Keitikliai kodas - analoginis signalas. Sandara, pagrindiniai parametrai, taikymo sritys

čia Uex — išėjimo analoginis signalas, Eet — etaloninio signalo šaltinio evj, x1, x2, ..., xn — koeficientai, kurių reikšmė priklauso nuo įėjimo dvejetai­nio kodo ir gali būti 1 arba 0, n — keitiklio skilčių (įėjimų) skaičius. SAK principinę schemą paprastai sudaro keturios atskiros dalys: etaloninis šaltinis; elektroninių jungiklių K, kurie gali būti vienoje iš dviejų padėčių, rinkinys; stabilių ir tikslių rezistorių R rinkinys; sumuojantysis išėji­mo stiprintuvas A.
(2)
čia Ro — stiprintuvo neigiamo grįžtamojo ryšio varža, skirta išėjimo įtampos masteliui nustatyti.
(3)
Iš čia išplaukia kad, SAK išėjimo įtampa gali turėti 2n skirtingų diskretinių reikšmių (kvantų) diapazone nuo nulio iki maksimalios reikšmės
(4)
su minimaliu žingsniu (kvantu).
(5)
Pagrindinius skaitmeninių analoginių ir analoginių skaitmeninių keitiklių parametrus apibrėžia standartas.
Skilčių skaičius n lygus SAK įėjimo maksimalaus kodinių kombinacijų skaičiaus dvejetainiam logaritmui. Pavyzdžiui, į 8 skilčių keitiklio įėjimą ga­lima paduoti 28=256 kodines kombinacijas, ir tiek pat diskretinių analoginio signalo reikšmių bus gauta išėjime. Skilčių skaičius vadinamas keitiklio ski­riamąja geba bitais.
Aukščiausia reikšminė skiltis (ARS) — skaitmeninio kodo skiltis, į kurią paduota įtampa (loginis signalas) sukelia didžiausią išėjimo analoginio sig­nalo pokytį. Iš (3) išraiškos išplaukia, kad UexARS=Eet/2.
Žemiausia reikšminė skiltis (ŽRS) - skaitmeninio kodo skiltis, į kurią paduota įtampa sukelia mažiausią išėjimo analoginio signalo pokytį. Iš (3) išplaukia, kad UŽRS = Eet/2n. Ši įtampa vadinama keitiklio kvantu.
Labai svarbūs keitiklio parametrai, nusakantys jo, kaip analoginės apa­ratūros elemento, tiesiškumą ir paklaidas. Šie nustatomi išmatavus keitiklio perdavimo charakteristiką (2 pav., a). Jei į SAK įėjimą paduodama didė­janti kodų seka, tai išėjimo įtampa turėtų kisti šuoliukais, kurių aukštis idea­liu atveju lygus kvantui h arba UŽRS vertei. Linija, jungianti šių šuoliukų vidurinius taškus, idealaus tiesiško keitiklio atveju turėtų būti tiesė. Tačiau praktiškai dėl gamybos technologinių režimų sklaidos keitiklio perdavimo charakteristika esti daugiau ar mažiau nutolusi nuo tiesės. 2 paveiksle, a, matyti, kad labiausiai ši charakteristika nutolusi nuo tiesės tuomet, kai kei­tiklis nemonotoniškai netiesiškas. Perdavimo charakteristika randama ekspe­rimentiškai, matuojant...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!