Kazys Saja

„Rašytojų autobiografijos, matyt, turėtų duoti medžiagos tiems, kurie, ragaudami kūrybos vaisius, norėtų žinoti, koks dirvožemis išaugino tą ar kitą literatūros medelį. Gyvenimo aprašymas daugeliui atrodo lyg rakto skylutė į kūrėjo dvasinį pasaulį. Iš tiesų daug patogesnis langelis į žmogaus vidų yra pati kūryba. Per ją menininkas atsiskleidžia daugiau, negu pasakodamas savo gyvenimą.“— sakė Kazys Saja. Taip pat jis rašė: „Jeigu aš būčiau absoliučiai laisvas, aš pirmiausia pasirinkčiau šiek tiek kitokią savo autobiografiją“. Jis būtų rinkęsis kitą gimimo laiką — ne1932-uosius, o, sakykime, „dvidešimčia metų vėliau“. Tąsyk, anot rašytojo, jis būtų turėjęs giedresnę vaikystę, „pavasario daigu“ išsistiebusią gyvenimo ir kūrybos atmosferą. Vaiko ir paauglio metus būtų leidęs tarp knygų ir protingų svarstymų apie visuomenę, meną ir grožį. Būtų, kaip dera, laiku, gerų mokytojų auklėjamas, mokęsis vidurinėje mokykloje, paskui baigęs, pavyzdžiui, Gorkio literatūros institutą, išmokęs keletą kalbų ir šiuo metu „radęs suklestėjusį mūsų teatrą“, būtų stebinęs šaunia intelektualia kūryba…Būtų… Bet likimo ištraukta jo biografijos korta lėmė ką kita.
Kazys Saja gimė 1932 metų birželio 27 dieną dabartiniam Pasvalio rajone, Skėrių kaime prie Lėvens. Tėvai buvo neturtingi ūkininkai. Dar Kaziui beropinėjant po aslą 1935m. nuo džiovos mirė tėvas, o po ketverių metų — ir motina. Jis ir vyresnysis brolis Apolinaras liko našlaičiai. Nors iš tėvo pusės buvo labiau pasiturinčių giminių, bet nei vienas nepasiūlė pastogės. Abu brolius pasiėmė dėdienė Žebriūnienė į Kauną, bet ten jie praleido tik metus. Brolį Apolinarą paėmė kažkurio vienuolyno našlaičių prieglauda, o Kazį išsivežė motinos giminės į Žemaitiją.
Užaugti jam buvo lemta Plungės rajone, Vaištarų kaime pas Petronėlę ir Adomą Norvaišus. Jie buvo mažažemiai, beraščiai ir bevaikiai. Tačiau nei Saja Norvaišams tikro sūnaus, nei jie jam tėvų pavaduoti neįstengė. Po motinos mirties jis liko užsidaręs, svetimos rankos nebeprijaukinamas — kaip girioj sugautas laukinis žvėriūkštis. Norvaišai tikėjosi, kad išaugs patikimas klumpadirbio skaptų ir keturių hektarų paveldėtojas, o tos knygos ir mokslai, girdi,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!