Karvidės. Karvidžių įrengimas

 Kaunas 2006 Turinys: 1.Įvadas ……………………………………………………………3 psl. 2.Gyvulių laikymo sistemos ir būdai ………………………………4 psl. 3.Tvarto technologinė įranga ……………………………………....5 psl. 4.Veršiavimosi gardai ……………………………………………...8 psl 5.Veršelių ir prieauglių patalpos …………………………………...9 psl 6.Melžiamų karvių patalpos ……………………………………...12 psl 7.Melžimo centras ………………………………………………..14 psl 8.Mikroklimatas ………………………………………………….17 psl 9.Mėšlo šalinimas ………………………………………………..20 psl 10.Išvados………………………………………………………...23 psl 11.Karvidės planas ……………………………………………….24 psl 12.Literatūra ……………………………………………………..25 psl 1.Įvadas Šiuolaikinės karvidės turi būti įrengtos pagal Europos sąjungos reikalavimus.Svarbiausios nuostatos, garantuojančios gyvulių gerovę, efektyvią gamybą, vienodas konkurencines sąlygas, saugų maistą, švarią aplinką, sugų darbą išdėstytos ES direktyvose, reglamentuose.Šiame darbe atsispindi norminiai reikalavimai karvidėms, rekomendacijos, modernus Lietuvos fermų patyrimas. 2.Gyvulių laikymo sistemos ir būdai.Gyvulių grupavimas, statiniai Galvijų fermoje gali būti taikomos dvi gyvulių laikymo sistemos: tvartinė-ganyklinė,tvartinė. Žiemą gyvuliai laikomi tavarte, o vasarą ganomi ganyklose.Ši sistema geriau tenkina gyvulių natūralias reikmes.Tvartinė – gyvuliai žiemą ir vasarą laikomi tvarte.Gali būti taikomi įvairūs laikymo tvarte būdai: • palaidas (besaitis) geriau tenkina gyvulių natūralias reikmes, mažesnės darbo sąnaudos gyvuliams prižiūrėti. • saitinis (pririštas), pageidautina karves kasdien 1-2 val.išleisti i diendaržį.Veršelius iki 6 mėn.rišti draudžiama(Direktyva 97/2/EC[6]).Kai kuriose ES valstybėse saitinis galvijų laikymas uždraustas. • kraikinis; • bekraikis; • šiltas(pastatas apšiltintas,kad jame ir šalčių metu būtų teigiama temperatūra); • šaltas(pastatas neapšiltintas, jame temperatūra tik keliais laipsniais aukštesnė negu lauke); • tarpinis tarp šilto ir šalto (pastatas apšiltintu stogu). • Palaido laikymo tvartų(patalpų)tipai: • boksinis nekreikiamas su atvirais mėšlo (gyvulių vaikščiojimo) takais; • boksinis nekreikiamas su grotelėmis dendtais mėšlo kanalais: • boksinis su kreikiamais boksais; • su sekliais gardais; • su pusiau giliais gardais; • su gardais, turinčiais nuožulnias grindis. Melžiamų karvių bandos grupavimas Gyvuliai suskirstomi į grupes numatant jiems atskirus pastatus, atskiras patalpas ar atskiras vietas toje pačioje patalpoje.Orentaciniai duomenys gyvulių laikymo vietų skaičiui pienininkystės fermoje apskaičiuoti pateikti 1 lentelėje. 1 lentelė Pasirinkta: veršiavimasis tolygus visus metus, veršiavimosi intervalas 12 mėnesių, pirmasis veršiavimasis – 24 mėnesiai, 2 mėn. buliukai iš šios fermos iškelti, veršelių išbrokavimas – 30%, kritimas 0%, laktacija – 305 dienos. Veršiavimosi ir gydymo gardai 30 palaidai laikomų karvių įrengiamas vienas veršiavimosi ir vienas gydymo gardas.Taip pat 50 palaidai laikomiems veršeliams, telyčioms įrengiamas gydymo gardas. Fermos statiniai Fermos statiniams parenkama pakilesnė vieta, kad nesemtų polaidžio, liūčių vanduo.Esant reikalui nudrenuojama.Pašarų saugyklos statomos aukštesnėje vietoje nei mėšlidė.Bendriausiu atveju fermą sudaro šie atskiri ar sublokuoti statiniai: • pastatai gyvuliams; • melžimo centras su melžykla, pieno aušinimo laikymo patalpa, buitinėmis ir kitomis pagalbinėmis patalpomis; • mėšlidė; • pašarų ir kraiko saugyklos; • diendaržiai; • pakrovimo- iškrovimo rampa su svarstyklėmis; • dezobarjeras. Numatomos racionalios gyvulių ir žmonių judėjimo, pašarų ir kraiko atvežimo, produkcijos išvežimo, mėšlo šalinimo, tvarkymo ir išvežimo schemos, takai bei keliai.Keliai, bandokeliai ne siauresni kaip 3m.traktoriai su pašarų dalytuvu pasukti 90 laipsniu kampu reikalingas kelio plotis apie 6m, o apsisukti 180 laipsniu kampu- posūkio aikštelės plotis- 10m.Atskiriami „švarūs“ ir mėšluoti keliai. 3.Tvarto technologinė įranga Tvarto technologinė įranga – tai boksų, gardų pertvaros, ėdžios bei šėrimo įrenginiai, guoliavietės, takai.Tvarto konstrukcijos ir įranga, prie kurios liečiasi gyvuliai, turi jiems nekenkti, lengvai valomos ir dezinfekuojamos.Įranga be aštrių briaunų, kurios gali sužeisti gyvulius.Šėrimo ir girdymo įranga turi būti suprojektuota, sukonstruota ir įrengta taip,kad būtų kiek galima sumažinta pašaro ir vandens užterštumo bei kenksmingos gyvūnų tarpusavio konkurencijos galimybė(Direktyva98/58/EEC)[7]. Boksai Visiems nuo 3 mėn. amžiaus galvijams gulėti gali būti įrengti boksai.Boksų matmenys pateikti 2 lentelėje. 2 lentelė Gyvulio amžius, mėn. Gyvulio masė, kg Bokso plotis,m Bokso ilgis,m L Sprando užtvaros aukštis,m H Atstumas nuo bokso galo iki sprando užtvaros,m L Atstumas nuo bokso galo iki krūtinės atramos, m L2 3-6 100-160 0,65** 1,3-1,5* 0,70 1,10 1,15 6-9 160-230 0,75 1,5-1,8 0,80 1,20 1,25  9-12 230-300 0,85 1,6-1,9 0,85 1,25 1,30  12-15 300-360 0,95 1,8-2,1 0,95 1,45 1,50  15-24 360-550 1,10 2,0-2,3 1,05 1,60 1,65 suaugę 550-700 1,15-1,20 2,2-2,4 1,10 1,70 1,75 ≥700 1,20-1,30 2,4-2,6 1,20 1,80 1,85 *Pirmoji reikšmė, kai gyvulys guldamas ar keldamas gali iškišti galvą į priekį ir pasukti į šoną už bokso, o antroji – kai bokso priekyje įrengta pertvara.Dažniasiai pirmoji reikšmė pasirenkama vidinės eilės ir prišpriešiniams boksams, o antroji – įrengtiems prie sienos. **Kai bokso šononė pertvara ištisinė,plotis padidinamas 10%. Bokso grindys iškeliamos virš mėšlo(vaikščiojimo), ėdimo tako per 20-25cm.Geriausias bokso grindų nuolydis -5%.Kai nuolydis 2% gulėdamos karvės slenka į priekį, kai nuolydis 4% – karvės nejuda.Todėl kai nuolydis mažesnis kaip 4% įrengiama krūtinės atrama.Atstumas nuo bokso šoninės pertvaros galo iki bokso grindų galo 15(prieaugliui) – 30(karvei) cm.Kai atstumas per mažas, gyvuliai vaikščiodami taku gali susižeisti.Kai atstumas per didelis, gyvuliai gali pereiti iš vieno bokso į kitą bokso grindimis.Sprando užtvara saugo boksą nuo taršos ekskrementais.Ji gaminama is vamzdžio ar elastingos medžiagos ir pritvirtinama bokso viršuje tokioje vietoje, kad stovint galvijui ekskrementai nekristų ant bokso grindų.Užtvarą eksploatacijos metu gali tekti perstumti.Pvz:, norint naujas karves pripratinti prie boksų, pirmąsias dvi savaites sprando užtvara per 15 cm pastumiama į priekį.Veršelio bokse sprando užtvara dažnai neįrengiama.Boksų įrengtų prie skersinių takų, šoninės pertvaros gaminamos ištisinės,kad tako mėšlu nebūtų teršiamas boksas.Tokio bokso plotis 10% didesnis.Bokso grindis pageidautina kreikti 8-10 cm storio šiaudų sluoksniu.Jeigu grindys užklotos kilimu, jo paviršių taip pat rekomenduotina plonai pakreikti.Šiadų kraiko reikmė – 0,3-0,5 kg per parą.Bokso grindis taip pat galima kreikti sausomis medžio drožlėmis, pjuvenomis be skiedrų.Galima kreikti ir smėliu.Tam per parą skiriant 1-10 kg smėlio. Šėrimo įranga Šėrimo įranga – tai ėdžios ir pertvaros prieš jas, automatiniai(kompiuterizuoti) šėrimo koncentruotais pašarais įrenginiai, bėgiais judantys vagonėliai koncentruotiems pašarams į pririštų galvijų ėdžias tiekti, juostiniai transporteriai bei bėgiais judantys vagonėliai pašarų mišiniams į ėdžias tiekti. Vandens reikmė Vanduo naudojamas gyvuliams gerti, melžimo ir pieno aušinimo įrenginiams plauti, patalpoms valyti, buitiniams reikalams.Geriamojo vandens normos pateiktos 3 lentelėje. 3 lentelė Nustatyta, kad geriamo vandens temperatūros kitimas nuo 3 iki 24º C neturi įtakos primilžiams.Vandens reikmė tešmenims ir melžimo įrenginiams plauti pateikta 4 lentelėje. Pastabos: • pirmoji reikšmė kai taikomos vandens taupymo priemonės; • 40-60% vandens kiekio sudaro karštas 50-60ºC temperatūros vanduo. Karvių tešmenims valyti, melžimo, pieno aušinimo įrangos pirminiam plovimui reikalingas 35-40ºC temperatūros vanduo.Plovimo bei dezinfekavimo skysčio temperatūra 50-85ºC.Orentacinė karšto vandens perskaičiavus į 80ºC temperatūrą reikmė apie 5 l karvei per parą.Vandeniui šildyti ekonomiška panaudoti pieno šilumą.Aušinamo pieno 1l gali sušildyti 0,6l vandens iki 50-60ºC temperatūros. Girdyklų įrengimas Palaidiems galvijams įrengiamos vienvietės, dvivietės, keturvietės, kamerinės (lovio formos) girdyklos.Viena gėrimo vieta skiriama 10-20 karvių, 20 kitų galvijų.Viena kamerinė ne daugiau kaip 30-40 galvijų.Be to, kad galėtų laisvai atsigerti ir hierarchijos apačioje esntys galvijai, viename grupiniame garde įrengiamos ne mažiau kaip 2 girdyklos arba nors 2 gėrimo vietos.Kamerinės girdyklos 0,4 m ilgio atitinka vieną prieauglio gėrimo vietą ir 0,6 m – vieną karvės gėrimo vietą.Girdyklą galima įrengti ant gretimus gardus skiriančios pertvaros, kad galėtų gerti abiejų gardų gyvuliai.Kiekvienam pririštam galvijui įrengiama atskira girdykla arba dviems galvijams skiriama viena.Boksiniame bei palaido laikymo tvarte girdyklos įrengiamos skersiniame take boksų gale tarp jų, ėdimo take arčiau ėdžių.Paliekama pakankamai vietos, kad geriančias karves galėtų apeiti kitos.Kad karvė atbula neprieitų prie girdyklos ir jos neužterštų, girdykla įrengiama ant paaukštinimo arba įrengiamas ribotuvas. Duomenys girdykloms įrengti 5 lentelėje 5 lentelė Matmuo Gyvulio masė, kg 200 400 700 Didžiausias aukštis nuo gyvulio stovėjimo vietos grindų iki:       vienvietės dubeninės girdyklos viršaus,m 0,5 0,6 0,7 grupinės girdyklos viršaus,m   0,7 0,8 0,9 Laiptelio tarp girdyklos ir tako plotis,m* 0,4 0,4 0,5 Laiptelio aukštis,m     0,15 0,20 0,20 *Laiptelis apsaugo girdyklą nuo karvės ekskrementų. Projektuojant vandentiekį galima pasirinkti kad vandens debitas į kiekvieną girdyklą būtų ne mažesnis kaip 10 l/min.Jeigu grupinės girdyklos talpa mažesnė kaip 7 l/min, karvės dažniau geria ir krenta primilžis.Norint apsaugoti šaltuose tvartuose vasndentiekį ir girdyklas nuo užšalimo: • vandentiekio vamzdžiai tiesiami žemėje bai apšiltinami; • įrengiamos apšiltintos ir elektra šildomos girdyklos; • numatoma vandentiekio vandens cirkuliacija (dažniausiai kai įrengiamos kamerinės girdyklos) ir šildymas. Grindys Gyvulių vaikščiojimo ir mašinų judėjimo takų grindų mechaninis tsparumas 20-25MPa, tai, pvz:,B markės 12 cm armuoto betono sluoksnis arba ant 20 cm storio slados sluoksnio užlietas 12 cm betono sluoksnis.Grindys turi nepraleisti srutų į gruntą ir nedrėgti nuo gruntinio vandens.Betono sandarumas didinamas paviršių padengiant epoksidine danga,asfaltu; įmaišant sintetinių priedų kaip epoksidinė derva, akrylinas; įmaišant fluoro, kuris chemiškai reaguodamas su laisvomis kalkėmis padidina betono tankį ir sandarumą.Nuo iš grunto besiskverbiančios kapiliarinės apsaugo 15 cm storio rupaus smėlio sluoksnis.Gyvuliu vaikščiojimo takų grindys turi būti neslidžios ir ne per daug šiurkščios, sausos, kad nežalotų nagų, sąnarių.Todėl betoninių grindų paviršius išraižomas grioveliais arba padengiamas asfalto sluoksniu, kuris prieš sukietėjant apibarstomas pjuvenomis.Gyvulių vaikščiojimo takus galima dengti guminiais ar sintetiniais kilimais.Grindys prie ėdžių ir ėdžių paviršius apsaugomas nuo siloso bei kitų pašarų cheminio poveikio.Grindys melžyklos operatoriaus duodėje ir karvių stovėjimo vietose padengiamos danga atsparia mechaniniams ir cheminiams pažeidimams.Danga gali būti – keraminių plytelių, poliesterinio betono, epoksidinės dervos, karštu būdu valcuoto asfalto ir pan.Apsaugoti grindų ir sienų sąlyčio vietas nuo drėgmės (užapvalinant, užsandarinant rūgštims atsparia medžiaga).Operatoriaus duobės grindis galima uždengti grotelėmis ar kilimu.Paviršius po grotelėmis lengvai valomas ir nuolaidus, kad skysčiai nutekėtų.Karvių stovėjimo vietos grindys turi būti neslidžios ir nežaloti kojų.Pvz:, padengtos epoksidine derva įmaišant smėlio, karštai užvalcuotu asfaltu.Grindų nuolydis 2% nuo operatoriaus duobės.Melžyklos grindys įrengiamos taip, kad lengvai nutekėtų skysčiai ir būtų lengva pašalinti atliekas. Grotelinės grindys turi nežaloti kojų ir neužsikimšti mėslu.gyvuliams patogiau, kai grotelių strypeliai platesni, tačiau mėšlas lengviau pasišalina, kai strypeliai siauresni.Rekomenduojasmi grotelinių elementų matmenys pateikti 6 lemtelėje. 6 lentelė Gyvulys Strypelio plotis, mm Plyšelio plotis, mm Veršelis 80 20 100 25 Prieauglis       12 mėn.   120 35 Karvės 120 35 140 40 Gretimų strypelių paviršiaus aukščio skirtumas ne didesnis kaip 3 mm.Strypelių plotis neturi skirtis daugiau kaip ± 3 mm, toks pat leistinas ir plyšelių pločio skirtumas.Po m,ėšlo kanalais supilti 15 cm storio smėlio sluoksnį, kuris sulaikytų kapiliarinės drėgmės skverbimąsį. Higieniniai įrenginiai Gyvulių higieniniai būklei pagerinti fermoje įrengiamos: higieninė vonia karvių nagų susirgimo profilaktikai, šepečiai karvėms valyti ir masažuoti, laipteliai prieš ėdžias, kad gyvulių nagos būtų švaresnės.Higieninė vonia karvių nagoms skirta nagų susirgimų profilaktikai ir gydymui.Profilaktiniais tikslais vonia naudojama 1-2 kartus per savaitę arba pagal poreikį.Vonios įrengimo taisyklės; • vonia įrengiama grįžimo iš melžyklos take, kuo toliau nuo jos; • vonios plotis toks pat kaip ir tako plotis, gylis 15 cm, skysčio gylis 10 cm; • mažiausias vonios ilgis 2,2 m, abiejuose galuose padaromos • 30% nuolydžiai karvėms įlipti ir išlipti; • skysčio išleidimo antgalis įrengiamas vonios šone, kad karvės nesusižeistų kojų; • vonia gaminama iš plastiko ar nerūdijančio plieno; • jeigu vonios įrengti neįmanoma, reikia numatyti vietą čiužiniui, prisotintam dezinfekcinio skysčio. Masažiniai šepečiai įrengiami karvių tako šone ar aikštelėje taip, kad netrugdytų karvėms vaikščioti.Šepečiai būna su mechanine pavara, besisukantys nuo gyvulio, spyruokliuojantys. 4.Veršiavimosi gardai Karvės veršiuojasi garde, kuris prieš kiekvieną veršiavimąsį pakreikiamas sviežiais šiaudais.Po veršiavimosi jkarvės su veršeliu būna 24 val.Norint kad susiformuotų veršelio imunitetas, jis per pirmąsias 6 valandas turi pžįsti arba pagirdomas krekenomis.Jeigu fermoje užregistruoti susirgimai užkrečiamomis ligomis (salmonelioze, džiova), veršelis iš gardo iškeliamas kuo gričiau.Karvės veršiavimosi garde nerišamos. Individualus veršiavimosi gardas Kai karvės veršiuojasi tolygiai, 30-čiai karvių įrengiamas vienas veršiavimosi gardas.Mažiausias gardo plotas – 10m².Plotis ir ilgis – ne mažesnis kaip 3 m.Mažiausias aukštis – 1,3 m.Norint apsaugoti gardą nuo taršos iš gretimų gardų, gardo išorinės pertvaros (išskyrus priekinę) daromos ištisinės arba iš vertikalių strypelių, tarp kurių plyšiai ne [latesni kaip 10 cm.Numatoma galimybė pertvaras išardyti ar atverti bei galimybė išgabenti susirgusią gulinčią karvę.Įrengiami varteliai žmogui.Laikinai karvei pririšti šėrimo pertvaroje įrengiamas savaime užsifiksuojantis įtaisas.Gardo grindyse įrengiamas kanalas plovimo nuotekoms nuvesti.Tinka ant grindų užpilti 30 cm smėlio sluoksnį, o jo viršų pakreikti šiaudais.Gardui kreikti netinka medžio drožlės ir pjuvenos.Garde įrengiama girdykla.Netoliese – čiaupas rankoms ir batams nusiplauti.Numatoma melžimo galimybė.Gardo apšviestumas -200 liuksų. Grupinis veršisavimosi gardas Grupiniame veršiavimosi garde vienai karvei turi tekti ne mažiau kaip 8 m² grindų ploto.Reikia numatyti galimybe garde atskirti 10 m² plotą vienos karvės veršiavimuisi.Be to, garde reikia įrengti gardelius (gardelį) veršeliams taip, kad karvės netrugdytų jiems gulėti (naujagimis veršelis per parą guli 16-18 val.).Grupinis gardas geriau tinka pirmaveršėms, nes yra didesnė tikimybė, kad veršelis pirmosiomis valadomis pažįs. 5.Veršelių ir prieauglio patalpos Svarbiausios Direktyvų 91/629/EEC, 97/2/EC ir 97/182/EC [6] nuostatos: • Veršelių rišti negalima, išskyrus grupėmis laikomus veršelius, kurie gali būti pririšami ne iulgiau kaip valandai, kai girdomi pienu arba pieno pakaitalu. • Veršelius iki 8 savaičių galima laikyti individualiuose gardeliuose arba grupėmis.Vyresnius kaip 8 savaičių sveikus veršelius laikyti individualiuose gardeliuose draudžiama.Sergantį veršelį veterinarijos gydytojas gali nukreipti į individualų gardelį gydyti. • Individualaus gardelio plotis turi būti ne mažesnis kaip stovinčio verįelio aukštis ties ketera, o ilgis – ne mažesnis už veršelio ilgį nuo nosies galo iki sėdinkaulio gumburo krašto, padaugintą iš koeficiento 1,1.Individualių gardelių, išsskyrus tuos atvejus, kai izoliuojami sergantys veršeliai, sienos negali būti aklinos, jose turi būti tarpai, kad veršeliai galėtų matyti ir liesti vienas kitą. • Laikant veršelius garduose grupėmis, turi būti toks grindų plotas, kuriame veršeliai galėtų laisvai judėti ir apsisukti.Grindų plotas atsižvelgiant į veršelio masę turi būti ne mažesnis 1,5 m² - iki 150 kg, 1,7 m² - 150-220 kg ir 1,8 m² - 220 kg ir didesnės masės veršialiams. Pastaba:Šie reikalavimai netaikomi veršidėms, kuriose laikoma mažiau kaip 6 veršeliai, arba veršeliai žindukliai laikomi su karvėmis. • Grindys turi būti lygios, bet neslidžios, kad veršeliai nesusižeistų.Guolis turi būti patogus, švarus ir sausas, neturi neigiamai veikti veršelių.Visiems iki 2 savaičių amžiaus veršeliams turi būti pakreikta tinkamo karaiko. Tinkamai įrengtame garde veršeliai guli 16-18val. per parą.Gulasi ir keliasi 30-40 kartų. Ne vėliau kaip po 8 savaičių amžiaus veršeliai perkeliami į grupinius gardus arba į patalpas su gulėjimo boksais (boksines) patalpas. Individualūs gardeliai ir lauko nameliai Individualiame gardelyje veršelis laikomas iki 3-4 arba 8 savaičių.Gardelių matmenys pateikti 7 lentelėje. 7 lentelė Prie priekinės gardelio sienos įrengiamas kibiras su speniu veršeliui girdyti pienu ar jo pakaitalu, vandens indas.Kia veršelis geria iš viršaus, atstumas nuo gardelio grindų iki indo viršaus 45-50 cm.Tarp dvijų gardelių įrengiamos ėdžios šienui.Atstumas nuo gardelio grindų iki ėdžių apačios – ne didesnis kaip 80-90 cm.Jei gardeliai įrengti šasltoje patalpoje, pastogėje, kurioje žiemą būna neigiama temperatūra, rekomenduotina gardelį pailginti bent iki 2 m ir išplatinti iki 1,2 m, kad veršelis galėtų daugiau vaikščioti. Veršelį iki 8 savaičių galima laikyti kriekiamame lauko namelyje su aptvaru.Aptvaras iš strypelių, kad veršeliai galėtų bendrauti.Nameliai apsaugomi nuo vėjo.Jie statomi ant betono ar asfalto aikštelės, nuo kurios srutos nuteka į kauptuvą.Juos galima statyti ir ant žemės ar žolės.Tada nameliai kas du mėnesius perkialiami vis į kitą vietą.Žmonėms patogiau, kai nameliai sustatyti apsaugotoje nuo vėjo pastogėje. Grupiniai gardai Veršeliai virš 3-4 ar 8 savaičių amžiaus ir galvijų prieauglis dažniausiai laikomas kriekiamuose grupiniuose garduose, kurie būna trijų tipų: • Seklus (kartais ir gilus) kreikiamas visas gardas; • Pusiau gili guoliavietė kreikiama, o siauras ėdimo takas nekreikiamas; • Gili guoliavietė kreikiama, o platus ėdimo takas nekreikiamas. Prieauglis taip pat laikomas garduose su nuožulnia gyvulių ntrypiama guoliavite. Gardų pertvarų aukštis – 1,3 m. • Laiptinės tarp įgilintos guoliavitės ir ėdimo tako matmenys: • Laipto aukštis – 15-20 cm; • Laipto plotis – 40-50 cm; • Didžiausias laiptinės aukštis – 80 cm; • Laiptinės plotis, kai garde 12 gyvulių – 1,5-1,8 m. Nuožulnios guoliavietės nuolydis 8-10%.Nuožulnios guoliavitės kraštas iškilęs virš ėdimo tako per 20 cm.Viename garde laikoma 6-20 gyvulių. Boksinės patalpos Svarbu, kad bokso dydis taitiktų gyvulio matmenis.Todėl augant gyvuliams, jie pervaromi į sekcijas su didesniais boksais.Vienoje sekcijoje įrengiama iki 70-80 boksų.Kas dvidešimt vienoje eilėje esančių boksų įrengiamas skersinis takas.Takų pločiai nurodyti 8 lentelėje. 8 lentelė Prametras Veršelis 6 mėn., 160 kg Telyčia, 15 mėn.,340 kg Veršinga telyčia, 22 mėn., 470 kg Penimas galvijas, 500 kg Ėdimo takas prie sienos   1,9 2,6 2,8 2,95 Ėdimo takas, kai prie jo:           viena eilė boksų 1,9 2,6 2,8 2,95 dvi eilės boksų 2,3 3,1 3,25 3,25 trys ir daugiau eilių boksų   2,4 3,3 3,6 3,6 Takas tarp boksų eilių ir tarp boksų eilės ir sienos 1,2 1,7 2,1 2,2 Skersinis takas     1 1,3 1,55 1,65 Skersinis takas, kuriame įrengtos girdyklos 2,7 3,4 3,6 3,6 Tamsus takas     1,6 2,1 2,25 2,3 Ėdžios palaidų galvijų tvarte Ėdžių matmenys pateikti 9 lentelėje. 9 lentelė Parametras Veršelis, 2 mėn., 80 kg Veršelis, 6 mėn., 160 kg Telyčia, 15 mėn., 340 kg Veršinga telyčia, 22 mėn., 470 kg Penimas galvijas, 500 kg Ėdžių sienelės prie ėdimo tako aukštis,m 0,35 0,36 0,43 0,5 0,55 Ėdžių ilgis, m/gyvuliui 0,35 0,4 0,6 0,65 0,65 Ėdžių didžiausias plotis, m 0,4 0,5 0,55 0,6 0,6 Rūgštims atsparios ėdžių juostos mažiausias plotis, m 0,55 0,65 0,75 0,8 0,85 Šerinat stambiaisiais pašarais normuotai, kiekvienam gyvuliui skiriama viena šėrimo vieta.Šeriant nenormuotai (ad libitum), vieną stambiųjų pašarų šėrimo vietą galima skirti ne daugiau kaip 3 gyvuliams, o koncentruotujų pašarų – 4-5 gyvuliams. Veršelių girdymas pienu Veršeliai pienu ar jo pakaitalu girdomi iš kibiro su speniu.Arba laikant palaidus įrengiamos automatinės pieno girdyklos.Viena gėrimo vieta skiriama 20 veršelių.Automatinė girdykla įrengiama prie ėdžių ir vandens girdyklų, kad veršeliai guoliavietėje nebūtų trugdomi. Saitinis laikymas Laikyti pririštas rekomenduotina tik telyčias prieš veršiavimąsi, jeigu po to jos bus perkeltos į rišamų karvių tvartą.Pririšti galvijai laikomi pertvaromis suskirstytose perdarynėse.Perdarynių matmenys pateikti 10 lentelėje. 10 lentelė Parametras Veršelis, 6 mėn., 160kg Telyčia,15 mėn., 340kg Veršinga telyčia, 22 mėn., 470kg Penimas galvijas, 500 kg Perdarynės plotis   0,85 1,05 1,1 1,15 Perdarynes ilgis   1,35 1,6 1,7 1,75 Perdarynės grindų nuolydis link mėšlo kanalo ne mažesnis kaip 2%.Perdarynės grindys kreikiamos.Pririšimo įtaisas (saitas) turi leisti gyvuliui lengvai atsigulti ir atsikelti.Ėdžios lovio tipo, kad nebūtų išstumiamas pašaras.Ėdžių dugnas iškeltas virš perdarynės ne mažiau kaip 5 cm, geriausia – 15 cm.Tačiau ėdžių sienelės prie perdarynės aukštis virš perdarynės grindų ne didesnis kaip 20 cm, jeigu sienelė aukštesnė, jos viršus iš elastingos medžiagos arba sienelėje padarytos išėmos, kad nebūtų žalojamas gyvulio kaklas.Pririšti gyvuliai turi būti karkartėmis paleidžiami pasivaikščioti. 6.Melžiamų karvių patalpos Laikymo sistemos Melžiamų karvių patalpose taikomos dvi laikymo sistemos: • Palaido (grupinio,besaičio) laikymo sistema; • Pririšto (saitinio) laikymo sistema. Palaido laikymo sistemos būna: • Su boksais (boksinis laikymas); • Su kombiboksais (kombiboksinis laikymas); • Su giliomis ar pusiau giliomis guoliavietėmis (kraikinis laikymas); • Su nuožulniomis gyvulių nuptrypiamomis grindimis. Boksinis laikymas Duomenys boksams įrengti pateikti skyrelyje. Projektuojant bei statant karvidę stambioms karvėms galima pasirinkti šiuos bokso matmenis: • Bokso plotis – 1,2 (kai boksas įrengtas prie skersinio tako, o jo pertvara ištisinė, bokso plotis – 1,3m); • Bokso sienos ilgis – 2,6m; • Sudvejintų eilių (priešpriešinio) bokso ilgis – 2,45m; • Atstumas nuo bokso galo iki sprando užtvaros – 1,70 m, iki krūtinės užtvaros – 1,75m; • Sparando užtvaros aukštis – 1,10-1,20 m; • Bokso galo virš vaikščiojimo tako aukštis – 0,20-0,25 m (kartu su kraiko storiu). Gyvuliams vaikščioti ir ėsti įrengiami ištisinio paviršiaus ar grotelėmis dengti, po kuriomis yra mėšlo kanalai, takai.Optimalus visų takų savitasis plotas – 4 m²/gyvuliui. Ėdimo takas: • Prie sienos – 3,2 m; • Tarp vienos boksų eilės ir ėdžių – 3,2 m; • Tarp dviejų bokso eilių ir ėdžių – 3,4 m; • Tarp trijų boksų eilių ir ėdžių – 3,6 m. Takas tarp dviejų boksų eilių ir takas tarp boksų eilės ir sienos, kuriuo laisvai vaikšto gyvuliai – 2,4 m pločio.Skersinis takas – 3,8 m pločio.Boksų eilių galuose įrengiami skersiniai takai gyvuliams vaikščioti bei juos evakuoti.Taip pat skersiniai takai įrengiami kas 20 boksų. Kombiboksai Kombiboksuose karvės ėda ir guli.Jie gali būti įrengiami tik išimtinais atvejais, pvz:, rekonstruojant seną karvidę, nes turi šiuos trukumus: • Kombibokso grindys užteršiamos ekskrementais; • Gali užsikimšti takų grotelinės grindys, nes gyvuliai mažiau vaikšto; • Dėl žemos ėdžių sienelės dideli pašarų nuostpliai; • Dėl trumpų kombibokso grindų, didesnė sužalojimų nuspaudžiant rizika; • Karvės, kurios yra hierarchijos apačioje, neturi galimybės pabėgti nuo agresyvių karvių. Kraikinis laikymas Kraikinio laikymo privalumai: • Šiltas ir patogus guolis, jiegu guoliavietė tinkamai pakreikta; • Mažesnė rizika paslysti, sveikiau kojoms; • Karvės natūraliai gula ir keliasi; • Karvės ilgiau guli. Trūkumai: • Reikia daug šiaudų; • Didesnės darbo sąnaudos kreikimui, valymui ir mėšlo tvarkymui; • Trūkstant kraiko gyvuliai labai užsiteršia. Dažniausiai kreikiamos tik guoliavietės, o ėdimo takas nekreikiamas.Guoliavietė gali būti: • Gili, ėdimo tako atžvilgiu įgilinta 80 cm.Mėšlas iš jos šalinamas 1-3 kartus per metus. • Pusiau gili, ėdimo tako atžvilgiu įgilinta 20-40 cm.Mėšlas iš jos šalinamas kas 10 dienų – mėnesiai. Karvidės su gilia guoliavite ėdimo tako grindys ištisinės ar grotelinės, su mėšlo kanalu po grotelėmis. Įgilintos guoliavietės sienos turi būti tvirtos, kad jų nepažeistų mėšlą šalinanti technika.Karvidės aukštis pakankamas, kad galėtų dirbti ši technika.Atsižvelgti į tai, kad esant mažai vietos didėja gyvulių agresyvumas. Guoliavitės matmenys stambių veislių karvėms: • Guoliavietės plotas karvei – 6,5 m² (arba 1 m²/100 kg gyvulio masės); • Laiptinės tarp guoliavietės ir ėdimo tako plotis – 0,20m/karvei (bet ne siauresnis kaip 1,8 m); • Laipto plotis – 0,60 m; • Laipto aukštis – 0,20 m; • Ėdimo tako virš guoliavietės aukštis – 0,80 m; • Ėdimo tako plotis – 3,6 m, kai guoliavietė gili ir 1,6 m, kai guoliavietė pusiau gili. Girdyklos įrengiamos taip, kad gyvuliai gertų stovėdami ant ėdimo tako.Kreikiama guoliavietė neturi būti prišmelžiminės aikštelės dalimi.Taip pat tik pamelžtos karvės iš melžyklos neturi iškart ateiti į kreikiamą gardą.Laiptų nuolydis neturi viršyti 17%.Jie turi būti neslidūs ir su šoniniais barjerais ar turėklais, jeigu yra pavojus gyvuliui nukristi.Numatyti apsauginius barjerus ėdimo tako šone, kad gyvulys nenukristų į guoliavietę.Taip pat kilnojamas pertvaras – guoliavietei suskirstyti.Kai mėšlas šalinamas du kartus per metus, mėšlo sluoksnis guoliavietėje pastorėja iki 1,2m (apie 8 m² karvei). Laikymas ant nuožulnių grindų Gardo su nuožulniomis grindimis matmenys: • Guoliavietės plotis – 5,5 m; • Guoliavietės plotas – 4,0 m²/karvei; • Guolivietės nuolydis – 8-10%; • Ėdimo tako plotis – 3,2 m. Šiaudų kraiko reikmė per parą – 4 kg gyvuliui. Šėrimo zona palaido laikymo karvidėse Kai šeriama normuotai, viena stambiųjų pašarų ėdimo vieta skiriama vienai karvei.Šeriant nenormuotai (ad libitum) – vieną ėdimo vietą galima skirti iki 3 karvių.O ėdžiose turi būti pašaro 20-22 val. per parą.Šeriant normuotai suprojektuojama 2-3 ėdimo vietos daugiau negu yra karvių, kad ir paskutiniai gyvuliai rastų vietos. Ėdžių matmenys: • Ėdžių užpakalinės sienelės virš ėdimo tako aukštis – 0,50-0,60 m; • Ėdžių ilgis – 0,60-0,70 m/karvei; • Ėdžių dugno virš ėdimo tako aukštis – 0,15-0,20 m; • Ėdžių plotis – 60 m; • Grindų juostos, padengtos rūgščiai atsparia medžiaga, plotis – 0,90 m; • Sparando užtvaro virš ėdimo tako aukštis – 1,30 m. Kai prieš ėdžias įrengiama pertvara karvėms automatiškai pririšti, angos plotis galvai prakišti – 0,19 m.Visos kito sangos pertvaroje ne platesnės kaip 0,15 m. Pertvaroje prieš ėdžias įrengiamos perėjos ar lengvai atsidarantys varteliai žmogui į gardą įeiti.Perėjos plotis – 0,40 m.Tačiau jeigu karvė negali statmenai pereiti prie perėjos – perėjos plotis gali būti 0,50 m.Pageidautina prie perėjos įrengti čiaupą batams nusiplauti. Kai ėdimo tako grindys ištisinės, o nuo jų mėšlą šalina skreperis, kuris trugdo gyvuliams ėsti, priš ėdžias galima įrengti 10 cm aukščio ir 50±1 cm pločio laiptelį, kurio nuolydis 2-3% link ėdimo tako.Gali būti įrengiamas platus (1,6 m pločio) laiptelis prieš ėdžias.Ant jo ėsdama karvė užlipa visomis kojomis.Jo paviršius gali būti užklotas guminiu kilimu.Tačiau kai laiptelis platus, jį reikia suskirstyti pertvaromis, kad kad karvės neterštų laiptelio.Įrengus laiptelį karvės nagos būna sausesnės ir švaresnės.Nustatyta, kad kai takų grindys ištisinės karvių nagos labiau pažeidžiamos, negu kai takų grindys grotelinės.Todėl labai svarbu, kad takų grindys būtų sausos ir švarios. Automatinis šėrimo įrenginys Automatiniai koncentruotųjų pašarų šėrimo įrenginiai įrengiami prie ne siauresnio kaip 3,5 m tako.Tačiau priėjimo prie įrengimo plotis apie 85 cm, kad galėtų ėsti viena karvė.Priklausomai nuo sušeriamų koncentrato kiekio, vienas įrenginys skiriamas 25-30 karvių. Saitinis karvių laikymas Labiau tinka palaidų karvių laikymas, todėl naujai statant numatyti saitinį laikyma nerekomenduotina.(prognozuojama, kad ES valstybėse pririštų karvių laikymas bus uždraustas).Pasirinkus saitinį laikymą, karvės laikomos individualiose perdarynėse ir paleižiamos individualiai ar grupėmis.Pririšamos individualiai dažniasiai, rečiau grupėmis.Gyvulių gerovei pagerinti, žiemą karves rekomenduotina išleidinėti į diendaržius, o vasarą – ganyti. Stambioms karvėms rekomenduotini perdarynės matmenys: • Ilgis (nuo ėdžių iki mėšlo kanalo) – 1,75 m; • Plotis – 1,2 m. Kai perdarynės ilgesnės, reikia daugiau kraiko šiaudų ir daugiau darbo perdarynei valyti.Perdarynės viena nuo kitos atskiriamos pertvaromis, kurių ilgis ne trumpesnis kaip pusė perdarynės ilgio.Perdarynės grindys betoninės, kurios gali būti užklotos kilimu.Grindų nuolydis link mėšlo kanalo – 2%.Kreikiama 2 kartus per parą per kiekvieną kreikimą po 0,5 kg šiaudų.Kai grindys užklotos kilimu užtenka mažiau šiaudų.Geriau tinka smulkinti šiaudai.Ideali guoliavietė – švari, sausa, deformuota pagal karvės kūną, apšiltinta. Ėdžių dugnas iškilęs per 15 cm virš perdarynės grindų.Ėdžių sienelės prie perdarynės aukštis virš grindų ne didesnis kaip 25 cm.Tačiau, norint sumažinti pašaro nuostolius, pageidautina jog ėdžių sienelės iškiltų virš dugno 15-20 cm.Norint apsaugoti gyvulio kaklą nuo žalojimo, galima prie ėdžių sienelės viršaus pritvirtinti elastingą juostą ar padaryti išėmas kaklui.Ėdžių forma turi palengvinti karvei pasiekti pašarą.Pririštos karvės melžiamos į melžtuvę vienas melžėjas per valandą pamelžia 12-15 karvių, o į pieno liniją – 20-30 karvių. 7.Melžimo centras Laikant karves palaidas melžimo centrą rekomenduotina įrengti atskirame karvidės pastate ar karvidės priestate.Nedidelėje fermoje melžykla gali būti pačioje karvidėje.Bendriausiu atveju melžimo centrą sudaro: • Melžykla; • Surinkimo (prišmelžiminė) zona; • Įėjimo ir išėjimo iš melžyklos takai, vartai; • Pieno aušinimo ir laikymo patalpa; • Įrenginių patalpa; • Darbuotojų patalpos; • Administracijos kabinetas; • Veterinarinės priežiūros kabinetas; • Sandėlis. Projektuojant melžimo centrą numatoma racionali gyvulių judėjimo schema, efektyvi mechanizacija ir automatizacija, tinkamos higienos, sanitarijos, elektrosaugos sąkygos, galimybė ateityje išplėsti centrą bei įrengti tobulesnius įrenginius.Parenkant melžyklos dydį ir įrangą galima pasirinkti, kad per valandą vienoje melžimo vietoje pamelžiama apie 5 karves.Vienos grupės melžimo trukmė – apie 2 val. Melžykla Melžimo įrenginiai būna: • Individualaus („Tandemo“) tipo; • Grupinio („Eglutės“, „Paralelė“ arba „Šonas prie šono“) tipo; • Konvejerinio („Karuselės“) tipo; • Melžimo automatas. Duomenys melžimo įrenginiams parinkti pateikti 11 lentelėje. 11 lentelė Melžimo vietų(melžtuvų)kiekis Melžtuvų automatizacija Melžėjų (operatorių kiekis) Našumas karvės/h Bandos dydis(melžiamos ir užtrūkusios),kai melžimo laikas 2 h Tandemas 2 x 2 Neautomatizuoti 1 27-32 55-65 2 x 3 35-40 70-80 2 x 4 Automatizuoti 55-60 110-120 Eglutė 1 x 4 Neautomatizuoti 1 25-28 50-55 2 x 3 30-35 60-70 2 x 4 40-45 80-90 2 x 5 47-57 95-105 2 x 5 Automatizuoti 50-55 100-110 2 x 6 57-62 115-125 2 x 7 65-70 135-140 11 lentelės tęsinys Melžimo vietų(melžtuvų)kiekis Melžtuvų automatizacija Melžėjų (operatorių kiekis) Našumas karvės/h Bandos dydis(melžiamos ir užtrūkusios),kai melžimo laikas 2 h Paralelė 2 x 8 Automatizuoti 1 75-80 150-160 2 x 10 2 93-98 185-195 2 x 12 110-120 220-240 2 x 16 135-155 270-310 Karuselė 1 x 4 Automatizuoti 1 60-70 120-140 2 x 3 70-90 140-180 2 x 4 90-110 180-220 2 x 5 2 110-130 220-260 2 x 5 150-170 300-340 Automatas 1 Automatizuoti – – 45-60 2–4 – – 70-130 Melžimo įrenginių rivalumai ir trūkumai nurodyti 12 lentelėje 12 lentelė Įrenginio tipas Privalumai Trūkumai "Tandemas" • karvės, kurioms melžti sugaištama daugiau laiko, nemažina darbo našumo; • didesnės darbo sąnaudos; • tešmuo ir karvė labai gerai matomi • mažesnis našumas ir brangesnė negu tiek pat vietų "Eglutės" tipo "Eglutė" • dažniausiai pigiausia;   • karvės, kurioms melžti sugaištama daugiau laiko, ilgina visos grupės melžimo laiką; • mažos darbo sąnaudos;   • besispardydamos karvės gali sužeisti operatorių ir sugadinti įrangą • tešmuo ir karvė gerai matomi         "Paralelė" • mažos darbo sąnaudos;   • sudėtingesnė ir brangesnė už analogišką "Eglutės"tipo; • reikia mažesnės patalpos;   • tešmuo ir karvė blogiau matomi;     • karvės, kuriomis melžti sugaištama daugiau laiko, ilgina visos grupės melžimo laiką; "Karuselė" • patogus operatoriaus darbas;   • sudėtinga ir brangi; •     • mažos darbo sąnaudos;   • nėra galimybių išplėsti;         • reikia daugiai vietos;           • kai operatorius dirba "Karusėlės" išorėje, blogai matoma karvė. Melžyklose gali būti įrengtos koncentruotųjų pašarų šėryklos.“Paralelės” tipo melžykloje tokios šėryklos įrengiamos tik tada, kai nėra įtaisų, skatinančių greitą karvių išėjimą. “Tandemo” tipo melžyklos įrengiamos iki 100 karvių Bandai, jos ne didesnės kaip 2×5 vietų.”Paralelės” tipo melžyklos ne mažesnės kaip 2×8 melžimo vietų.”Karuselės” tipo melžyklos būna dviejų modifikacijų: • Kai operatorius dirba “Karuselės” viduje.Skirta ne mažiau 120 karvių.Populiariausias dydis – 22-36 melžimo vietų; • Kai operatorius dirba “Karuselės” išorėje.Skirta ne mažiau 180 karvių.Mažiausias melžimo vietų skaičius – 32. Įtaisai skatinantys greitą karvių išėjimą, dažniausiai įrengiami “Tandemo” ir “Automatinio” tipo melžyklose.Taip pat gali būti įrengti “Eglutės” ir “Paralelės” tipo melžyklose. Melžyklos grindys turi būti neslidžios ir tinkamos plauti. Melžykloje numatomas natūralus vėdinimas.Pvz;, švarus oras pakliūva per orlaides ar langus, o užterštas – šalinamas per šachtą.Rekomenduotinas orlaidžių ar atidaromų langų plotas 3% nuo grindų ploto, o šachtos orui ištraukti skerspjūvio plotas – 1% nuo grindų ploto. Didelėse (daugiau kaip 15 vietų) melžyklose įrengtinas natūralus ir mechaninis vėdinimas, tiek neigiamo slėgio (ištraukiamasis), tiek teigiamo slėgio (įpučiamasis).Rekomenduotinas ventiliatorių našumas – 500 m³/h karvės vietai.Norint, kad melžykla būtų ne tik vėdinama, bet ir šildoma ir džiovinama, įrengiami oriniai (ar kitokie) šildytuvai.Jų galia 0,5-1,5 kW karvės vietai.Didesnės galios šildytuvai veikia trumpai, bet efektyviai. Surinkimo (priešmelžiminė) zona Surinkimo zonoje turi tilpti visa grupė melžiamų karvių, karvei skiriant 1,5 m² grindų ploto.Lukimo laikas – iki vienos valandos.Išimtinais atvejais, mažuose tvartuose karves galima surinkti take tarp boksų prie pat melžyklos.Pastaruoju atveju melžimo metu surinkimo zona aptveriama, vienai karvei skiriant 2 m² grindų ploto.Gilus kraikas surinkimo zonoje nenaudotinas. Įėjimo ir išėjimo iš melžyklos takai, skirstomieji vartai Kad karvės laisvai judėtų, tinkamiausias įėjimas yra tiesiai iš surinkimo zonos į melžyklą ir išėjimas iš karto pamelžus.Posūkiai prie įėjimo gali sulėtinti karvių judėjimą, trugdyti operatoriui.Jeigu karves reikia apsukti, posūkio vietą geriau įrengti prie išėjimo, o ne prie įėjimo.Laiptai prie įėjimo į melžyklą ar išėjimo ir paaukštinimai nedaromi. Kai karvės eina viena paskui kitą, tako plotis 90 cm, o kai eina poromis – 180 cm.Takas nuo sienos 90 cm aukštyje atitveriamas turėklais, paliekant 5-10 cm tarą.Jeigu take yra 90 laipsnių posūkis, vidinis turėklas išlenkiamas lanku.180 laipsnių posūkis keičiamas keturiais 45 laipsnių posūkiais.Pageidautina, kad takas į melžyklą būtų padarytas su 2-7% pakilimu.Pamelžtos karvės neturi iš karto atsigulti, kad spenyje esantys pieno kanalai spėtų užsidaryti, todėl grįžimo takas neturi nukreipti gyvulių į guoliavietę. Pieno aušinimo ir laikymo patalpa Bendriausi reikalavimai pieno aušinimo ir laikymo patalpai, jos įrangai išdėstyti Direktyvoje 92/46/EEC[11].Jeigu per 2 val. pamelžtas pienas neišvežamas, jis turi būti ataušintas iki 8º C (kai išvežama kasdien) arba iki 6º C (kai išvežama rečiau).(Direktyva 92/46/EEC). Stambiems pieno gamintijams (daugiau kaip 100 karvių) racionalesnis už atvirą yra uždaras šaldytuvas su energiją taupančiu šaldymo agregatu ir automatizuota valdymo bei plovimo sistema. Turint mažą bandą (30-40 karvių) racionalus atviras šaldytuvas.Pieno aušinimo ir laikymo patalpa turi būti įrengta gerai privažiojamoje vietoje keliu su tvirta danga.Jo minimalus plotis – 3 m. Reikalavimai pieno patalpai: • Patogus pieno paėmimas, pakankamai vietos; • Apsaugota nuo pašalinių žmonių, naminių ir laukinių gyvūnų; • Tinkamai izoliuota nuo taršos šaltinių, kaip tualetas, mėšlas; • Sandariai užsidarančios durys tarp pieno laikymo bei kitų patalpų; • Armatūra ir įranga tinkama plauti, valyti ir dezinfekcijai; • Sienos ir grindys plaunamos.Grindyse įrengiama grotelėmis uždengta ar kitaip apsaugota plovimo nuotekų nutekėjimo anga.Grindų nuolydis link nutekėjimo angos – 2%.Lubų paviršius tinkamas valyti; • Pakankamas apšvietimas ir vėdinimas; • Šaldytuvui ir melžimo įrangai plauti naudoti geriamą vandenį; • Chemikalai laikomi atskiroje apsaugotoje vietoje.Tačiau negalima laikyti pašarų, pašalinių cheminių medžiagų; • Įrengiami įtaisai rankoms plauti ir džiovinti. Minimalūs atstumai pieno aušinimo ir laikymo patalpoje: • Tarp pieno šaldytuvo ir sienos – 0,5 m; • Tarp pieno šaldytuvo viršaus ir lubų – 0,6 m; • Tarp pieno išleidimo krano ir sienos – 1,2 m. Didžiausias atstumas tarp pieno išleidimo krano ir lauko durų – 1,6 m.Uždaro tipo horizontalaus pieno šaldytuvo galas gali būti priglaustas prie sienos bei išeiti į kitą patalpą.Langų plotas turi sudaryti apie 10% grindų ploto.Bent vienas iš langų turi būti atidaromas.Vėdinant mechaniškai, įrengiama teigiamo slėgio vėdinimo sistema, kad pašaliniai kvapai nepatektų į pieno aušinimo ir laikymo patalpą.Ventiliatorių našumas toks, kad patalpoje oras pasikeistų apie 5 kartus per valandą.Pieno aušinimo ir laikymo patalpoje be šaldytuvo gali būti automatinė įranga pieno šaldytuvui, melžimo įrangai plauti. Įrengimų patalpa.Sandėlis Įrenginių patalpoje montuojami vakuumo siurbliai, kompresoriai, vandens filtras, vandens šildytuvas, plovimo įrenginys (jeigu neįrengtas pieno aušinimo ir laikymo patalpoje), vandens čiaupas.Reikalingas įrenginių patalpos plotas apie 10-14 m².Ptalpa turi turėti bent vieną išorinę sieną, prie kurios montuojami kompresoriai, - geriausiai – šiaurės rytuose.Pageidautina, kad įėjimas į šią patalpą būtų iš laiko.Jos durys – ne siuresnės kaip 1,1 m.Rekomenduotina vėdinimo sistemą suprojektuoti taip, kad kompresoriuas išskiriama šiluma būtų panaodota kitom melžimo centro patalpoms šildyti.Prie įrenginių patalpos gali būti įrengiama atskira patalpa atsarginėms dalims bei kitiems reikmenims laikyti. Darbuotojų patalpos Darbuotojų patalpose gali būti dušai, rūbinės, poilsio kambarys, pasitarimų kambarys, tualetas. 8.Mikroklimatas Patalpos oro temperatūra Galvijus laikanta palaidus, rekomenduotina patalpos oro temperatūra nuo -7 iki +17º C.Gamybos rezultatai pastebimai nepablogėja, jei produktyvių palaidų karvių patalpoje temperatūra nukrenta iki -27º C. Taikytini šie galvijų laikymo būdai: • Šaltas.Pastatas neapšiltintas, išorinių atitvarų vidutinis šilumos perdavimo koeficientas U>1,0 W/(m²·K).Patalpos oro temperatūra tik keliais laipsniais didesnė už lauko.Tokioje patalpoje gyvuliai turi būti palaidi.Nepakankamai vėdinant, vandens garai kondensuojasi ant perdenginio vidinio paviršiaus, o susidaręs kondensatas gali varvėti ant gyvulių.Kondensacijos tikimybę taip pat mažina stogo danga, kuri sigeria vandens garus (pvz:, neasbestinis šiferis); • Šiltas.Pastatas apšiltintas, jo U3,0 W/(m²·K).Apšiltinus stogą sumažėja tikimybė, kad vandens garai kondensuosis ant jo vidinio paviršiaus.Kai šalčiai vidutiniai, tokiame pastate oro temperatūra teigiama. Apšiltintų tvartų optimali ir žiemos laikotarpiu skaičiuojamoji temperatūra, pagal kurią skaičioujamas reikalingas išorinių atitvarų apšiltinimas ir šildytuvų našumas pateikta 13 lentelėje. 13 lentelė Patalpos Rerkomenduotina temp., º C Skaičiuojamoji temp., º C Veršelių, prieauglio, karvių, mėsinių galvijų 3-17   3   Melžykla   18   5*   *nesant gyvulių. Aukščiausia leistina arba vasaros laikotarpio vėdinimo įrenginių reikalingo našumo skaičiuojamoji temperatūra vidutiniškai 2-3 º C aukštesnė už šilčiausio (liepos) mėnesio 13 val. vidutinę lauko oro temperatūrą, kuri apytikriai yra 21º C, o štai temperatūrai atitinkantis oro santykinis drėgnis – 61%. Patalpos oro santykinis drėgnis Didelis drėgnis esant žemai oro temperatūrai dar labiau šaldo gyvulius, o kai temperatūra aukšta – sukelia didesnį tvankuymo pojūtį.Be to, kai labai drėgna, pavojinga, kad kondensuosis vandens garai, kondensatas lašės ant gyvulių ir drėgs pastato konstrukcijos.Karvidės santykinis oro drėgnumas turi būti 80%.Veršiavimosi patalpose 70%. Oro judėjimo greitis Didelis oro judėjimo greitis papildomai šaldo gyvulius, todėl žiemą oro judėjimo greitis gyvulių zonoje turi būti ne didesnis 0,2 m/s.Vasarą oras judėdamas dideliu greičiu vėsina gyvulius, todėl grietis gali būti dvigubai didesnis negu žiemą, o suaugusiems galvijams – iki 2 m/s. Kenksmingų dujų koncentracija ir emisija Ribojama kenksmingų dujų:anglies dioksido(CO2),amoniako(NH3) ir sieros vandenilio (H2S) koncentracija tvarto ore, nes jos kenkia gyvuliams ir žmonėms.Taip pat rekomenduotina riboti amoniako sklidimą į aplinką.Nes amoniakas, paveiktas lauko oro deguonies ir drėgmės, virsta azoto ir nitritine rūgštimis, kurios iškrisdamos su krituliais žaloja visą ekosistemą.Leistina kenksmingų dujų koncentracija tvarto ore pateikta 14 lentelėje. 14 lentelė Dujos Rekomenduotina koncentracija Didžiausia leistina ppm mg/m³ ppm mg/m³ CO2

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!