinamas ir kitais rišikliais (cementu). Įmirkusius gruntus sunku kasti, iškasti, pakraut ar iškraut. Našumas būna paprastai keliolika ar keliasdešimt kartų mažesnis. Parenkamos padidinto pajėgumo mašinos, dirbant su šiuo gruntu. Kartais įmirkusių gruntų negalima tankinti, nes pažeidžiama jų struktūra. Tokiu atveju priimami kitokie sprendimai tam, kad būtų galima juos panaudoti. Žiemą įmirkusių gruntų naudoti negalima. Taip pat jų negalima naudoti, kai yra aukšti pylimai. Geotekstilės panaudojimas žemės sankasoje. Geotekstilė būna iš neaustinių medžiagų, audinio pavidalu, iš geotinklų (sudaryti iš strypelių). Struktūra korėta, plokščia ar erdvinė. Savybės priklauso nuo to, iš kokios žaliavos pagaminta, kaip sutvirtinta. Ekologiniai reikalavimai turi atitikti, nes geotekstilės tarnavimo laikas – apie 50 metų. Visi reikalavimai yra nurodyti projekte (kaip panaudoti). Jei nėra nurodyta, reikia žiūrėti į europinius standartus. Žemės sankasai geotekstilė naudojama: 1) dviems apatiniams sluoksniams atskirti (kad gruntinis vanduo nepasiektų konstrukcijos); 2) šlaitų apsaugojimui nuo erozijos; 3) apsaugoti hidroizoliaciją nuo sužalojimų; 4) žemės sankasai armuoti; 5) filtruojamiems sluoksniams rengti; 6) vandeningiems sluoksniams nusausinti; 7) izoliuoti nuo vandens ar skysčių, kurie yra kenksmingi. Dažniausiai naudojama neaustinė geotekstilė. Jos filtracinės savybės turi būti suderintos su apatinio sluoksnio savybėmis. Ji klojama skersai juostoms, užpylimo kryptimi. Žemės paviršius turi būti išlygintas. Užpylimo storis priklauso nuo to, kokiais mechanizmais tankiname, nuo apkrovų. Šlaitams apsaugoti naudojama tada, kai yra pavojus slinkimui. Tada galima įrengti statesnius šlaitus, kai yra pavojus jų stabilumui. Geotekstilė, naudojama viduje, turi būti ilgaamžiška, o ant šlaitų uždėta gali būti neilgaamžė – žolė užaugs ir sutvirtins. Pasirinkus geotekstilę, reikia atsižvelgti į filtracines savybes, taip pat, kad tinklai sudarytų sąlygas gerai augti augalams. Geotekstilė klojama einant iš viršaus į apačią. Gali būti šlaitinis filtruojamasis sluoksnis, sujungtas su išilginiu drenažu. Geosintetiniai gaminiai naudojami kai nepakankamas pylimo pado stipris, nepakankamas sankasos su šlaitais stabilumas. Armuojant pylimo pagrindą, galima kloti ant grunto, išlyginus nelygumus (juosta neturi būti įtempta). Jei labai nelygu, tai daromas išlyginamasis sluoksnis (iš birių gruntų, t.y. nejautrių šalčiui – negali būti gargždo). Pagrindiniai reikalavimai geosintetikai: patvarumas, atsparumas ir filtruojamosios savybės. 6. Žemės sankasos įrengimas žiemą. Reikalavimai tie patys, našumas mažesnis: 1) ženklinimo darbai; 2) numatyti visą kelio trasą, kur bus vykdomi darbai; 3) nuimti dirvožemio sluoksnį; 4) sutankinti pagrindą. Dalį pylimo reikia įrengti prie teigiamos temperatūros. Reikia laikytis tam tikro saugaus atstumo. Gali būti naudojamos frezos gruntui iškasti. Taip pat atšildomi gruntai (elektra, dujomis), tačiau tai brangūs metodai. Taip pat sprogdinama, daromi gręžimai ir pilami CaCl, NaCl tirpalai. Metodas parenkamas pats efektyviausias, ekonomiškiausias ir patikimiausias. Kai yra eksploatuojami karjerai ar iškasos, kasti pradedama nuo žemiausios vietos ir turi būti užtikrintas vandens nuleidimas. Jei įšalo gylis nedidelis, tai paviršiuje purinti nebūtina. Žiemą tankinti labai sudėtinga. Dirbant žiemą, reikia naudoti mechanizmus didesnio našumo, nes transportuojant ar dar ką nors darant, gruntas turi kuo mažiau atšalti. Gruntą kasti žiemą efektyviausia ekskavatoriais. Dirbant žiemą, dažniausiai žemės sankasa rengiama sluoksniais. Kokybė priklauso nuo grunto drėgnio, jo temperatūros tankinimo metu, grunto sutankinimo rodiklio Dpr=f(w,I,Tgr), kur I – tankinimo intensyvumas. Puraus grunto sutankinimo rodiklis sumažėja 4, rišlaus - 6. Gruntai gali atšalti, dirbant iki -30C. Atvežtas gruntas turi būti išpiltas ir atitinkamais sluoksniais išlygintas. Nerekomenduojama naudoti daugiau kaip 30 sušalusio grunto gabalų. Esant -100C, gabalų gali būti iki 15. Jei sluoksniuose yra sušalusio grunto gabalų, tai reikia sutankinimą mažinti dvigubai. Grunto tankinimas dar priklauso nuo vėjo greičio ir oro temperatūros. Tankinimo intensyvumas mažinamas priklausomai nuo vėjo greičio. Esant 7m/s, darbo baro ilgis mažinamas dvigubai. Jei oro temperatūra iki -100c, tai galima laikyti, kad sutankinimas iki 3val. Jei -10-200C, tai turi laiko apie 2val., o jei -200C ir žemiau, tai turi apie 1val. Žiemą nerekomenduotina įrengti sankasą daugiau kaip 6m pylime. Pylimui paaukštinti: h=hi(1-Dprf/Dprn. Įmirkusių gruntų žemės sankasai žiemą naudoti nepatartina. Pagrindud galima rengti tik pilnai atšilus gruntams. 7. Žemės sankasos apdailos ir šlaitų sutvirtinimo darbai. Pirmiausia reikia sutvarkyti žemės sankasos viršų. Atlikti papildomą išilginio profilio niveliaciją. Naudojamasi reperiais, kurie yra pastatyti projektavimo metu ir papildomai (laikini). Prieš rengiant pagrindus, laikinais reperiais nerekomenduojama pasitikėti, reikia naudotis pastoviais. Kai daroma apdaila, paprastai būna grunto perteklius. Tada jis patenka ant šlaitų. Šlaitai profiliuojami ekskavatoriais, autogreideriais, kartais buldozeriais. Tačiau visada reikia laikytis saugos reikalavimų. Geriausia būtų, kad šlaituose nereikėtų papildomai pilti grunto, nes po to reikia naudoti įvairias priemones sutankinti šlaitus (sluoksniais, dvigubai plonesniais). Jei bus didesnis sluoksnis, tai jis ir daugiau deformuojasi, kai važiuoja volas, ir gali nuslysti. Galima ir į kiekvieną pusę paplatinti, tačiau susidaro grunto perteklius. Tada jau reikia ekskavatoriaus tą gruntą nuimti. Jokiu būdu negalima sunaikinti žemės sankasos apačios, kad neviršytų rekomendacijų. Taip pat turi būti apdailinti ir profiliuojami iškasų šlaitai. Toliau lieka vandens nuleidimo griovių tvarkymas. Vanduo neturi patekti po kelio dangos konstrukcija. Vandens nuleidimo griovius taip pat reikia tankinti. Žemės sankasą paruošiam kelio dangos įrengimui. Atliekant tuos darbus, šlaitai turi būti dar ir sutvirtinami, kad deformacijos modulis atitiktų normas. Ilgaamžiškumui ir patikimumui žemės sankasai turi įtakos jos stabilumas. O jis pasiekiamas naudojant įvairius šlaitų sutvirtinimo metodus. Defektai atsiranda ir dėl atmosferos poveikių (gruntiniai ir paviršiniai vandenys, dėl statybos nedidelių pažeidimų, kurie laikui bėgant išsivysto į didelius defektus). Kartais tenka naudoti net kelis šlaitų tvirtinimo metodus vienam defektui. Yra 3 metodų grupės: 1) biologinės sutvirtinimo priemonės, kurios apsaugo šlaitus nuo erozijos mažų nuošlaičių rajonuose. Paprastai naudojamos, kur yra geros gruntinės klimato sąlygos. Yra sudaroma velėna (natūrali ar dirbtinė), gali būti sodinami krūmai ar medžiai; 2) apsauginės ir izoliacinės konstrukcijos, kurių paskirtis yra priimti ir sugerti šilumą, arba izoliuoti šlaitų paviršinius sluoksnius nuokritulių, o taip pat leisti apatinius vandenis; 3) nešančios konstrukcijos – tai šlyties poveikio kompensacija. Tai konstrukcijos, kurios apsaugo šlaitus potvynio metu ir nuo paviršinio vandens. Metodų pasirinkimas priklauso nuo klimatinių sąlygų. LT palyginus, geologinės gruntinės sąlygos yra gana geros. Pagrindinis sutvirtinimo metodas yra biologinis. Tai vienas iš seniausių kovos su erozija šlaitų sutvirtinimo metodas. Reikalingos tam tikros priemonės, turim pasėti žolę ir kt. Reikalaujama, kad efektas būtų greitas (apie pusę metų). Turi būti sudaromos palankios sąlygos, kad pasiekti reikalingą ir efektingą rezultatą. Kad augalai augtų, reikia apie 10cm dirvožemio, reikia pasėti žolę, drėgmės ir trąšų. Žolė turi būti sėjama mechanizuotai – hidrosėjamos, kai sėklos, trąšos ir tam tikros organinės medžiagos paskleidžiamos vienu metu. Organinė medžiaga – tai nesmulkinti šiaudai ir kt. Reikia laikytis aplinkosaugos reikalavimų. Geotekstilės panaudojimas. Jei sutvirtinimas nepakankamas, galima naudoti geotekstilę. 8. Pamatų duobės, vandens pralaidų ir vamzdynų tranšėjos, pralaidų įrengimas. Tai priklauso prie žemės darbų, kurie yra neišvengiami tiesiant kelius. Daug dėmesio reikia atkreipti į darbų saugą, nes gali nuošliaužos užpilti ir pan. Reikia laikytis tam tikrų technologinių reikalavimų ir taisyklių, naudojantis tam tikromis rekomendacijomis. Darbo zonos plotis turi būti 0,5m nuo šlaito sutvirtinimo su dugnu iki tranšėjos. Plotis priklauso nuo to, ar sutvirtinti, ar ne šlaitai. Pamatų duobės kasamos iki 1,75m, o tranšėjos iki 1,25m. Jei natūralaus byrėjimo kampas  bus mažesnis nei yra duotas pagal gruntą, tai šlaitų pastovumas bus išlaikytas. Biriems gruntams natūralaus byrėjimo kampas yra apie 450. Jei didelis gylis – daromos bermos ir gruntas nenušliauš žemyn. Gali būti kelios pakopos. Jei šlapi gruntai, reikia šlaitus lėkštinti arba daryti drenažą (ypač iškasose). Drenažo nedarom, kai yra laikinas šlaitas. Negalima grunto užpilti ant šlaito viršaus. Kuo gruntas bus užpiltas toliau nuo briaunos, tuo mažesnė tikimybė jam nušliaužti. Jei negalima nukasti šlaitų kampų, reikalingas briaunų išramstymas. Grunto negalima iškasti daugiau nei reikia, t.y. negalima išpurinti. Jei jau išpurinome, reikia atstatyti (tankinant) jo laikomąją galią. Jei yra dulkingi ar molio gruntai, dedama mineralinių priedų, norint pagerinti laikomąją galią. Kartais naudojami rišikliai. Jei tranšėjoje yra vandens, prieš užpilant reikia jį pašalinti. Nes jei liks vandens, gruntas gali būti takus ir jo neįmanoma bus sutankinti. Prieš prasidedant šalčiams, reikia užpilti apie 0,5m papildomo grunto. Pasirenkant užpylimo būdą, negali būti pažeidžiami statiniai (kad nebūtų pažeista ašis, pastumtos pralaidos į kurią nors pusę). Reikalaujama sutankinimo vienodumo. Tankinant vandeniu nerekomenduojama, nes vanduo nepasišalina vienodai. Darant gofruotas pralaidas, reikia gerai užpildyti tarpus, yra reikalingas rankų darbas. Grunte negali būti didesnių kaip 50mm dalelių. Jei gylis 0,3-1m, galima naudoti lengvus tankinimo mechanizmus, 1-3m – vidutinio tankumo, o virš 3m – sunkiuosius mechanizmus. Tranšėjų vamzdynų sankasose sutankinimo rodiklis turi būti nemažesnis kaip 0,97. nusausinimo zonoje turi būti stambiagrūdžiai gruntai, gali tikti ir vidutinio stambumo gruntai, kurie yra dulkingi. Juose negali būti agresyvių ir kt. dalelių. Negalima naudoti skaldytų gruntų, nes jie gali pažeisti statinio hidroizoliaciją. 9. Gruntų sustiprinimas rišikliais. Darbų atlikimo metodai. Stabilizuoti gruntai – sustiprinti rišikliais. Gruntų stabilizacija – gruntų tarpusavio maišymas, kad pagerinti charakteristikas. Galima pagerinti ne tik juos maišant, bet ir naudojant tam tikros rūšies rišiklius. Technologija sudėtingesnė ir kaina didesnė. Stabilizacija reikalinga, kad išlaikyti charakteristikas reikiamas, kad pasiekti reikalingą deformacijos modulį (kartu ir sutankinant). Jei negalima reikiamai sutankinti, reikia gruntą stabilizuoti. Jei stabilizuoti pagrindai, tai projektinis skersinis nuolydis yra 2,5. Toks i yra patogus, nes visi sluoksniai yra vienodo storio. Jei žemės sankasos viršus stabilizuojamas, naudojamas vietinis gruntas (sumažinami statybos kaštai). Jei žemės sankasos viršus rengiamas naudojant stabilizaciją, įvedamas papildomas rodiklis – lygumas. Jei nestabilizuota – šio rodiklio nėra. Prisilaikant šių reikalavimų, dangos lygumas bus geresnis. Stabilizavimo tikslas – paveikti grunto molio koloidinę dalį ir pakeisti hidrofilines bei hidrofobines savybes, kad gruntas nebūtų jautrus klimato ir transporto poveikiui. Tačiau rišiklius naudoti nebūtina. Dažniausiai stabilizuojama 30cm storio sluoksnis po danga. Jei molingas ar dulkingas gruntas, naudojami birūs gruntai, kad pagerinti granuliometriją. Tai mineraliniai priedai –žvyras, jo mišiniai, skalda. Ką pasirinkti, lemia kaštai. Svarbu pasiekti reikiamus rodiklius. Darbai dažniausiai atliekami kelyje, maišant vietinį gruntą su mineraliniais priedais. Naudojamos kelių frezos maišymui, maišymo mobilūs agregatai. Kelių frezos permaišo gruntą iki vienalytės masės. Kartais priedai tiesiog įspaudžiami į gruntą ir taip pasiekiamos reikiamos charakteristikos (iki 15cm storio). Molio daleles geriausiai apjungia į agregatus kalkės. Sustiprintas gruntas pasižymi didesniu stipriu, mažiau bijo vandens, yra monolitiškas, mažiau bijo šalčio. Todėl leidžiamas mažesnis skersinis nuolydis. Jei stiprinam rišikliais, turi būti atitinkamai paruoštas gruntas. Toks gruntas neturi būti labai drėgnas, drėgnis turi būti mažesnis už optimalųjį. Neturi būti didelių grumstų. Smulkinimas reikalingas tam, kad išpilus rišiklį, susmulkintos grunto dalelės būtų vienodai apsemiamos, pasiskirsčiusios. Tam, kad sutankinti iki reikiamo laipsnio, reikia, kad mišinio drėgnis būtų artimas optimaliajam. O optimalusis turi būti duotas laboratorijoje. Tankinimo priemonės naudojamos tos pačios, kurios naudojamos atitinkamų gruntų sutankinimui. Stabilizavimui netinka organinės kilmės gruntai. Atskirais atvejais gruntus reikia gerinti. Sudėtinga stabilizuoti pernelyg drėgnus gruntus. Būna kompleksinis stiprinimas – tai cemento panaudojimas. Jį naudojant, netinkami gruntai būtų molingi. Reiktų panaudoti kalkes tokiu atveju. Po to tik cementas naudojamas. Tankinant reikia atsižvelgti į oro sąlygas. Kai +50C, reikia palikti laiko kietėjimui. Mišiniai jo metu turi būti prižiūrimi. Turi būti drėkinami vandeniu. Yra užpurškiama bituminė emulsija. Ji nepraleidžia drėgmės ir izoliuoja. Gali būti užpilama smėlio iki 5cm ir jis sudrėkinamas. Jis bus būsimos kelio konstrukcijos. Kalkėmis stabilizuojama ne vėliau kaip 2mėn. iki prasidedant šalčiams. Neleidžiama stabilizuoti sušalusių gruntų. Jei stabilizuoti rišlūs gruntai, kitus sluoksnius galima rengti jau kitą dieną. Jei birūs – po 5 parų, nes galima suardyti jų struktūrą. Jei gruntų maži stipriai – po 7 parų. Po sumaišymo reikia pradėti tankinti. Jei naudojamas cementas, reikia kad iki rišimosi pabaigos būtų sutankinta. Jei projekte nurodytas rišimosi laikas, reikia į tai atsižvelgti. Jei temperatūra aukšta (+200C), tai apdorojimo trukmė yra na daugiau kaip 1,5h. Kai naudojamos negesintos kalkės, tankinimas turi būti pradėtas ne anksčiau kaip po paros, nes turi baigtis gesinimosi procesas. Gesintoms kalkėms – po 14-15h. 10. Atliktų žemės darbų kokybės kontrolė, darbų priėmimas. Gali būti savikontrolė ir gali būti atliekami kontroliniai matavimai. Yra 3 pagrindiniai metodai: 1) matematinis statistinis metodas; 2) sparčiųjų matavimų metodas; 3) darbo metodų kontrolės metodas. Jei nenurodoma kokiu metodu naudotis, dažniausiai naudojamais 3. Atsižvelgiama į žemės sankasą, grunto rūšį ir sudėtį, panaudojamų mechanizmų komplektą, darbų apimtį ir pan. Matematinis statistinis metodas. Šimtaprocentinės kontrolės atlikti negalima, yra daromos prielaidos su tam tikra tikimybe. Matavimo ir bandinių paėmimo vietos imamos atsitiktinės. Naudojant šį metodą, turi būti kontroliuojama atkarpa, ne trumpesnė kaip 500m. Kiekviename taške nusistatom sutankinimo rodiklį ir vidurkį. Darbų priėmimui užtenka sutankinimo rodiklio ir S, Ir dar skaičiuojamas kokybės rodiklis Q=(Dpr—Dpr(reik))/S0.88. Kaip išsibarsto rezultatai: R=Dpr-ts, t priklauso nuo tikimybės laipsnio. Tikrasis aritmetinis vidurkis: Šis metodas leidžia objektyviai vertinti kokybę. Sparčiųjų matavimų metodas. Kai prie volo primontuojamas prietaisas, kuris parodo sutankinimo rodiklį. Jis tinkamas, kai yra didelės darbų apimtys ir nustatant sutankinimo vienodumą. Čia galima prognozuoti sutankinimo rodiklius. Taip pat tankinant bandomuosius sluoksnius. Jis tinka savikontrolei. Jei dalyvauja užsakovas, tai galima j taikyti kontroliniams matavimams. Darbo metodų kontrolės metodas. Jis naudojamas kai yra nedidelės darbų apimtys ir kitaip negalima naudoti pirmųjų dviejų metodų. Prieš darbų pradžią yra nustatoma, kokia technologija bus naudojama, kokie bus mechanizmai. Yra nurodoma naudojimosi instrukcija, darbų patirtimi. Užsakovas gali patikrinti, kad darbai būtų atlikti tiksliai. Instrukcijoje yra nurodoma, kokie yra gruntai, kokie mechanizmai bus naudojami sutankinimui, grunto paskleidimo būdas. Netiesioginiu būdu nustatoma darbo kokybė – stipris ir sutankinimo rodiklis. Tarp jų yra koreliacinė priklausomybė. Stipris nustatomas štampu, zondavimu. Jei zonduojant sukalama su nedaug smūgių, tai grunto stipris yra nedidelis. Šis zondavimo metodas yra nestandartizuotas, jį galima taikyti savikontrolei. Koreliacija atskiriems gruntams yra skirtinga. 11. Apsauginio, šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimas, reikalavimai medžiagoms. Mišiniai laikomi tankūs, jei jų dalelės tarpusavyje skiriasi 16 kartų. Jei yra dar įmaišyta kitų dalelių, bet jų dydis skiriasi tokiu pat dydžiu, tada mišinys yra atsparesnis šlyčiai. Apsauginis šalčiui sluoksnis rengiamas ant paruoštos sankasos su tam tikrais nuolydžiais. Jis yra laikomas apatiniu kelio dangos sluoksniu. Šis sluoksnis turi būti laidus vandeniui ir sutankintas iki tam tikro laipsnio. Vanduo patenka į drenažą arba į atvirą griovį. Šis sluoksnis negali būti uždarytas, vanduo turi pasišalinti laisvai. Jis turi į kelkraštį išeiti apie 20cm. Jo paskirtis yra apsaugoti nuo šalčio, būti atitinkamo stiprio ir vandeniui nuleisti. Mišiniai: 1) žvyro – smėlio; 2) smėlio – žvyro; 3) kartais skaldos. Sutankinimo rodikliai: 1) viršutinė sluoksnio dalis iki 0,2m - 100; 2) apatinio sluoksnio, storesnio kaip 0,2m - 100. Esant minimaliam sluoksnio storiui, grūdelių maksimalus dydis 0,32mm. Esant maksimaliam storiui – 0,56mm. Kuo poringumas mažesnis, tuo deformacijos modulis didesnis. Medžiagos pasirinkimą riboja deformacijos modulis. Tankinant, medžiaga gali būti smulkinama, tada keičiasi deformacijos modulis. Negalima tankinti visiškai sausų medžiagų, tuo pačiu yra teršiama medžiaga. Yra limituojamas dalelių 0,063mm procentas. Jų negali būti daugiau kaip 7. Smulkios dalelės yra molio, dumblo. Jos mažina vandens laidumą. Dalelių, stambesnių kaip 2mm turi būti ne mažiau kaip 30. Tai garantuoja, kad pasieksim reikiamą stiprį ir deformacijos modulį. Rengiant apsauginį šalčiui atsparų sluoksnį, negali būti pažeista žemės sankasa. Jis yra nerengiamas vienu sluoksniu. Nuo to, kokiais sluoksnio storiais bus rengiamas, priklauso medžiagų parinkimas. Pasirinktus sluoksnius reikia įvertinti. Kai yra birūs mišiniai, tankinant geriausia naudoti vibrovolus. Tankinama iš kraštų į vidurį. Yra reikalavimai lygumui. 12. Pagrindai iš akmens medžiagų, reikalavimai medžiagoms, pagrindų įrengimo būdai. Pagrindai iš žvyro ir skaldos. Gamtinis žvyras faktiškai negali būti panaudotas pagrindams, nes jam yra keliami reikalavimai ir dar jį reikia apdirbti. Yra specialūs reikalavimai pagrindų gruntams pagal jų granuliometriją. Jie turi tilpti į mišinių ir gruntų kreivę. Jei mišiniai neatitinka reikalavimų, tada reikia jį susiprojektuoti (įdėti vienų ar kitų medžiagų). Pirmiausia pilamas žvyras, po to skalda. Einant iš apačios į viršų, konstrukcijos stipris didėja (nes viršuje yra medžiagos, turinčios didesnį stiprį). Skaldos stipris yra didesnis už žvyro. Skaldoje beveik nėra smulkios frakcijos, tada reikia tinkamai parinkti sutankinimo mechanizmus, nes medžiaga nėra tanki. Gali atsirasti skilimo įtempimai. Tankinimas negali būti vykdomas nelaistant. Drėgnis negali būti mažesnis nei optimalusis. Medžiaga turi būti laidi vandeniui. Laidumas užtikrinamas tuo, kad smulkmės turi būti 0-7 ir ne daugiau. Naudojamos frakcijos – 0,32; 0,45; 0,55mm mišiniai. Smėlis naudojamas tais kartais, kai tankinant skaldą ar žvyrą, negalime pasiekti norimo stiprio. Norint gauti mišinį, kuris atitinka reikalavimus, reikia imti proporcingas tam tikras dalis. Sutankinimas turi būti ne mažesnis nei nustatyta laboratorijoje. Įrengto pagrindo sluoksnio storiai negali būti mažesni nei 15 nuo vidurkio. Tankinamo sluoksnio storis nustatomas pagal frakciją. Yra keliami reikalavimai lygumui. Jis negali būti daugiau kaip 20mm. Tam, kad parinkti lygumą, reikia naudoti klotuvus. Norint įsitikinti, ar medžiaga atitinka reikalavimus, reikia imti bandinį jau iš įrengto pagrindo. Naudojant skaldą, pagrindams yra keliami reikalavimai jos skalumui, smulkmės kiekiui, granuliometrijai. Pagrindai projektuojami minimum 10cm platesni nei viršutiniai sluoksniai. 13. Pagrindai iš akmens medžiagų, sutvirtintų rišikliais, naudojamos medžiagos ir reikalavimai joms, pagrindų įrengimo būdai. Gali būti naudojami stabilizuoti pagrindo sluoksniai: 1) įmaišant hidraulinius arba bituminius rišiklius, o kartais ir abu kartu; 2) gali būti įrengiami sucementuoti pagrindai. Reikalaujama tam tikros granuliometrinės sudėties mineralinės priemaišos. Šiuose mišiniuose gali būti iki 15 smulkmės. Rišikliais kartu padidinam atsparumą aplinkos veiksniams (temperatūros svyravimams). Rišikliai gali būti naudojami hidrauliniai (cementas ar kalkės) ir bituminiai (emulsija). Jie maišomi gamykloje ar kelyje. Reikalaujama, kad rišikliai būtų tolygiai paskirstyti. Pagrindai gali būti rengiami bet kurių klasių automobilių kelių konstrukcijoje. Gali būti rengiami su įpjovomis arba be jų. Plyšių atsiradimą įtakoja pagrindo stipris, todėl pagrinduose ir daromos įpjovos tam tikrose ribose. Pradedant rengti pagrindą, pirmiausia reikia parinkti medžiagas ir atitinkamą frakciją. Po to reikia suprojektuoti mišinį. Mišinio sudėtis ir rišamosios medžiagos turi užtikrinti reikiamą stiprį, panaudojant minimalius medžiagų kiekius. Mišinių projektavimas susideda iš etapų: 1) bendinių paėmimas; 2) akmens medžiagų, rišamųjų medžiagų savybių nustatymas; 3) mišinio sudėties nustatymas; 4) optimalaus drėgnio nustatymas (kartu su rišikliais) ir maksimalaus tankio nustatymas; 5) bandymai laboratorijoje; 6) ekonomiškiausio bandinio parinkimas; 6) medžiagų poreikio mišiniui skaičiavimas. 14. Žvyro dangos, dangų įrengimo technologija, reikalavimai žvyrui. Sudaro – apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis ir žvyro danga. Jei intensyvumas žvyrkelyje 50 aut./parą, tai dangos deformacijos modulis turi būti 65 MPa. Rengiant pagrindus, technologija yra lygiai tokia pati. Mišiniai turi būti atsparūs šlyčiai ir pakankamai tankūs (minimaliai laidūs vandeniui). Leidžiamas didesnis procentas smulkmės, iki 15. Ribojamas smulkmės plastiškumo rodiklis. Smulkiosios dalelės sukaupia drėgnį, didina tūrį. Dalelės, kurios didina tūrį, užpildo tuštumas tarp stambių, tada medžiaga tampa nelabai laidi vandeniui. Žvyro dangos profiliuojamos du kartus per metus (pavasarį didinamas nuolydis, žiemą jis mažinamas). Žvyro dangose negali būti naudojamos stambesnės kaip 45mm žvyro dalelės. Profiliuojamame sluoksnyje (8cm) turi būti naudojamas žvyras 32mm ir ne daugiau. Šis sluoksnis daromas tam, kad būtų galima sudaryti reikalingą profilį. Žvyrkelio stipriui daugiau įtakos turi gruntinės sąlygos (gruntų stipris). Žvyrkelio žemės sankasos drėkinimas yra didesnis nei asfaltbetonio kelio, nes drėgnis patenka per pačią dangą ir tuo pačiu mažina stiprį. Žvyro dangos viršutiniame sluoksnyje dalelių 2mm turi būti 50-70. Nuo pačios medžiagos priklauso deformacijos modulis. Mišiniai, skirti dangai, gali būti skleidžiami arba klojami autogreideriais. Tankinama vibrovolais viena vieta važiuojant ne mažiau 4 kartus. Tankinama iš kraštų į vidurį. Darbai vykdomi esant optimaliam drėgniui: Wopt=2,57+9,23(1-ak), kur ak – dalelių, didesnių kaip 2mm, dalis žvyre, vieneto dalimis. Sutankinimo rodiklis turi būti ne mažesnis kaip 90. Profiliuojamas sluoksnis yra 6-10cm storio, kuris priklauso nuo žvyro granuliometrinės sudėties. 15. Paviršiaus apdorojimas, jo vykdymo būdai, naudojamos medžiagos. Paviršiaus apdorojimas – plonas, apsauginis paviršiaus sluoksnis. Jis dažnai daromas tam, kad padidinti šiurkštumą (pagerinti ratų sukibimą su danga). Paviršiaus apdorojimas daromas ant juodos dangos, užpurškiant rišiklį ir skaldelę). Paviršiaus apdorojimas skirstomas į: 1) viengubą; 2) viengubą su dvigubu skaldelės paskleidimu; 3) dvigubą. Jis turi būti atliekamas tam tikru sezono metu, kai yra nusistovėjusi temperatūra ne mažiau +10, nes tam sluoksniui reikalingas nusistovėjimo laikotarpis. Yra keliami reikalavimai skaldelei, naudojama S rūšies skaldelė. Ji turi būti atspari suirimui, nustatytas vandens sugėrimas, atspari sutrupėjimui turi būti. Yra svarbi dalelių forma: plokščių ir pailgų dalelių turi būti ne daugiau 20. Ribojamas užterštumas. Taip pat naudojami įvairūs priedai, kurie pagerina tų dalelių sukibimą su danga. Rišamosios medžiagos kiekis parenkamas, atsižvelgiant į dangos stiprumą, klimato sąlygas, dalelių granuliometriją. Jei yra dvigubas paviršiaus apdorojimas, tai daromas du kartus (du sluoksniai). Pirmame sluoksnyje išpilama daugiau rišamosios medžiagos ir yra stambesnė skaldelė. Antram sluoksniui pilama mažiau rišamosios medžiagos ir skaldelė smulkesnė. Žvyrkeliams gali būti naudojamas trigubas paviršiaus apdorojimas. Sluoksniai rengiami išpurškiant greitai, lėtai ir vidutiniškai besisklaidančią katijoninę medžiagą ir paskleidžiant granitinę skaldelę. Pirmi du sluoksniai rengiami vienas po kito, o trečias – po tam tikro laiko, kai du pirmieji yra sustiprėję. Visų sluoksnių frakcija yra skirtinga, trečiame sluoksnyje ji yra smulkiausia. Paviršių apdorojimą galima laikyti kaip kelių tiesimo etapą ar eksploatacine priežiūrą. 16. Asfaltbetonio dangos, medžiagos, naudojamos asfaltbetonio mišiniuose, reikalavimai sudedamųjų dalių ir mišinių granuliometrinei sudėčiai. Šios dangos priklauso prie kapitalinio tipo dangų. Jos skiriamos sunkiam ir labai intensyviam srautui. Asfaltbetonis – sutankintas asfaltbetonio mišinys (skalda, smėlis, mineraliniai milteliai, bitumas, tam tikri priedai). Asfaltbetonio dangų privalumai: 1) mažai dėvisi (priklauso nuo naudojamo intensyvumo, klimato veiksnių); 2) aukšto stiprio, pastovumo; 3) higieniškos (lengvai nuvalomos, nuplaunamos); 4) lengvai remontuojamos (čia gali būti ir trūkumas); 5) lengvai sutvirtinamos; 6) mažas triukšmas jomis važiuojant; 7) galima rengti srautiniu metodu. Yra dvi pagrindinės savybės: 1) stabilumas; 2) ilgaamžiškumas. Stabilumas – sutankinto mišinio savybė, kuri leidžia jam atlaikyti judančių transporto ratų jėgą be liekamųjų deformacijų. Ilgaamžiškumas – savybė, kuri dangai leidžia atlaikyti kenksmingus oro kaitos pokyčius (temperatūrų svyravimus ir kt.). Žiemą gali atsirasti dangoje plyšių, o vasarą reikia, kad medžiaga netaptų plastiška. Atsparumas susijęs su mišinio tankiu, tuštumos duoda erdvės kiekį. Tankiname mišinyje tuštumų bus nedaug, o netankiname daugiau. Mišiniai, kurie tankūs, bus kartu ir stabilūs. Medžiagos akytumas apribojamas mineralinių miltelių ir bitumo kiekiu. Gerai suprojektuotas mišinys ne tik turi būti stabilus ir stiprus, bet ir turi turėti kitas charakteristikas (ratų sukibimą su danga). Ratų nesukibimas su danga siejama su bitumo pertekliumi, mineralinių medžiagų dilimo charakteristikomis. Skaldos paskirtis – užtikrinti dangos stabilumą. Smėlis naudojamas toks, kurio grūdeliai yra aštriabriauniai. Mineralinės medžiagos skirstomos į atskiras frakcijas. Tada jas lengviau parinkti projektuojant asfaltbetonį. Tam, kad būtų geresnis mišinio paklojimas, dedami priedai Naudojant bitumą, po tam tikro laiko atsiranda lakios frakcijos. Bitumo kiekis ir sutankinimas asfaltbetoniui turi didžiausią įtaką. Bitumo turi būti optimalus kiekis. Jis nustatomas bandant pagal Maršalą (akytumą, plastiškumą, stiprumą). Gautas mineralinių medžiagų mišinys nėra stabilus, dedant bitumą jis didės. Dalelės turi būti apveltos bitumu. Didinant bitumo kiekį, jis užpildo tuštumas. Nulinis akytumas nėra naudingas, nes esant per daug bitumo, mišinio tankis sumažės, nes jis pradės atskirti daleles. Bitumo kiekis mišinyje reikalaujamas toks, kad apvilktų daleles ir nepilnai užpildytų tuštumas. Esant per daug bitumo, pakilus temperatūrai, jis kyla į paviršių ir danga tada darosi slidi. Mišiniai turi būti ekonomiški, kad eksploatacijos metu nebūtų brokų. Medžiagoms, kurias naudojam, reikalavimai yra atsižvelgiant į apkrovas ir dangos konstrukcijos klasę. Yra 4 tipų pagrindo mišiniai: A, B, C, CS. A tipo galimi tik apatinėje konstrukcijoje, B – I ir IV dangos tipo konstrukcijose. 011A – skaičiai pažymi dalelių stambumą. S raidė žymi, kad yra specialūs reikalavimai skaldelei ir akcijoms. Viršutiniame sluoksnyje frakcija gali būti iki 0,22, akytumas gali būti didesnis. Juose naudojama mažiau bitumo. Viršutiniame sluoksnyje galima naudoti skaldelės mastikos mišinius (žymima M). Sudėtis nustatoma laboratorijoje. Naudojamos natūrinės ir perdirbtos mineralinės medžiagos. PMB – polimerijos modifikuoti bitumai. 17. Asfaltbetonio pagrindo ir dangos sluoksniai. Naudojamos medžiagos ir reikalavimai joms. Asfaltbetonio mišinių gamyba įvairaus tipo gamyklose. Yra gaminama stacionariose ir laikinose gamyklos (dabar jų jau nebėra). Asfaltbetonis gali būti vežiojamas iki 60km atstumu. Pilnai automatizuota gamykla, kuri gamina mišinius porcijomis, maišymo operacijas atlieka tol, kol jų operatorius nesustabdo. Gamyklos sudėtis: transporteris, džiovinimo agregatas, sietai, bunkeris, sunkvežimis, dozavimo agregatas, maišymo agregato elevatorius, maišytuvas, bitumo dozatorius, mineralinių miltelių dozatorius. Greta technologinių įrenginių statomi dulkių gaudytuvai. 18. Asfaltbetonio mišinių transportavimas. Pagrindo po asfaltbetonio danga paruošimas, mišinio klojimas ir sutankinimas. Mišinių gamybos ir dangų įrengimo kokybės kontrolė. Asfaltbetonio dangų įrengimas susideda iš kelių etapų: 1) paruošiamieji darbai; 2) atvežto mišinio paklojimo darbai; 3) asfaltbetonio dangų tankinimas. Dangos turi būti klojamos sparčiai, be pertraukų ir iš karto sutankinant. Jei kelias tiesiamas naujai, transportas nereguliuojamas. Turi būti instrukcijos, kaip turi būti reguliuojamas transportas ar vykdomi darbai. Reikia pastatyti atitinkamus ženklus. Visa tai reikia padaryti dar prieš 2 dienas. Asfaltbetonio mišinius reikia atvežti į darbo vietą. Vežama taip, kad jis neatvėstų, kad nepasiskirstytų į frakcijas. Transportavimui turi įtakos kelio charakteristikos. Temperatūros mažėjimas siejasi su transportavimu. Klotuvai: 1) su vikšrine važiuokle (geresnis sukibimas su pagrindu); 2) su ratine važiuokle (lengva transportuoti, dažniausiai naudojama, kai mišiniai klojami mažais kiekiais). Po asfaltbetonio danga turi būti paruoštas pagrindas – sausas, išvalytas ir pan. Reikia laikytis temperatūrinių apribojimų klojant asfaltbetonio mišinius. Yra svarbi mišinio temperatūros kontrolė (išleidžiant iš gamyklos jinai yra fiksuota). Temperatūra negali būti maksimali. Į klotuvą iškraunant, temperatūra negali būti mažesnė kaip 120-130C, mastikos 140-145C. Sutankinimas atliekamas prie temperatūros, aukštesnės kaip 100C. Pradedama tankinti lengvais volais, o baigiama sunkiais ar vidutinio sunkumo. Kai dangos sluoksnio įrengimas nutraukiamas ilgesniam laikui, klotuvas turi būti patraukiamas ir visa juosta turi būti sutankinama. Skersinės ir išilginės siūlės negali sutapti. Atliekant darbų kontrolę, pirmiausia yra tikrinamas pagrindo švarumas, taip pat apima temperatūrų matavimą (išpilant iš bunkerių į sunkvežimius, yra tikrinama kiekviename sunkvežimyje, jei neatirinka temperatūra, mišinys gražinamas į gamyklą), tikrinamas sutankinimo laipsnis, lygumas, įrengtos dangos šiurkštumas, klojamo sluoksnio storiai ir plotis, skersinis nuolydis. 19. Betoninės kelio dangos. Medžiagos, naudojamos kelių betonui. Betono mišinių gamyba. Betono mišinys yra plastiškas, pasiduoda formavimui. Iš jo galima gauti įvairių formų gaminius, t.y. suformuoti įvairias dangas. Ji yra atspari gniuždymui ir linkimui. Užtikrina gerą matomumą, tiek dienos, tirk nakties metu, nes sugeria šviesos. Betono dangos yra specialiai šiurkštinamos. Jos klojamos dažniausiai ant pagrindų, sustiprintų rišikliais. Betoninės dangos yra standžios. Jų kokybė priklauso nuo naudojamų medžiagų, betono mišinio projekto, kelio dangos projekto, kelio dangų įrengimo. Dangoms naudojami mišiniai yra mažo stambumo. Etapai: 1) mašinų parinkimas; 2) betono mišinio atvežimas (apie 20-30t). Šis mišinys išverčiamas ant paruošto pagrindo. Klojama visu pločiu. Vežama savivarčiais. Mišinys transportuojamas 30 km/h greičiu. Tam, kad mišinys nesisluoksniuotų, yra kontroliuojamas greitis. Laikas yra susijęs ir su oro temperatūra. Automobilių skaičius parenkamas atsižvelgiant į vežamą atstumą; 3) betono mišinio klojimas. Atstumas tarp klojinių turi būti 2-4cm didesnis už reikiamą dangos plotį; 4) betono dangų lygumo tikrinimas; 5) darbo siūlių įrengimas darbo pabaigoje; 6) kokybės kontrolė (kontroliuoti betono slankumą; kontroliuojamas oro kiekis; matuojami dangos lygumai – plotis, storis, skersinis nuolydis). Po betono glaistymo atliekamas dangos šiurkštinimas. 20. Betoninių kelio dangų įrengimas. Naudojamos mašinos ir įrengimai. Betono dangos rengiamos su klotuvu. Jo eiga ir įrenginiai: 1) betono mišinys; 2) aukščio reguliavimas; 3) posūkio svirtis; 4) valdymo postas; 5) rėmas; 6) paleidimo įranga; 7) įranga strypų gramzdinimui; 8) daviklis niveliavimui; 9) glaistytuvas; 10) įtempta viela; 11) daviklis niveliavimui iš priekio; 12) vikšrinė važiuoklė; 13) paskirstytojas; 14) vibratoriai; 15) sienelė – skydas; 16) slenkanti forma (klojinys); 17) vibracija; 18) betono danga. Betonines dangas įrengti žymiai sunkiau nei asfaltbetonio, atsižvelgiant į kokybę ir patį įrengimą. Tačiau eksploatacijos metu jos turi daugiau privalumų. Betono kietėjimo procesas priklauso nuo temperatūros. Esant neigiamai temperatūrai, geriau betono dangų nekloti. Kietėjimas pablogėja, kai temperatūra +5C ir žemesnė. Esantis nesurištas vanduo šąla ir atsiranda ledo kristalai, kurie ardo ir atskiria mineralines dalis. Jei nesukietėjęs betonas užšąla, tada sumažėja dangos stipris ir ilgaamžiškumas. Taip pat neigiamai veikia ir temperatūrų kaitaliojimasis (šildymo – šaldymo ciklai). Betono klojimo žiemą metodai: 1) betono sušalimo mažinimas; 2) betono kietėjimo pagreitinimas; 3) betono temperatūros padidinimas; 4) pakloto betono masės temperatūros palaikymas. Kalcio chloridas greitina betono kietėjimą. Dar naudojamas natrio chloridas su kalcio chloridu. Didinant mišinio temperatūrą, yra pašildomas vanduo ir užpildai. Betono mišinio temperatūra turi būti ne daugiau kaip 35C. Betonas gali būti pašildomas oro garais. Tai atliekama tik gamyklose arba kai yra nedidelės apimties darbai. 21. Armuotos kelio dangos ir jų įrengimas. Tai yra surenkamos dangos. Pagal armatūrą, gali būti su iš anksto įtempta armatūra arba paprasta. Jos dedamos, kai yra nedidelės darbų apimtys arba nėra vietinių medžiagų betonui. Tik paklojus plokštes, iš karto galima važiuoti transportu. Yra įvairių plokščių tipų: 1) briaunuotos (palengvina konstrukcijas); 2) paprastos. Jas galima kloti miestuose, nors yra pakankamai sudėtinga uždrausti eismą. Tokią dangą yra pakankamai lengva sumontuoti ir išmontuoti. Surenkamų konstrukcijų trūkumai: 1) gana sudėtinga įrengimo technologija; 2) negalima naudoti tipinių kortelių dėl gelžbetonių įvairovės; 3) nėra tobulo plokščių sujungimo; 4) sunaudojama daug armatūros, lyginant su monolitinėm dangom; 5) klojant kreivėse, reikia keisti plokščių konstrukciją, didėja siūlių ilgis. Jų eksploatacija reikalauja mažiau išlaidų nei monolitinių dangų. Pačios dangos darbą pagerina kai siūlės apkrovas perduoda iš plokštės į plokštę tolygiai. Plokštės montuojamos ant įrengto pagrindo, yra montavimas ant savęs (plokštės yra paklojamos, o paskui važiuoja kranas ir kloja kitas plokštes). Svarbu pagrindo lygumas (smėlio – cemento mišinys). Jis turi būti paklotas ne anksčiau kaip prieš 3-4h (dėl cemento sukietėjimo). Lygumas nuo 5 iki 3mm. Technologinio proceso etapai: 1) medžiagų transportavimo; 2) priėmimo; 3) armatūros tinklų ir karkaso gamybos; 4) betono gamybos ar gavybos; 5) gaminių formavimo; 6) gaminių iš klojinių išėmimas; 7) pakrovimo, iškrovimo operacijos sandėliuojant. Nuo jų priklauso darbo operacijų schemos. Gaminių gamybos metodai: 1) stendinis – gaminamos plokštės nejuda gamybos proceso metu, gaminamos ant stendų. Jos yra perkeliamos tik transportavimo metu; 2) srautinis – gaminiai gaminami specialiuose postuose, formos su gaminiais perkeliamos iš vieno posto į kitą. Betonas kietėja garinimo kamerose; 3) konvejerinis – formos su gaminiais iš vieno posto į kitą perduodamos tam tikru užsiduotu ritmu.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!