Kas yra trečiasis pasaulis?

• Trečiojo pasaulio sąvoką 1952 m. įvedė prancūzų demografas Alfred Sauvy kaip analogiją „trečiajam luomui“ Prancūzijos revoliucijos metu. Kai Francas Fanonas 1961 m. savo kūrinyje „Šios žemės prakeiktieji“ Trečiąjį pasaulį prilygino kolonizuotam, neišsivysčiusiam pasauliui ir šią sąvoką įvedė į tarptautinį naudojimą, prancūziškai kalbančiose šalyse ši sąvoka jau buvo įprasta. Iš pradžių "trečiuoju pasauliu" buvo vadinamos Rytų-Vakarų konflikte ir jo sukurtuose kariniuose blokuose nedalyvaujančios šalys.
• Trečiojo pasaulio šalims šiuo metu priskiriamose valstybėse gyvena apie 80% pasaulio gyventojų ir ši santykinė dalis turi tendenciją didėti.
Šiuo metu „trečiuoju pasauliu“ vadinamos besivystančios šalys – nepasiekusios Vakarų ekonominio išsivystymo. Išsidėsčiusios Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje. Beveik visos jos yra buvusios Europos valstybių kolonijos.
• Šiuo metu „trečiuoju pasauliu“ vadinamos besivystančios šalys – nepasiekusios Vakarų ekonominio išsivystymo. Išsidėsčiusios Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje. Beveik visos jos yra buvusios Europos valstybių kolonijos.
• menkas gyventojų išsilavinimas, didelis beraščių skaičius;
• trumpa vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė ir aukštas naujagimių mirtingumas;
• menka industrializacija, ribotas naujų technologijų taikymas, menka dalis pasaulio prekyboje;
• prasta infrastruktūra;
• prastai kontroliuojamas užkrečiamų ligų plitimas;
• politinis nestabilumas šalių viduje ir tarptautiniuose santykiuose.
Badas – žmonijos problema
• Kasmet badu miršta maždaug 10 mln. žmonių, iš jų net 6 mln. – vaikai.
• 2030 metais mūsų planetoje gyvens apie 9 milijardus gyventojų ir žmonijai reikės 50% daugiau maisto.
• Dabartinė JT užduotis: gerinti priėjimą prie maisto produktų, jo stokojančioms šalims.
Pasaulyje maisto pagaminama pakankamai, tačiau badaujančiose šalyse jo trūksta, nes ekonomiškai stipriose valstybėse yra maisto perteklius. Stiprių valstybių ūkininkai pagamina maisto 50 – 150 žmonių, o atsiliekančiųjų tik 2 – 5 žmonėms
• Pasaulyje maisto pagaminama pakankamai, tačiau badaujančiose šalyse jo trūksta, nes ekonomiškai stipriose valstybėse yra maisto perteklius. Stiprių valstybių ūkininkai pagamina maisto 50 – 150 žmonių, o atsiliekančiųjų tik 2 – 5 žmonėms
•
Bado priežastys:
• Didelis gyventojų prieaugis;
• Atsilikęs ekonomiškai silpnų šalių žemės ūkis;
• Nepalankių gamtos sąlygų įtaka žemės ūkiui;
• Stiprių šalių vyravimas žemės ūkio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!