Kauno Centrinio pašto architektūrinė analizė

Kauno miesto Centrinis paštas, esantis Laisvės alėjos 102 name, pirmąjį savo lankytoją priėmė 1932 m. sausio mėn. 2d. Pastatą suprojektavo įžymus Lietuvos architektas Feliksas Vizbaras. Statybas vykdė rangovai J. Gruodzenskis ir J. Kaplanas.
Nagrinėjant pastato tektoniką, architektūrines formas bei kompoziciją, reikėtų pirmiausia atsižvelgti į tą laikotarpį, kai buvo projektuojamas ir statomas Centrinio pašto pastatas. Juk visais laikai istorinė, socialinė terpė formuodavo laikotarpiui būdingą stilių, jo išskirtinius bruožus.
„Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtametės carinės okupacijos ir Pirmojo pasaulinio karo nualinto krašto atstatymui buvo suorganizuotos specialios institucijos (Lietuvos atstatymo komisariatas), priimtas žemės reformų įstatymas (1922m.), kuriuo vadovaujantis, prie miestų buvo prijungti anksčiau dvarams priklausę žemės plotai. Miestuose naujoms statyboms suplanuotos naujos teritorijos, pradėti vandentiekio ir kanalizacijos tiesimo darbai.” (3). Kadangi Lietuvos architektų rengimo mokyklos carinės Rusijos buvo uždarytos dar 1832 m., tai mūsų krašto tarpukario architektūrą formavo architektai, mokęsi įvairiose Rusijos bei Europos architektūros mokslo įstaigose. Šių mokyklų tradicijos bei tendencijos ir buvo nepriklausomos Lietuvos architektūros pagrindas. Be to buvo didžiulis poreikis sukurti savitą lietuvišką stilistiką. Nors Europoje vyravo moderno stilistika, Lietuvoje grynojo moderno pastatų nebuvo. Čia modernistinės tendencijos persipynė su tradicinėmis klasikinėmis, juntama ir istorinio romantizmo įtaka.
Dėl sunkios šalies ekonominės padėties, statybos suaktyvėjo tik trečiajame XX a. dešimtmetyje. Ypatingai daug buvo projektuojama ir statoma tuometinėje sostinėje. Kauno architektūra, pastatyta tarpukario periodu yra savita ir išskirtinė. Naujai susiformavusios valstybės sostinės statusas, skatino architektus siekti reprezentatyvumo, pasiremiant geriausiais europiniais pavyzdžiais, o tautinio atgimimo dvasioje puoselėti vietines tradicijas.
Ryškiausi to laikotarpio architektūros pastatai yra akademinės krypties atstovo M.Songailos suprojektuoti Lietuvos bankas bei Fizikos-chemijos instituto rūmai. Savitą architektūrinį Kauno veidą kūrė ir didžiausias Lietuvos modernistas V.Lansbergis- Žemkalnis. Jis suprojektavo daugybę pastatų, tarp kurių paminėtini yra Tyrimų laboratorija, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Savitas yra ir Vytauto Didžiojo muziejaus pastatas – pirmasis lietuviško moderno pavyzdys, kurio autorius yra V.Dubeneckis. Panašioje stilistikoje dirbo F.Vizbaras. Vienas sėkmingiausių tautiško moderno pavyzdžių yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!