Kas yra meilė? (kalbėjimas)

Viešoji kalba

Kiekvienas asmuo į klausimą ,,Kas yra meilė?“ atsako savaip, nes neįmanoma tiksliai apibrėžti šios sąvokos. Galime teigti, kad tai yra švelnūs jausmai arba, atvirkščiai – skausmas. Visi galvoja, jaučia skirtingai, todėl meilės samprata taip pat skiriasi. Meilės tema gana dažna ir graikų bei lietuvių mitologijoje. Mitiniai motyvai atsispindi ir lietuvių rašytojų kūriniuose.

I. Pirmiausia, pasiaukojančios meilės pavyzdį galime rasti eiliuotoje S. Neries pasakoje „Eglė žalčių karalienė“.Visi galvoja, jog labai sena pasaka atskleidė mums ypač tragišką ir liūdną meilės istoriją. Eglė buvo jauna ir džiaugėsi savo gyvenimu, kol bjaurus žaltys neįlindo į jos marškinius. Jeigu būtų palikusi tuos marškinius, jos gyvenimas būtų ir toliau nerūpestingas, bet ji davė priesaiką, nesuvokdama, kad reikės pažadą tesėti: „Eglė net pamiršo: Kas gi betikės, Kad žaltys jai piršos, Kas už jo tekės?“ Seserys verčia Eglę susitarti, o po trijų dienų žalčiai atvyksta pagrobti nuotakos. „Šiandien visą sodžių Galim išvaikyt, Jeigu duoto žodžio Eglė nelaikys.“ Tam, kad žalčiai nebandytų pulti, Eglė pasiaukojo ir sutiko važiuoti su neprašytais svečiais, nes labai mylėjo savo šeimą ir buvo mylima pati. Jos tėvų meilė buvo begalinė. Jie nenorėjo prarasti mylimiausios dukters, norėjo padėti jai išsivaduoti iš duoto pažado žalčiui, todėl bandė pasiuntinius apgauti įvairiais būdais: “Tėvas ją ramina, Glosto petelius Ir apgaut ketina Įkyrius piršlius.“ Suprantama, jog Eglė nemylėjo Žilvino, bet mergina vis tiek paaukojo savo jaunystę, paliko namus - seseris, brolius ir tėvus. Atrodytų, kad prarado savo laisvę ir laimę, bet pasiaukodama atvėrė kelią į kitokį laimės suvokimą. „Saulėje sužibus, Žais ji vandenim – Baltija rami bus, Kol tu su manim.“

Ir Eglė tapo laiminga, nes vietoj šlykštaus žalčio Žilvinas pasirodo Eglei tikruoju savo pavidalu, kaip gražus jaunas vyras. Atšventusi vestuves − pora laimingai gyveno Jūros karalystėje: Žilvinas ir Eglė nėra du likimo suvesti nelaimėliai. Vienas kitame jie įžvelgia kažką, kas juos vienija ir papildo.

Devynerius metus Eglė gyveno tokį nuostabų gyvenimą jūros gelmėse. Dabar ši „jauna mergaitė“ yra karalienė, taip pat ir tapusi mama: Jai kiekvienas draugas, – Ji visiems gera. Trys sūneliai auga Ir viena dukra.“ Susilaukusi keturių vaikų − Ąžuolo, Uosio bei Beržo ir jaunėlės Drebulės, jos gyvenimas, be abėjo, buvo pilnas laimes. Kaip ir visos motinos, Eglė myli savo vaikus. Dainuoja jiems dainas: „Eglė jiems dainuoja Daug skambių dainų, Kaip močia senoji Siuntė raut linų.“ Bet ji greit pajuto gimtųjų namų ilgesį ir dėl to nusprendžia aplankyti savo tėvus. Ar Eglė žinojo, kad kelionė namo baigsis tragiškai? Ji galėjo tikėtis, nes Žilvinas ją perspėjo. Tačiau nepaisant pavojaus, ji pasiėmė vaikus su savimi. Tačiau nepaprastai greitai, tarsi meilė vaikams dingo, ji radusi ne pieno dubenėlius, bet kraujo putas, suvokia, kad įvyko išdavystė ir ten pat, atsigręžusi į savo vaikus, juos užkeikia ir pati nusižudo. Tabu taisyklių sulaužymas baudžiamas mirtimi, kurią turi dalytis visa Eglės šeima. Po tokio poelgio net gi sunku suvokti, ar Eglė tikrai mylėjo vaikus?

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!