Keletos asmenybių aprašymai

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – novatoriška XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių meno pasaulio asmenybė. Romantiškas simbolistas, paveiktas modernistinių judėjimų, gebėjęs maišyti skirtingas meno sritis į vieną ir dėl to laikomas Lietuvos meno virtuozu. Per trumpa, bet ryškų gyvenimą, M. K. Čiurlionis be garsių dailės ir muzikos kūrinių sukūrė keletą grafikos darbų, bandė plunksną grožinėje literatūroje, poezijoje bei publicistikoje, meninius eksperimentus vykdė fotografijoje. Čiurlionio interesai neapsiribojo tik menu, jo domėjimosi sferos buvo išplitusios po platų įvairių mokslo disciplinų lauką. Jis smalsiai žvelgė į geologiją, geometriją, chemiją, fiziką ir astronomiją, istoriją, domėjosi astrologija ir senąja mitologija, archajiškomis bei moderniomis kalbomis, tiek rytų, tiek vakarų religijomis, klasikine ir naująja filosofija. M. K. Čiurlionio literatūros kūrinių mažai teišliko. Jis sukūrė lyrinių impresijų, Laiškus Devdorakėliui, Pasaką, Sonatą, aforizmų; su S. Kymantaite‑Čiurlioniene parašė ir parengė meno eseistikos knygą Lietuvoje (1910). Joje ir kitoje publicistikoje pabrėžė būtinumą lietuvių profesionalųjį meną grįsti tautinėmis liaudies meno tradicijomis, apibūdino kai kuriuos lietuvių liaudies dainų melodijų bruožus. Vertingi M. K. Čiurlionio laiškai.
„Kam daugiau gyventi? Kad šita santvarka mane lėtai ir negailestingai užmuštų? Geriau jau aš pats save ir iškart... Čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį LAISVĖ uždraudė“, – prieš dramatišką mirtį samprotavo devyniolikmetis vakarinės mokyklos mokinys iš Vilijampolės Romas Kalanta. Romas Kalanta – Lietuvos Laisvės šauklys, savo gyvybę paaukojęs vardan Lietuvos Laisvės, gimė 1953 m. vasario 22 d. To meto Romo Kalantos charakteristikose nurodoma, kad jis „buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara“, „lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, mėgstantis analizuoti, nelinkęs atvirai bičiuliautis“, „kovojo su melu ir neteisybe. Paskutiniais gyvenimo metais išryškėjo Romo nusivylimas gyvenimu, piešiniuose kartojosi aukos motyvas, vaizduojamas kryžius, ugnis ir žmogus. Ketinimą nusižudyti liudija tokios 1972 m. asmeninėje užrašų knygelėje įrašytos frazės: „vis nesiryžtu, nors reikia tai padaryti būtinai“, „mirtis man bus šventė, lauksiu jos ir sulauksiu“, „laiškus sudeginsi ir iš manęs liks pelenų krūvelė“....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!