Kauno, kaip laikinosios sostinės kultūros akcentai

Kaunas – tai antrasis pagal dydį Lietuvos miestas, stambus mokslo, kultūros, pramonės, ekonomikos, pramogų centras, svarbi kelių kryžkelė Lietuvoje. Čia kryžiuojasi svarbiausi Lietuvos keliai, geležinkeliai. Kaunas yra didžiausių Lietuvos upių Nemuno ir Neries santaka, Lietuvos aviacijos lopšys, o kadaise šis miestas buvo ir Lietuvos laikinoji sostinė.
Jaukiame Kauno mieste daug reikšmingų architektūros ir istorijos paminklų. Nemuno ir Neries santakoje stūkso XIII amžiuje statytos Kauno pilies liekanos. Aplink Rotušės aikštę galima pamatyti įspūdingiausius objektus - bažnyčias, vienuolynus, muziejus. Aikštės centre - "baltąja gulbe" vadinama miesto rotušė. Netoliese Arkikatedra bazilika, Perkūno namas, Šv. Trejybės bažnyčia ir Bernardinų vienuolynas, Vytauto bažnyčia, Šv.Mikalojaus bažnyčia ir Benediktinių vienuolynas, Šv.Gertrūdos bažnyčia ir kitus kultūros akcentus.
Kauno miestas turtingas savo istorija ir kultūra, spalvingas savo tradicijomis ir pasiekimais.
Kokia Kauno miesto istorija? Kokie Kauno miesto kultūros akcentai? Kokie Kauno, kaip laikinosios sostinės, kultūros akcentai? Į šiuos klausimus ir pabandysiu atsakyti savo darbe.
Dabartinėje Kauno senamiesčio vietoje, Nemuno ir Neries santakoje, žmonių gyventa dar žiloje senovėje. Gyvenvietė, iš kurios išaugo Kauno miestas, metraštininkų pirmą kartą paminėta 1361 metais. Kryžiuočių antpuoliams atremti XIII a. pabaigoje buvo pastatyta mūro pilis, tapusi svarbia miesto gynybos sistemos dalimi. Daug mūšių mena jos apgriuvusios sienos. 1408 metais Vytautas suteikė Kauno miestui Magdeburgo teises. Nuo tada Kaunas pradėjo sparčiai augti, didėjo jo kaip prekybos su Vakarų Europa centro bei uosto svarba. 1441 metais pasirašius Hanzos sutartį, Hanzos miestų pirkliai atidarė kontorą, veikusią iki 1532 metų. Jau XVI a. pastatyta pirmoji mokykla, viešoji ligoninė, vaistinė ir amžiaus pabaigoje Kaunas tapo vienas iš geriausiai suformuotų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų.
XVII-XVIII amžiai miestui buvo labai nepalankūs. Tai pasireiškė įvairiomis negandomis: 1665 metais rusų kariuomenės antpuoliai, 1701 metais švedų žygis į Rusiją, kurio metu buvo siaubiama Lietuvos žemė, 1657 metais ir 1708 metais maro epidemijos, 1731metais ir 1732 metais gaisrai.
XVIII a. pabaigoje Kauno ekonomika kiek pagyvėjo, tačiau greitai užklupo 1812 metų karas, kurio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!