Kas geriau - būti mylimam ar kelti baimę?

„Kas geriau - būti mylimam ar kelti baimę?“

Valdovo pareiga - nelengvas darbas, reikalaujantis specialių socialinių įgūdžių. Tad, ištisus amžius filosofai, tokie kaip Platonas, Nikolas Makiavelis ir kiti tyrė, kaip valdovas turi elgtis su savo žmonėmis - stengtis būti griežtam, baimę sukeliančiam ar mylimam?

Viena vertus, pavaldžiai visuomenei sukurti valdovas turi pasižymėti pagarbą sukeliančiu autoritetu ir griežtumu. Italų politinis veikėjas ir filosofas N. Makiavelis yra teigęs: „kad valdiniai būtų vieningi ir paklusnūs, valdovas neturi bijoti, jog bus apkaltintas žiaurumu. Kelis kartus panaudojęs smurtą, jis pasielgs daug gailestingiau nei tie, kurie dėl perdėto gailestingumo leidžia įsigalėti netvarkai“. Lyderiui nedera aklai atlaidauti, pavyzdžiui, nusikaltėliams ar valstybės išdavikams. Tokį politinį sprendimą mes matome pasirinktą senovės graikų tragiko Sofoklio tragedijoje „Antigonė“. Tėbų valdovas Kreontas, užėmęs sostą po Oidipo sūnų Eteoklio ir Polineiko žūties dvikovoje, pasmerkia ir uždraudžia Polineiko laidotuves, nes šis kariavo priešų pusėje kare su Tėbais. Antigonė, žuvusiųjų brolių seseris, nepaisydama įsakymo ir norėdama pagerbti šeimos narį ir tradicijas, pati jį palaidoja ir dėl to Kreontas ją nuteisia mirties bausme, nors jo vidinis balsas nevisiškai sutinka. Anot jo, net tokio garbingo nusižengimo negali atleisti, nes tuomet visoje Tėbų karalystėje kiltų sumaištis. Panašų atvejį matome ir Lietuviškoje literatūroje - Justino Marcinkevičiaus istorinėje dramoje „Mindaugas“. XIII a. pradžia buvo išties sudėtingi laikai Lietuvai, kuri tada buvo lipdoma iš atskirų gabalų lyg molinė puodynė ir galėjo bet kada subyrėti. Laimei, ji buvo valdoma tėvynei visiškai atsidavusio karaliaus Mindaugo. Lietuva buvo vienintelis jo pripažintas dievas. Apimtas meilės tėvynei Mindaugas siekia tapti geriausiu valdovu. Jam valdant, Lietuva klestėjo, tačiau valstybės gerovei, karalius turi nutildyti savo vidinį balsą, atsisakyti kai kurių vertybių, elgtis šaltai ir negailestingai. Savo asmeniškų ir politinių tikslų jis siekia nepaisydamas kitų žmonių nuomonės. Savo dukrą Ramunę jėga priverčia ištekėti už kaimyninės šalies kunigaikščio. Priešus pašalina tokiais būdais, kuriuos jo brolis Dausprungas apibūdina: „Pakorė, nugalabijo, išvijo.“ Mindaugas ir Kreontas panašiai žvelgia į tokį valdymą: abudu mano, jog tai yra būtinybė siekti paklusnumo kategorišku elgesiu, tačiau juos slegia vidinis balsas, sakantis jog visiška žmogaus apatija - taip pat kenksminga. Todėl, galima teigti, jog valdovai, siekdami valstybės klestėjimo, paklusnumo ir tvarkos, turi priimti sprendimą būti griežti ir kategoriški savo valia ar ne.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!