Kaukolės anatomija

Kaukolė sudaro galvos griaučius, ašinio skeleto viršutinę dalį. Kaukolės funkcija: talpina bei apsaugo klausos, regos ir uoslės organus, smegeninėje saugomos smegenys. Sudaromi rėmai virškinimo bei kvėpavimo sistemų pradžiai.
Smegeninės viduje yra kaukolės ertmė (cavitas cranii). Iš apačios kaukolės ertmę riboja kaukolės pamatas (basis cranii), iš viršaus dengia skliautas (calvaria). Vidinį kietąjį smegeninės paviršių iškloja – smegenų reljefas, arterijos, venos, veniniai ančiai (sinus durae matris) bei kiti dariniai. Smegenų iškilimai skliaute palieka vingių bei pirštų įspaudus (impressiones gyrosum, s. digitatae), smegenų vagos (sulci cerebri) – smegenų kalveles (juga cerebralia). Kietasis dangalas tvirtinasi prie skliauto sagitaliai – įsibarsčiusių grūdėtųjų duobučių (foveolae granulares), o paviršinės smegenų arterijos ir venos teka bendravardėmis vagomis (sulci arteriosi et venosi). Pamate yra daug angų per kurias išeina skirtingi galvos smegenų nervai, bei kraujagyslės. Išorinį smegeninės paviršių nulemia raumenų tvirtinimosi punktai.
Šoniniame vaizde yra matomos visos pagrindinės smegenų dalys: kakta (frons), viršugalvis (vertex), pakaušis (occiput) ir smilkinys (tempus).
Žiūrint į kaukolę iš priekio aiškiai matoma nosies ertmė (cavitas nasalis ossea), kuri dar vadinama kriaušine atvarą (apertura piriformis). Virš nosies ertmės matomos dvi akiduobės (orbita). Veido apačioje matomi dantys (dentes), ir alveolinės ataugos (processus alveolaris). Iš priekio ir šonų atsiveria burnos ertmė (cavitas oris), bei skruostų lankas (arcus zygomaticus).
Pagal kilmę kaukolė skirstoma į jungiamojo audinio dalį (desmocranium) ir į kremzlinę dalį (chondrocranium). Šis skirstymas yra toks koks yra, nes kaukolė vystosi dvejopai – tiesiog per jungiamojo audinio ir per kremzlinės stadijas.
Gemalo pirmojo mėnesio pabaigoje smegenų užuomazgą apgaubia sustandėjusi – mezechimos plėvė. Susidarančiuose kaulėjimo židiniuose, susiformuoja daugelis kaukolės kaulų.
Antrąjį gemalo vystymosi mėnesį jungiamojo audinio plėvę kai kur pradeda keistis į kremzles. Tai vyksta įsiplieskiant kremzlėjimo židiniams, bei jiems besiplečiant, susiliejant. Taip susidaro kremzlinis kaukolės modelis, kuris po mažu kaulėja, susidarant tokiems pat kaip ir kremzliniams telkiniams, šiuo atveju – osifikacijos taškams. Taip susidaro didžioji dalis kaukolės pilnai sukaulėjusių kaulų, išskyrus: akiduobės, kaktikaulio dalis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!