Kasdienis žmonių gyvenimas pagonybės laikais

• Šis žodis yra kilęs iš lotyniško paganus – reiškiančio kaimietis, daugiausia naudotas senovėje, kuomet Romos imperijoje įvesta krikščionybė, kaip valstybinė religija. Ilgainiui viduramžiais šis žodis įgijo menkinamąją reikšmę, susijusią su socialiniu žmonių pasiskirstymu.
• Pagrindinis seniausias lietuvių religijos(pagonybės)bruožas buvo gamtos jėgų garbinimas. Gamtos kultas pirmiausia reiškėsi totemizmu, animizmu ir magija. Seniausia ir universali kulto forma pirmiausia reiškėsi gyvūnų, augalų ir kitų gamtos objektų garbinimu – totemizmu ir kai kurių gamtos objektų įdvasinimu – animizmu.
• Baltus supantis pasaulis buvo suvokiamas kaip gyvas kosmosas, visa aplinka, visi daiktai pulsavo gyvybe. Kalba, folkloras, papročiai išreiškė visuotinės gyvybės idėjas. Žmogaus gyvenimas ir darbai buvo derinami prie gamtos jėgų, prie žemės galių. Pati kilniausia ir garbingiausia baltui buvo žemdirbio profesija. Net žmogaus ugdymas buvo suvokiamas kaip auginimas, atsižvelgiant į gamtos galias. Žemės netekimas buvo suvokiamas kaip žūtis, kaip mirtis.
• Šeimos būdavo gausios: viename name glausdavosi tėvai su vaikais, vaikų seneliai ir šeimų nesukūrę tėvų broliai bei seserys. Šeimose svarbiausius klausimus spręsdavo vyrai. Mergaitės nuo mažens buvo ruošiamos tvarkyti šeimos buitį ir būti geromis mamomis bei žmonomis. O berniukai buvo mokomi tapti puikiais kariais ir žemdirbiais. Vedybos būdavo savotiškas sandėris dėl turtų ar įtakos. Šeimose gimdavo daug vaikų, tačiau tik nedidelė jų dalis išgyvendavo.
• Dauguma žmonių gyveno mediniuose rąstiniuose namuose be pamatų. Sienų plyšius užkamšydavo moliu, samanomis. Grindys būdavo medinės arba plūkto molio aslos. Stogus dengdavo lentomis ir apklodavo šiaudais arba velėnomis. Namo viduryje stovėdavo atviras ugniakuras arba krosnis iš molio ir akmenų. Langai būdavo vos keli ir delno dydžio.
• Kunigaikščiai gyvendavo mūrinėse aptvirtintose pilyse. Jose veikė šildymo sistemos, langai buvo įstiklinti.
Apranga
• Rūbai ir papuošalai demonstravo žmogaus padėtį visuomenėje. Puošnius ir prabangius rūbus iš atvežtinių audinių dėvėjo kunigaikščiai ir jų aplinkos žmonės. Paprasti žmonės dėvėjo lininius, kanapių pluošto arba vilnonius drabužius. Batus siūdavo iš išdirbtos naminių gyvulių odos. Populiariausios buvo naginės.
• Papuošalus gamindavo amatininkai iš bronzos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!