Kazio Šimonio kūryba

Kauno “Varpo” gimnazija Kazio Šimonio kūryba Analizė Kaunas Kazio Šimonio tapybos tematika ir plastinė išraiška lengvai suvokiama platiesiems visuomenės sluoksniams. Beveik visuose jo darbuose atsispindi savitas nacionalinis pasaulėvaizdis, kuris neatskiriamai susijęs su lietuvių liaudies dvasine kultūra. Kaziui Šimoniui yra padariusios įspūdį kubizmo, iš dalies konstruktyvizmo ir kitos moderniosios dailės kryptys, kurių principus dailininkas bandė taikyti savo kūryboje, neprarasdamas pasakiško, poetiško mąstymo, išlaikydamas regimojo vaizdo konkretumą. T.Daugirdo patarimai, pažintis su Ukrainos, Rusijos dailininkais, vėliau – Vakarų Europos menu, tautodailės ekspedicijomis ir M.K.Čiurlionio kūryba formavo ir galutinai nulėmė Kazio Šimonio meninį braižą. Norėdamas regimu vaizdu parodyti, ką slepia žodinė liaudies kūryba, poezijos ir fantastikos skraiste apgaubusi senovės žmonių pasaulėjautą, tikėjimą ir lūkesčius, Kazys Šimonis tapė fantastinio pobūdžio paveikslus, kuriuose ypač pastebima menininko kūrybos raida, savitų bruožų formavimasis. Ankstyvieji dailininko paveikslai daugiau pagrįsti etnografiniais elementais, išreikštais vos ne natūrine forma, bet kartu kupini alegorinės minties, pasakiškų įvaizdžių. Kazio Šimonio paveikslai dažnai turi vaizduojamojo asmens konkrečių bruožų, bet žmonės tapomi fantastinėje atmosferoje, įpinti į įvairiausių spalvų plokštumas, gaubiami iš kažkur sklindančios šviesos. Be to, žmogų menininkas suidealina, nutapo jį gražesnį, džiaugsmingesnį negu jis yra realybėje, ir dėl to atvaizdas, neprarasdamas konkretumo, kartu prilygsta pasakos ar svajonės personažui. Kazio Šimonio tapytuose peizažuose, kaip ir visoje jo kūryboje, pastebimo kelios stilistinės tendencijos, pasireiškiančios atskiruose kūriniuose, arba susipinančios tarpusavyje viename ir tame pačiame paveiksle. Kai kuriuose savo paveiksluose jis tiksliai pakartoja konkretų natūros vaizdą primityvia liaudies ir mėgėjų artima kalba. Kitur realų peizažą daugiau apibendrina, suteikia jam romantinės nuotaikos, tačiau nevengia tikroviškumo įspūdžio, kruopščiai nupieštų gamtos detalių. Dailininkui būdinga fantastinė gamtos ar architektūros vizija iš stilizuotų tikrovės elementų – augalinių motyvų ar geometrinių plotmių. Kazio Šimonio kūryba yra vertinama labai įvairiai: vieni teigė, kad tai M.K.Čiurlionio sekimas, kiti, kaip Vaižgantas, neigė K.Čiurlionio įtaką, vieniems jo kūryba paliko gilų įspūdį, kiti joje matė tik atgarsį kokių nors modernių Vakarų Europos dailės krypčių. Tačiau reikia pabrėžti, jog visos jo kūrybos jokiu būdu negalima sulyginti su paviršutinišku sekimu ar kokios nors dailės krypties atgarsiu: jis išsiugdė savitą braižą, skiriantį jį iš kitų menininkų tarpo. Kazys Šimonis gimė 1887 m Starkonių sodžiuje Viešintų parapijoje, netoli Kupiškio. “Gyvenimo nuotrupose” dailininkas atsimena tokius vaizdus iš vaikystės: vėsių upelių čiurlenimą, basų kojų sumintus takelius, paslaptingus pelkių akivarus, galingų medžių ūksmę. Vėliau vaikystės prisiminimams menininkas suteikė vaizdų galią. “Meninius polinkius vaikystėje puoselėjo pasakos, legendos, o daugiausiai dainos, kurių žodžiai jo vaizduotėje sukeldavo vaizdinius.”1 Bandė drožinėti, lipdyti iš molio, piešti. “Dailininkas sakosi pirmąjį savo paveikslą nupiešęs spalvotomis kreidelėmis (apie 1907 metus), žiūrėdamas į atviruko vaizdelį.”2 Savo įgūdžius jis lavino, kopijuodamas reprodukcijas ir atvirutes. Pirmieji piešinukai buvo nupiešti dviem spalvomis – raudona ir mėlyna. Šių spalvų derinys dažnai sutinkamas Kazio Šimonio kūryboje. Paauglystės laikotarpiu dailininko tėvai persikėlė gyventi į Žemaitiją, kur įvyko Kazio Šimonio gyvenimo permaina. Kaip silpnesnės sveikatos ir netinkamą ūkio darbams, tėvai leido sūnų mokytis groti vargonais. 1907 m jis įstojo į Kauno “Saulės” mokytojų kursus, kur mokytojų kursų vadovas A.Vokietaitis supažindino jį su žymiu to meto kultūros veikėju T.Daugirdu, o šis suteikia elementarių piešimo žinių. Daugiau patarimų ir naudingų pamokymų Kazys Šimonis gavo, tarnaudamas kariuomenėje ir susipažinęs su dailininkais. Be to, jie patarė daugiau dėmesio skirti gamtai. Dailininkas, grįžęs į tėviškę po Spalio revoliucijos, galutinai apsisprendė pasukti meno keliu. 1920 m menininkas pirmą kartą išstatė savo kūrinius parodoje. Sprendžiant iš kataloge surašytų pavadinimų, parodoje vyravo fantastinio turinio paveikslai, deja, jų likimas šiandien nežinomas. “Palankūs atsiliepimai sukėlė kūrybinį Kazio Šimonio entuziazmą: jis pradėjo iliustruoti knygas, piešti Kauno architektūros paminklus.”2 Tada prasidėjo stebėtinai intensyvi dailininko kūrybinė veikla. “Jis dalyvavo beveik visose didesnėse trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečio lietuvių dailės parodose, buvo išvykęs tobulintis į Berlyną (1923 m) ir Paryžių (1925 m). Be to, surengė savo kūrinių parodas Rygoje (1923 m), Paryžiuje (1925 m), Kaune (1927 m, 1929m ir kitais metais).”3 Kazio Šimonio kūrybai labiausiai būdingos fantastinės, svajingos vaizdų sandaros ir stiliaus kompozicijos. Dailininkas dažniausiai tapė guašu arba tempera, rečiau akvarele arba aliejiniais dažais, ant kartono, popieriaus, drobės, klijuotės. “Dailininkui labai daug įtakos darė romantizmas, siekimas atgaivinti praeities legendų vaizdus: “Kiekvienas daiktas ir vieta mums pasakas seka; visi kalneliai ir slėniai niūniuoja, net balto smėlio plotai šnabžda – tai bočių žingsniai ir žygiai girdėti . Girdisi niūniavimas iš tolimų pasakos šalių, iš užburtų miestų, pilių, girių ir laukų”, - rašė dailininkas viename autobiografiniame rašinėlyje.”4 1 D.Jadzinskienė. Kazys Šimonis. V., Vaga, 1986. 8 psl. 2 K.Šimonis.Gyvenimo nuotrupos. V., 1956, 165 psl. 3 Jonas Umbrasas. Lietuvių tapybos raida 1900 - 1940. 132 psl. 4 Kazys Šimonis. Apie save ir kūrybą. – CLMA, f.33, ap.1,b. 74, l. 3-4 Kazio Šimonio tapyba labai glaudžiai susijusi su grafika. Daugelyje tapybos darbų linija yra svarbiausia išraiškos priemonė, spalvos klojamos lygiom toninėm plokštumom, kaip yra įprasta grafikoje. Savo paveikslus menininkas mėgsta išmarginti žvaigždutėmis, ratukais, danteliais, taip sustiprindamas ornamentiškumo įspūdį. Savo darbe aš apžvelgsiu keletą žymiausių Kazio Šimonio kūrybos darbų. Paveikslui “Smuikui” 1, kaip ir visiems dailininko kūrybos darbams, o ypač ankstyviesiems, būdingas fantastinis pasaulis. Čia matomas melodingas linijų ritmas, formų stilizacija. Jo dekoratyvumas turi moderno stiliaus žymių. Dominuoja švelnios, ramios, pastelinės spalvos, kurios suteikia matomam reginiui gilesnį įspūdį. Paveikslą išryškina laisvos vinguriuojančios linijos, kurios tarsi išreiškia visišką smuikininko atsidavimą esamam momentui. Visi kompozicijos elementai – medžiai, tolumoje stūksančių kalnų siluetai – paklūsta smuikininko melodijos ritmui. Paveikslas “Fantazija” 2 iš pirmo žvilgsnio primena abstrakčių formų žaismą. Besiraitančios mėlynos ir raudonos bangos, slopinamos pilkų tonų, užlieja apatinę paveikslo plokštumą, ir lengvėdamos, šviesėdamos tarsi ištirpsta viršuje. Linijų ir siluetų tėkmėje po truputį galima išskirti fantastinių bokštų, kalnų, karalaitės ir slibino pavidalus, neįprastus tiltus. Pabrėžtinai ritmiška sandara, taip pat kai kurie įvaizdžiai daro Kazio Šimonio paveikslą panašų į M.K.Čiurlionio kūrybinius darbus, tačiau tokia purslinė tapybos maniera, ypatingai vingri linija rodo galimą rusų moderno įtaką. Paveikslas “Vakaro žaismas” 3 priklauso ankstyvajai dailininko kūrybai, kurioje dar nebuvo pilnai susiformavęs dailininko stilius. Paveikslas yra pasakiško turinio – atrodo tarsi pasakos iliustracija. Dominuoja lanksčios linijos, ornamentai. Paveikslo centre žmogaus veidas, kuriame ypač išryškėjusios akys. Intriguojantis paveikslo pavadinimas sustiprina reginio įspūdį. Kompozicijos elementai – medeliai, kalnai, debesys – viskas paklūsta žaismingam judėjimui. Paveiksle “Ramybės šalis” 4 nebeliko ankstesniuose paveiksluose matytų padrikų lanksčių linijų, viskas įgavo savitas formas. Ryškus polinkis tapyti geometrinėmis figūromis, savotiškos spalvos, kurios persipina su šešėliais. Spalvotos plokštumos persipina tarpusavyje, susiliedamos kartu su šviesa ir šešėliais. Pasak H.Kairiūkštytės – Jacienės, paveiksle “Čiurlionis” 5 jaučiama M.K.Čiurlionio įtaka. Tačiau jame galima įžvelgti tik pačiam Kaziui Šimoniui būdingas formas, jų tikslingumą, kadangi dailininko kūrybos turinys yra ne išorinė tikrovė, o dvasinis gyvenimas. Ir tai menininkas išreiškia grynai tapybos kalba, nors realistiniuose dalykuose, kaip nurodė kritikė , jis esąs diletantas. Paveikslo vaizdas susideda iš tik vienam Kaziui Šimoniui būdingų ornamentų, įvairiaspalvių plokštumų, kurios persipynusios tarpusavyje suteikia portretui nerealumo įspūdį. Būtent toks įspūdis yra būdingas beveik visiems dailininko darbams. Plokštumos, savo ornamentiškumu ir spalvingumo atrodo fantastiškai, todėl fantastiškai atrodo ir pats Čiurlionis. Tas pats fantastiškumo pojūtis jaučiamas ir paveiksle “Autoportretas” 6. Save Kazys Šimonis nutapė atrodantį dar labiau pakilusį virš realybės skraistės. “Autoportretas” – tai daug spalvingesnis paveikslas nei “Čiurlionis”. Spalvos čia suteikia gyvumo, o taip pat ir susimąstymo. Šis Kazio Šimonio kūrybos darbas apipavidalintas įvairiais ornamentais, kurie tarsi paliudija kilę iš lietuvių liaudies meno. Dėl dvasingumo Kazio Šimonio meną aukštai vertina Vydūnas. Jo manymu, Kazio Šimonio kūrinio “Troškulys” 7 formų ekspresija gali būti siejama su Europos menu. Viena kitą gaubiančios formos suteikia reginiui mistiškumo, kuris čia tapatinamas su dvasingumu. Blankios pastelinės spalvos atrodo, lyg taurios sielos, pamaldi mergina, ištroško ir pasilenkė pasisemti rieškučiomis vandens – atsigerti. Kartu stebėtojams atrodo tarsi ji nori padėkoti už vandenį, pasimelsti. Paveiksle “Vyras ir moteris” 8 galima įžvelgti Europos meno įtaką ir paties dailininko savitus bruožus. Pirmiausia kūrinyje išryškinamas fantastinis turinys, kurį ne tik sustiprina susipynę ornamentai, bet ir suteikia jam dvasingumo, nežinomybės pojūtį. Ramios spalvos, besikaitaliojančios viena su kita, padeda sukurti paveiksle esančių žmonių veiduose dvasingumo. Kazio Šimonio paveikslas “Mergelė” 9 nėra panašus į aptartus kūrinius. Jo pagrindinė mintis išreiškiama per merginos ramumą, susitaikymą su savo lemtimi. Stebėtojai gali pamatyti merginoje tokius bruožus, kurie buvo būdingi dainose apdainuotoms lietuvaitėms. Kelių spalvų derinys ir kontrastingos formos suteikia paveikslui ramumo, lengvumo pojūtį. Dar matomi ornamentai, tikriausiai atėję iš lietuvių liaudies meno – jie dar labiau sustiprina įspūdį, kad toji paveiksle matoma mergina yra ne paprasta mergelė, bet įkūnijanti savyje gėrio pradus. Paveikslas “Karalaitė” 10 išreiškia ilgesį. Mergina, turinti karūną ant galvos, iškart byloja apie savo užimamą padėtį. Ji žino, kad privalo elgtis ramiai, išdidžiai, netgi pamokomai, kadangi ji – karalaitė. Tačiau kartu ji ilgisi paprastumo, laukia kažko, tikisi. Ji karalaitė pavaizduota nerealioje plotmėje, apsupta šviesaus spindesio, kuris suteikia jai galios, fantastiškumo. Tolumoje matyti jos stūksantys rūmai, kurie primena apie užimamą vietą po saule. Merginos galva pavaizduota šviesioje erdvėje, kuri ją supa lyg neperregimas šydas. Kazio Šimonio kūryboje organiškai jungiasi savamokslio dailininko primityvumas, fantazijos polėkiai ir rafinuotos formos dekoratyvumas, kas ypač matomi jo paveiksle “Mergaitė su gėlėmis” 11. Mergaitė yra tikra lietuvė, kadangi tai išduoda jos rūbų raštai, būdingi lietuvių liaudžiai, spalvos. Visa tai suteikia paveikslui ryškaus savitumo. Kartu pastebime ir paviršutiniško išorinio gražumo bei sentimentalumo. Kazio Šimonio kūrinys “Prieblandoje” 12 išsiskiria tamsiomis ir ramiomis savo spalvomis. Spalvos nuo šviesesnių pustonių iki visiškai tamsių šešėlių kompozicijoje keičia viena kitą. Paskutiniai šviesos likučiai dar bando kovoti su grėsmingai besileidžiančia tamsa. Tarp jų vyksta kova, kurią menininkas išreiškė neryškiomis lyg banguojančiomis ar verdančiomis spalvomis. Šios kovos liudininkais tampa pasakiški rūmai ir žmogus, lyg netyčia atsidūręs tokiu momentu. Toks tapybos stilius būdingas ir M.K.Čiurlioniui. Paveikslas “Į kosmosą” 13 turi tikrąjį lėkimo į tolį, nežinomybės ieškojimo motyvą. Patetiška kosmoso stichijos, likimo alegorija čia virsta slėpininga ramaus vakaro personifikacija. Meninė koncepcija yra gana žemiška. Fantastinė stambaus plano figūra, įkūnijanti veržlumą, užpildo didelę paveikslo erdvę. Tema nėra tokia fantastinė, kokia buvo būdinga Kaziui Šimoniui ankstyvuoju laikotarpiu. Šįkart jos pagrindas – gyvenimo realybė. Iš pirmo žvilgsnio paveikslas “Vakarė” 14 atrodo gerokai sudekoratyvintas kūrinys. Fantastinė stambaus plano figūra, traukianti sutemų maršką, užpildo ne mažą reginio erdvę, suskaidytą prožektorinių blyksnių, nubarstytą tolimais šviesuliais. Reginys, kurį matome, tikrai palieka įspūdį, tačiau jis būtų negyvas, jei įvairių spalvų ir formų žaisme neatgytų Kazio Šimonio vaikystės pasaulio mįslingumas ir grožis, tėviškės vakaro gaisai. Kazio Šimonio paveikslas “Gyvenimo simfonija” 15 yra labai originali menininko kūrybos dalis, kurioje jis išreiškia muzikinius motyvus. Konstruktyvus kūrinio elementas yra šviesa, kuri išjudindama formas, priverčia jas skambėti. Saulės spinduliai, pasklidę po paveikslo erdvę, skaido ją ir reflektuodami kuria keisčiausius pavidalus. Saulės spinduliai perskrodžia lakią kūrinio erdvę ir tirpdo materialias apimtis, laikas nuo laiko pažirdami įvairiaspalvėmis vaivorykštės spalvomis ir taip kurdami skambesio įspūdį. Kazio Šimonio kūrybos apibendrinimas Vienos iš savo parodų kataloge Kazys Šimonis rašė, kad į kai kuriuos jo paveikslus galima žiūrėti “kaip į muzikos skambesį ar kaip į ornamentiškumą”. Taip galima apibūdinti dailininko stilių, kurio esmė – metaforiškumas ir dekoratyvumas, bei meninę programą, kuriai gerokai poveikį darė tiek nacionalinės, tiek pasaulinės dailės tradicijos. Daugelio XIX a. ir XX a. pradžios meno tendencijų susiliejo į nedalomą visumą. Tematikos ir dominuojančių motyvų požiūriu Kazio Šimonio kūrinius galima suskirstyti į keletą grupių. Labiausiai nusistovėjęs skirstymas pagal realybės ir fantastikos santykį. Gamtą menininkas sužmogina. Dangaus šviesuliai įgyja žmogaus veido bruožų arba žmogaus akys žvelgia iš miglų kaip šviesuliai. Akmenys, debesys, medžiai, gėlės – viskas siejasi su žmogumi, alegoriškai nusako jo vietą pasaulyje. Kazio Šimonio kūrybos ypatybė – nuolatinis grįžimas prie tų pačių temų ir motyvų. Daugeliu atžvilgių jis artimas M.K.Čiurlioniui. deja, pats pasekėjų neturėjo. Tam tikra prasme jis užbaigia romantizmo laikotarpį lietuvių dailėje. Svarstant dailininko veiklos reikšmę, visų pirma iškyla jo asmenybės grožis, pastangos puoselėti grožio pradus žmoguje, skatinti jo gyvybingumą. Ateities kartos Kazio Šimonio kūryboje ras aiškų ir paprastą liaudiškos pasaulėjautos atspindį. Kūrinių katalogas 1. Smuikas, 1919., Pop., temp., 49.5*72.KČDM 2. Fantazija, 1919., Pop., temp., 24*33.KČDM 3. Vakaro žaismas, 1920., Pop., temp., 51*71.5. KČDM 4. Ramybės šalis, III – IV dešimt., Kart., al., 48*58 5. M.K.Čiurlionio portretas, 1928., Kart., al., 69*59 6. Autoportretas, III – IV dešimt., Kart., temp., 73*53. LDM 7. Troškulys, 1927., Kart., al., 49*36. LDM 8. Vyras ir moteris, 1928., Pop., temp., 45*60. KČDM 9. Mergelė, 1933., Kart., temp., 43.5*34.5 10. Karalaitė, 1935., kart., temp., 43.4*34.5 11. mergelė su gėlėmis, 1936., Kart., al., 96.5*68.5.LDM 12. Prieblandoje, 1936., Kart., temp., 33.5*43 13. Į kosmosą, 1958., Dr., al., 93*81 14. Vakarė, 1960., Dr., al., 56.5*81 15. Gyvenimo simfonija, 1962., Kart., temp., 35.5*51 Literatūros sąrašas 1. D.Jadzinskienė. Kazys Šimonis. V., Vaga., 1986 2. Lietuvių liaudies menas. V., Mintis., 1990 3. Jonas Urbonas, Lietuvių tapybos raida.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!