Referatai

Kapitalo kaupimas ir ekonominis augimas

9.4   (3 atsiliepimai)
Kapitalo kaupimas ir ekonominis augimas 1 puslapis
Kapitalo kaupimas ir ekonominis augimas 2 puslapis
Kapitalo kaupimas ir ekonominis augimas 3 puslapis
Kapitalo kaupimas ir ekonominis augimas 4 puslapis
Kapitalo kaupimas ir ekonominis augimas 5 puslapis
Kapitalo kaupimas ir ekonominis augimas 6 puslapis
Kapitalo kaupimas ir ekonominis augimas 7 puslapis
Kapitalo kaupimas ir ekonominis augimas 8 puslapis
Kapitalo kaupimas ir ekonominis augimas 9 puslapis
Kapitalo kaupimas ir ekonominis augimas 10 puslapis
Kapitalo kaupimas ir ekonominis augimas 11 puslapis
Kapitalo kaupimas ir ekonominis augimas 12 puslapis
Kapitalo kaupimas ir ekonominis augimas 13 puslapis
Kapitalo kaupimas ir ekonominis augimas 14 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

 Kapitalo kaupimas ir ekonominis augimas tapo diskusijų objektu daug anksčiau, nei ekonomika virto atskira mokslo disciplina. Ekonominis augimas yra sudėtinė valstybės ekonominės politikos dalis. Spartūs ekonomikos augimo tempai sudaro prielaidą ne tik tiesiogiai didinti valstybės gamybinį potencialą, bet ir spręsti socialines problemas. Kartu gamybos plėtojimas pagimdo ir nemažai problemų. Kas tai yra ekonominis augimas? Ekonominis augimas - tai pastovus ūkinio pajėgumo kilimas, pasireiškiantis nacionalinio produkto (pajamų) apimties didėjimu. Šį procesą apibūdina du pagrindiniai rodikliai: a) realiojo bendrojo nacionalinio produkto (BNP) arba grynojo nacionalinio produkto (GNP) augimo tempai, kurie nusako, kaip didėja ekonomikoje sukuriamų prekių ir teikiamų paslaugų apimtis. b) BNP (arba GNP), tenkančio vienam šalies gyventojui, augimo tempai, kurie apibūdina, kaip kyla tautos gyvenimo lygis. Materialinių gyvenimo sąlygų gerinimas, skurdo ir nepriteklių eliminavimas visada buvo vienas iš svarbiausių ekonomistų mokslinių interesų objektų-pradedant Smitu, Maltusu ir Rikardo, tęsiant ta dėmesį Markso ir Keinso teorine veikla ir baigiant šių dienų tyrimais. Vienu iš pagrindinių veiksnių, galinčių iš esmės pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas, greta perskirstymo bei naujos etikos įgyvendinimo idėjų, buvo laikomas ekonominis augimas. Augant ekonomikai, tai yra didėjant bendrajam nacionaliniam produktui, kyla gyvenimo lygio rodikliai, gerėja pajamų paskirstymas visuomenėje, stiprėja valstybė ir kyla jos prestižas pasaulyje. EKONOMINIO AUGIMO GĖRYBĖS GYVENIMO LYGIO KILIMAS. Tai pagrindinis ekonomikos augimo tikslas, to augimo prasmė ir rezultatai. Jei šalyje užtikrinamas vidutinis metinis BNP augimo 3 procentų tempas, joje nacionalinės pajamos, tenkančios vienam gyventojui, padvigubės maždaug per 24 metus; jei šis augimas sieks 8 procentus kasmet-pajamos vienam gyventojui dvigubai padidės per 10 metų. Žinoma, bendras ekonomikos augimas neužtikrina tokio pat gerovės augimo kiekvienai šeimai ir žmogui. Jei asmuo apskritai neturi darbo, jokie ūkio augimo tempai tiesiogiai nepakeis jo slegiančios padėties. Jei darbuotojas neturi aukštesnės kvalifikacijos, ekonomikos augimas ne tik gali jį apeiti, bet net grėsti išstūmimu iš darbo vietos. Vadinasi, augimas iš tiesų gerina visuomenės gyvenimo materialines sąlygas tik tada, kai jis sąlygoja atitinkamus perskirstymo procesus. PAJAMŲ PERSKIRSTYMAS. Tam tikru mastu bet kuri visuomenė perskirsto savo uždirbtas pajamas negalinčių dirbti naudai. Ekonomikai neaugant (arba jai augant ne taip sparčiai, kaip didėja gyventojų skaičius) bet koks pagalbos atsidūrusiems skurde padidinimas reiškia dirbančiųjų pajamų sumažinimą, o ekonomikos augimo sąlygomis šito nėra. Šiuo atveju perskirstomos ne pajamos, o jų prieaugis - tai įmanoma padaryti taip, kad mažai aprūpintų šeimų pajamos išaugtų didesniu mastu, negu gaunančių dideles pajamas. Tuo užsiima vyriausybė, realizuodama atitinkamas programas. Šitaip mažinama pajamų nelygybė visuomenėje, kas savo ruožtu yra ir atitinkamo socialinės diferenciacijos mažėjimo sąlyga. GYVENSENOS KITIMAS. Šeimų pajamų didėjimas ekonomikos augimo sąlygomis keičia jų naudojimo struktūrą. Vis daugiau pajamų šeimos ima išleisti gyvenamajam namui įrengti, kelionėms, poilsiui ir kt. Kai nuolat patenkintos gyvybinės reikmės, žmonės atskleidžia naujų savo pajamų naudojimo galimybių, kurios paprastai realizuojamos turtinant laisvalaikį aukšto lygio kultūros, meno, mokslo, sporto, informacijos paslaugomis. Šie procesai turi ir savo “šešėlinę” pusę - visi jie remiasi itin dideliu ir tebeaugančiu daiktų ir energijos vartojimu, o tai neišvengiamai didina gyvenamosios ir gamtinės aplinkos apkrovimą, kelia teršimo, triukšmo, avarijų pavojų. Todėl tiek bendro vartojimo lygio kilimas, tiek gyvensenos kitimas reikalauja skirti vis didesnę visuomenės nacionalinių pajamų dalį neigiamoms augimo pasekmėms eliminuoti ar sušvelninti, o tai sumažina teigiamą augimo poveikį (ar net verčia apskritai suabejoti jo tikslingumu). VALSTYBĖS GYNYBINIS PAJĖGUMAS IR PRESTIŽAS. Kuo spartesni ekonomikos augimo tempai, tuo lengviau valstybė sprendžia savo gynybinio potencialo problemas. Ir atvirkščiai. Pokario metais užsiemezgusios ginklavimosi varžybos akivaizdžiai parodė abipusį ginkluotės didinimo bei tobulinimo ir ekonomikos augimo galimybių ryšį. Atsiveriant ginklavimosi varžybų nutraukimo ir ginkluotės mažinimo perspektyvoms, ekonomikos augimo galimybės padidėja. Ūkio augimo galimybės, greta jau turimo ekonominio potencialo, yra pagrindinis valstybės tarptautinio prestižo veiksnys.Kiek bebūtų autonomiška šalies politinė sistema, jos kultūrinis lygis, puoselėjamos nacionalinės tradicijos ir vaidmuo pasaulio mastu, galų gale visi šie elementai tiesiogiai priklauso nuo tos šalies ūkio raidos, nuo jos ekonominių laimėjimų ir nesėkmių. Visakeriopos pažangos laidos yra ūkio pažanga. Tarptautinį “oficialųjį” autoritetą kitų valstybių akyse šalis gali įgyti ir savo karine galia bei ekonomikos kiekybiniais parametrais. Kuo didesnė ekonomika, tuo didesnį - jei tarptautiniai ūkiniai ryšiai yra pakankamai išvystyi - teigiamą ar neigiamą poveikį gali ji daryti pasauliui savo ūkio pokyčiais. Tačiau prestižas pasiekiamas tik ekonomikos raidos ir jos sąlygotų socialinių laimėjimų dėka. EKONOMINIO AUGIMO RIBOS. Nors vienu iš pagrindinių veiksnių įgalinančių iš esmės pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas, buvo ir yra laikomas ekonominis augimas, tačiau iškyla klausimai: ar gali ekonominis augimas trukti neapibrėžtą laiką? Ar visada ekonominio augimo rezultatai yra naudingi visuomenei? Atsakymą į šiuos klausimus mokslininkai ieško daug metų. Žymus anglų ekonomistas Tomas Maltus 1798 metais atkreipė visuomenės dėmesį į žemės ribotumo problemą. Jis rašė, kad jeigu žemės plotas yra ribotas, o žmonių skaičius nuolat auga, tai darbo ribinis produktas ir tuo pačiu žemės ūkio produktų gamyba mažėja. Žmonių skaičiaus kaip ekonominio augimo veiksnio didėjimas gręsiąs žmonijai badu. Pasak T.Maltaus, žemės ūkio produktų gamyba vienam gyventojui mažės tol, kol nuo bado dalis gyventojų mirs, ir jų skaičius sumažės iki tokio lygio, kuriam esant dirbamų žemės plotų pakaks. T.Maltus buvo vienas iš pirmųjų rkonomistų, kuris suabejojo ekonominio augimo galimybėmis. Iš tiesų silpnai išvystytos šalys šiandien susiduria su šia problema. Našumas žemės ūkyje yra toks žemas, kad kiekvienas gyventojas priverstas dirbti, kad prasimaitintų. Didėjant gyventojų skaičiui žemės ūkio produktų gamyba santykinai maž-ėja, ir atsiranda bado problema. Tačiau T.Maltaus pranašystės nepasitvirtino industriniu požiūriu išsivysčiusiose šalyse. Kaip gi buvo išspręsta ši problema? Pirmiausia dėl mokslo ir technikos pažangos darbo našumas žemės ūkyje pakilo, ir dalis žemės ūkio darbininkų perėjo dirbti į pramonę. techninė pažanga pramonėje padėjo sukurti naują našesnę žemės ūkio techniką. Jos panaudojimas įgalino gaminti daugiau žemės ūkio produktų. Be to, žmonės sukūrė efektyvesnes žemės dirbimo technologijas. Taigi čia pasireiškė gamybos veiksnių pakeičiamumo (substitucijos) efektas. Yra ir kitų priežasčių, įkurias T.Maltus neatkreipė dėmesio. Tai - kainų mechanizmas. Jeigu žemės pasiūla yra fiksuota, didėjanti žemės ūkio produktų paklausa lemia žemės ūkio kainas ir tuo pačiu nuomos mokesčio didėjimą. Žemės ūkio produktų gamybos kaštai auga taip pat, priversdami ieškoti tokių žemės ūkio technologijų, kurios leidžia tame pačiame žemės plote pagaminti daugiau produkcijos. Tačiau ir Xxa pasirodė publikacijos, kuriose įspėjama apie ribotas augimo galimybes. Ekonomikos teorijoje grupė ekonomistų ir sociologų iškėlė “augimo ribų” sąvoką. 1968 metais susikūrė tarptautinė visuomenibė organizacija, vienijanti savo eilėse įvairių sričių mokslininkus ir visuomenės veikėjus. Ši organizacija pasivadino Romos klubu. Ji nagrinėja žmonijos globalines problemas, mokslinės techninės pažangos sąlygomis. 1972 metais Romos klubas paskelbė ataskaitą, kurioje rašė, kad natūralių žemės išteklių kiekis yra ribotas ir kai kurių medžiagų žemėje ūžteks tik šimtui metų. Tai mažina ekonominio augimo galimybes ir kelia grėsmę žmonijos egzistavimui. Štai kokią išvadą padarė D. ir D. Mindouzai, D.Rendersas ir V.Berensas knygoje “Augimo ribos”, Romos klubu užsakymu atlikę tyrimus Mačiuseto Technologijos institute:”...jei dabartiniai pasaulio gyventojų skaičiaus, gamtos teršimo, maisto produktų gamybos ir gamtos išteklių naudojimo augimo tempai išliks nepakitę, augimo ribos mūsų planetoje bus pasiektos maždaug per 100 metų. Labiausiai tikėtinos viso to rezultatas, matyt, bus staigus ir nevaldomas gyventojų skaičiaus ir gamybos jėgų kritimas.” Būtina pažymėti, kad autoriai savo skaičiavimuose nenumatė gamybos technologijos esminių pokyčių, dėl ko susilaukė gausios kritikos. Jie taip pat ignoravo faktą, kad, senkant gamtos ištekliams, kyla jų kainos, kurios sukelia galingus tų išteklių taupymo ir pakaitalų ieškojimo veiksnius. Po Romos klubo ataskaitos paskelbimo spaudoje atsirado publikacijų, paneigiančių šias niūrias prognozes. Optimiostiškai nusiteikę mokslininkai teigia, kad dėl išteklių ribotumo didėja jų kainos. Ekonomika priversta prisitaikyti prie naujų ūkininkavimo sąlygų. Pavyzdžiui, po to , kai kuriose šalyse pakėlė naftos ir jos produktų kainas,prasidėjo aktyvios alternatyvių energijos šaltinių paieškos. Šakyse, kur naftos produktų vartojimas yra aukštas, buvo sukurtos ir efektyviai įdiegtos energetinių išteklių taupymo programos. Tai leido sumažinti naftos produktų vartojimą. Tačiau tenka konstatuoti, kad gamtos turtų išsekimo problema kol kas neturi radikalaus sprendimo. Todėl trumpai kalbant “augimo ribų” klausimas lieka hi[potezių lygmens. EKONOMIKOS AUGIMO VARIANTAI. Per ilgą žmonijos egzistavimo istoriją ekonominis augimas užtikrinamas tiek didinant naudojamų resursų kiekį, tiek ir plačiau taikant mokslines - technines idėjas (naujoves). Pirmasis augimo būdas susiduria su dviem pagrindinėmis kliūtimis, kurių iš dalies išvengiama pasirenkant antrąjį, Visų pirma, resursų paklausos augimas reiškia, kad bus naudojamas vis didesnis jų kiekis. Šiuo atveju reikia atsižvelgti tiek į resursų ribotumą, tiek į tai, kad ateinančioms kartoms liks vis mažiau resursų, kas ribos jų tolesnio augimo galimybes. Antroji kliūtis yra dar svarbesnė - didindama naudojamų resursų kiekį, pati visuomenė pagaliau atsidurs ant gamybos atliekų didelės krūvos. Kuo daugiau bus panaudojama resursų, tuo daugiau susikaups atliekų. Nagrinėjant antrąjį ekonominio augimo būdą reikia pažymėti, kad naujos idėjos ir mokslo bei technikos naujovės nėra visiems prieinamos, išskyrus retus atvejus. Tai mokslininkų, technologų ir kitų specialistų ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas. Taigi ir šiuo atveju naujų žinių gavimas reikalauja tam tikrų investicijų, kurias galima palyginti su investicijomis į produktus, kuriuos priešingu atveju tektų pagaminti, norint atsverti naujų žinių trūkumą. Vadinasi, nepriklausomai nuo ekonominio augimo varianto pasirinkimo, egzistuoja būtina sąlyga - tam tikro dydžio investicijų (kap[italinių įdėjimų) poreikis. Kapitalinių įdėjimų poreikis ekonominiam augimui išreiškia esminį ryšį tarp agreguotos paklausos ir pasiūlos. Žinant tai, kyla klausimas, kaip ekonomika likviduoja kapitalinių įdėjimų trūkumą augimo fazės pradžioje. Atsakymas paprastas - tai pasiekiama naujomis investicijomis. prisiminkime, kad agreguota paklausa, pagal Dž.Keinsą, yra vartojimo (C), investicijos (I) ir valstybės išlaidų (G) suma (Y=C+I+G). Taigi I yra tik sudėtinė Y dalis. Vadinasi, agreguotos paklausos struktūra yra lemiamas ekonominio augimo tempų veiksnys, Jeigu investicijų dalis į vertybinius popierius augs greičiau ir agreguotos pasiūlos kreivė greitai pakis. Kitaip tariant, norėdami turėti tam tikrą augimo potencialą ateityje, privalome sumažinti dabartinį vartojimą, vadinasi, reikia taupyti. Pabrėžtina, kad santaupų formavimo galimybės nėra pastovios ir priklauso ne tik nuo vartojimo apimties, bet ir nuo vartotojų pajamų lygio. Todėl galimi laiko periodai, kada, nepaisant suinteresuotumo didinti santaupas (siekiant padidinti pajamas ateityje) dalis vartotojų bus priversti atsisakyti šios minties. C Vartojimas S>0 C=C+cY A S=0 C S Tarkime , vyriausybės skatinami mažinti vartojimą, žmonės sutinka skirti santaupoms didesnę pajamų dalį, todėl sumažėja vartojimo funkcija. Antrame paveiksle parodyta nauja situacija, kurioje C1 ir C1+I reiškia atitinkamai modifikuotus vartojimo ir agreguotos paklausos funkcijas. Šiuo atveju BNP sumažės iki 900 mlrd. dol. (taškas D), kadangi susidariusi agreguota paklausa nepakankama ankstesniam gamybos lygiui palaikyti. Sumažėjusi gamyba sąlygos mažesnes pajamas, kurios savo ruožtu - kaupimo apimties sumažėjimą, nepriklausomai nuo išlikusios pastovios kaupimo normos. Vadinasi, kaupimui arba investicijoms bus galima skirti jau tik 175 mlrd. dol. (atkarpa DE). Tuo yarpu ankstesniuoju atveju kaupimui buvo galima skirti 200 mlrd. dolerių (atkarpa AB), arba 25 mlrd. dol. daugiau. Taigi bandymas sutaupyti daugiau sumažėjus vartojimo funkcijai yra nesėkmingas, sumažėjus bendram nacionaliniam produktui. Taupymo paradoksas paaiškinamas visiškai paprastai. Jeigu žmonės numato sutaupyti didelę savo pajamų dalį, tada tik nedidelė produkcijos dalis bus realizuota rinkoje. Gamyba turės sumažėti, nes sumažės gaminių paklausa. Kadangi visuomenės pajamos dėl gamybos mažinimo bus žemos, nebus galimybių sutaupyti labai daug, nes paprasčiausiai nebus iš ko taupyti. Dėl to stiprus troškimas taupyti gali iš tikrųjų sumažinti išteklių dydį, kurį visuomenė pagaliau gali skirti kaupimui. Tai ir yra taupymo paradokso fenomenas. Šiuo atveju buvo daug svarbiau parodyti tą mechanizmą, kuris stiprų troškimą kaupti priešpastato ekonominiam augimui. Kiekvienas mėginimas padidinti taupymą sumažina vartojamų prekių paklausą. Vadinasi, santaupų didinimas sąlygoja paklausos mažinimą, kuris natūraliai sukelia produkcijos gamybos mažėjimą. Norint sėkmingai spartinti ekonominį augimą, bet kuris polinkis didinti kaupimo normą turi būti derinamas su gamintojų pasiruošimu didinti investicijas. Bendroji gyventojų kaupimo norma apskaičiuojama kaip santaupų ir grynųjų pajamų santykis, tuo tarpu bendroji nacionalinė kaupimo norma apskaičiuojama, dalijant bendrąjį nacionalinių investicijų dydį iš bendrojo vidinio nacionalinio produkto. Pakoreguota nacionalinė kaupimo norma gaunama koreguojant bendrąjį nacionalinę kaupimo normą pagal kainų ir valiutų kursų svyravimus. Lentelėje pateiktos labiausiai išsivysčiusių šalių kaupimo normos 1970-1980 metais (%). Rodikliai JAV Japonija Prancūzi-ja Didž.Bri-tanija Italija Kanada 1.Bendro-ji gyven-tojų kau-pimo no-rma 12.6 25.0 16.7 10.9 25.1 13.8 2.Bendro-ji nacio-nalinė kaupimo norma 18.6 35.0 24.1 19.0 22.3 22.1 3.Pakore-guota nacionali-nė kaupimo norma 26.1 38.9 33.5 25.1 28.2 31.3 Pagaliau mes turime suprasti, kokiu būdu agreguota paklausa ir pasiūla gali veikti ekonominį augimą. Kada ekonomika gamina tiek, kiek leidžia resursai, tolesnis augimas gali vykti toliau perskirstant resursus iš C (G) į I (čia C - vartojimas, G - valstybės vartojimas, I - investicijos). Kaupimas - tai būdas perduoti resursus iš vartojimo, kad jie būtų panaudojami prekių gamybai plėsti. Neužtikrinus reikiamo kaupimo masto, augimas susidurs su inertiškumu agreguotos pasiūlos kreivėje. Šį reiškinį galima pavadinti pasiūlos ribojamu augimu, nes gamybos plėtimas ribojamas firmų galimybės didinti investicijas. Pasiūlos ribojamas augimas būdingas daugelio besivystančių šalių ekonomikai. Antra vertus, jeigu firmos negali parduoti tiek, kiek jos gali pagaminti, tada kaupimas gali tik trukdyti augimo procesui. Daugiau taupyti dar nereiškia daugiau investuoti, bet tai reiškia mažesnes nacionalines pajamas. Visa tai galima pavadinti paklausos ribojamu augimu, nes gamybos didinimas ribojamas vartotojų paklausa. Šis augimo ribojimas būdingas išsivysčiusioms šalims. Vadinasi, kaupimas varžomas iš vienos pusės pasiūla, o iš kitos paklausa, daro skirtingą poveikį ekonomikos procesui priklausomai nuo to poveikio vietos vei laiko. Centralizuotai planuojamoje ekonomikoje susiduriama su pasiūlos ribojamais augimo sunkumais. Norint padidinti ekonominio augimo tempus, esant aukštam ekonominio išsivystymo lygiui, reikia perskirstyti vartojimo ir valstybės išlaidų dalį investicijų naudai. Šioms sąlygoms būtina sumažinti pelno normą (stimuliuoti investicijas) ir padidinti mokesčius į biudžetą (mažinti vartojimą arba mažinti valstybės išlaidas). Išsivysčiusiose šalyse dažnai susiduriama su paklausos ribojamu augimu. Tokiomis sąlygomis būtina stimuliuoti agreguotą paklausą, didinant tiek vartojimą, tiek investicijas. Šiuo atveju spartesnis kaupimas gali tik apsunkinti augimo perspektyvą. EKONOMINIO AUGIMO KAŠTAI Ekonomistai ir sociologai, nagrinėjantys ekonomikos augimo prasmingumą, iškelia tris pagrindinius argumentus, kurių bendra esmė yra ta, kad už ekonomikos augimą ir jo duodamą naudą visuomenė, žmogus ir gamta turi mokėti tam tikrą kainą. Aplinkos teršimas, triukšmas, atliekos, padidėjas gyvenimo tempas - štai kaina, kurią tenka mokėti už komfortišką gyvenimą. SOCIALINIO AUGIMO KAŠTAI. Ekonomikos augimas pirmiausia ir daugiausia susietas su pramonės plėtojimu, idustrializavimu. Pramonės plėtojimą lydi urbanizacija, didžiulio masto ir spartus gamtos eksplotavimas, žmonių gyvenimo stiliaus esminis pakeitimas. Miestų augimas pagimdo ar labai paaštrina specifines urbanizavimo problemas - gyvenamojo ploto stygių arba žemą lygį, miesto gyvenamųjų rajonų susiskaidymą į socialinius “getus”, nusikalstamumo didėjimą, jaunimo gyvenimo sąlygų nenatūralumą, transporto problemas, radikaliai keičia ir darko šeimos gyvenimo sąlygas. Miestai ištuština kaimus, kuriuose materialinės gyvenimo sąlygos ima atsilikti nuo kylančio standarto. Dinamiškas pramonės vystymasis nuolat daro nereikalingomis ne tik mašinas, bet ir tam tikrų profesijų bei kvalifikacijos žmones. Nedarbas nuolat lydi išvystytą pramonę ir miestus; jis tampa tipine industrializacijos sąlygota socialine problema. ASMENINIAI AUGIMO KAŠTAI. Kaštai , kuriuos turi padengti žmogus ir šeima, įgydami ekonomikos augimo teikiamą aukštesnę materialinę gerovę - tai pirmiausia įtemptesnis, emocijomis, stresais, konfliktais ir padidėjusiu netikrumu dėl ateities “praturtintas” gyvenimas. Gyvenimo kokybė vis labiau iškyla kaip lig tol besąlygiškai teigiamai vertinto ekonomikos augimo kriterijus. Siūloma net rasti konkrečius žmogaus laimės rodiklius, kad “laimės lygis” nebūtų tiesiogiai siejamas vien su materialinės gerovės lygio rodikliai. GAMTOS IŠTEKLIŲ EKSPLOTAVIMAS IR JOS TERŠIMAS. Tai bene ryškiausias ir mažiausiai abejonių keliantis ekonomikos augimo kaštų elementas. Laisvosios rinkos sąlygomis gamybos plėtimas buvo ir yra nuolat lydimas žalingo poveikio gamtai. Tačiau taip nėra mišrioje ekonomikoje. Valstybė kaip ekonominis subjektas sudaro sąlygas, kurioms esant aplinkos teršimas yra ekonomiškai nenaudingas. Ūkinę veiklą reglamentuojantys aktai, lanksti mokesčių politika bei kitos priemonės laido gerokai sumažinti, o kai kuriais atvejais visiškai pašalinti aplinkos teršimą. Kartu ekonomistai pastebi, kad tokios politikos pasekmė - efektyvesnis išteklių paskirsrymas, mažai aplinką teršiančių technologijų panaudojimas ir pan. Jei bendrojo nacionalinio produkto augimą lydi papildomi aplinkos teršimo kaštai, “nulinio augimo” teorijos šalininkų nuomone, geriausias sprendimas yra palaikyti nulinį nacionalinio produkto augimą. Tačiau toks pasiūlymas tiesiogiai neveikia priežasčių, sukeliančių aplinkos teršimą. Taigi, visada geriau spręsti šią problemą tiesiogiai. Jeigu viasuomenė mano, kad ekonominis augimas sukelia pernelyg didelį pavojų gamtai ir žmogui, būtina kovoti su tokio augimo padariniais, o ne palaikyti nulinį BNP augimą. Nors kaikurios šalys sugeba iš esmės sumažinti gamtos teršimą pramonės atliekomis, tačiau gamtos turtų išsekimo problema kol kas neturi sprendimų. Jei nesvyruodami ir toliau matysime vien teigiamas ekonomikos augimo ypatybes ir pabandysime įsivaizguoti Kinijos ir Indijos gyventojus (2 mlrd. žmonių), pasiekusius tokį patį vartojimo lygį, kokį šiandien tuir vidutinis amerikietis, tada ekonomikos augimo klausimas parodys ir šešėlinę savo pusę, kad gamtos turtai yra visiškai riboti, bent jau dabartiniam vystymosi tipui. Vadinasi, ekonomikos augimo problema - tai to augimo naudos ir kaštų problema. Ūkinė praktika, ypač apžvelgiant ją globaliniu mastu, reikalauja vis tiksliau išreikšti tos naudos ir kaštų santykį ir reguliuoti būtent jį, o ne vien skatinti augimą. Nėra abejonių, kad ekonomikos augimo nauda šiandien yra didesnė negu jo kaštai. Nėra valstybių, nesirūpinančių maksimaliu savo ūkio ugdymu. Apskritai nepriimtinas yra ekonomikos augimo naudos kvestionavimas toms šalims, kurios nėra pasiekusios labai išvystytų pramoniniu atžvilgiu šalių lygio ir dažnai turi kovoti su masinio skurdo ar net bado grėsme. Pažymėtina, kad kaip tik tokiose šalyse ekonomikos augimo tempai gana lėti ir augimo galimybės nedidelės. Nepriimtinas augimo pristabdymas, kitos alternatyvos ieškojimas šiandien ir labai išsivysčiusioms šalims. Ėmusios spręsti gamtos teršimo mažinimo problemas bei masinio naujų technologijų įdiegimo uždavinius, tos šalys gali susidoroti su šiais tikslais tiktai didindamos BNP. Ekonomistas Dž.Keinsas pateikia filosofinę išvadą, atskleidžiančią dar vieną ekonomikos augimo aspektą: “Šiandien tai tiesa, kad žmonių poreikiai gali atrodyti neįmanomi patenkinti. Bet juos reikia skirti į dvi grupes - absoliučius poreikius, kurie, kaip mes patys suvokiame, būdingi bet kuriai žmogiškajai būtybei, ir santykinius, tai yra tokius, kurių patekinimas, mūsų supratimu, pakylėja mus aukščiau, leidžia mums jaustis pranašesniais už kitus. Šitie poreikiai, patenkinantys mūsų troškimą būti prnašesniais, tikrai gali būti nepasotonami, ir kuo aukštesnis bendras jų patenkinimo lygis, tuo jie dar stipresni. Šitaip nėra su absoliučiais poreikiais - jų patenkinimas tikrai gali būti pasiektas, netgi greičiau, nei mes patys manome, ta prasme, kad kažkuriuo momentu mes suvokiame galį nukreipti savo energiją ne ekonomikos tikslams. Iš čia darau išvadą, kuri, manau, jums atrodys tuo labiau stulbinanti, kuo daugiau jūs apie tai galvosite. Išvada yra tokia: tariant, kad nei didelių karų, nei stambaus gyventojų skaičiaus išaugimo nebus, ekonomikos problema gali būti išspreęsta arba bus visiškai priartinta prie jos išsprendimo per artimiausius šimtą metų. Tai reiškia, kad ekonomikos problema nėra, žiūrint į ateitį, permanentinė žmonijos problema. Kodėl, paklausite jūs, tai yra stulbinanti išvada? Ji stulbinanti todėl, kad jei užuot žiūrėję į ateitį, pažiūrėsime į praeitį - ekonomikos problėma, kova už išgyvenimą visada lig šiol buvo pirmoji ir svarbiausia žmonijos problema; ir ne tik žmonijos, bet visų gyvybės rūšių, pradedant nuo primityviausių jos formų. Gamtos dėka mes vienareikšmiškai išsivystėme - su visais savo refleksais ir giliausiais insktinktais - kaip kovotojai už ekonomikos problemos išsprendimą. Ir jei ekonomikos problema bus išspręsta, žmonija neteks savo tradicinio tikslo. Ar tai bus laimėjimas? Tiems, kurie tiki tikromis gyvenimo vertybėmis, tokia perspektyva bent jau atskledžia pažangos galimybę. Vis tik aš su baime galvoju apie tai, kad reikės pertvarkyti paprasto žmogaus įpročius ir inkstinktus, kurie buvo išugdyti jame nesuskaičiuojamomis kartomis ir kuriuos jis per kelias dešimtis metų turės atmesti”. EKONOMINIO AUGIMO TOLESNIO TIKSLINGUMO KLAUSIMAS Taip pat dažnai keliamas ir akonominio augimo tolesnio tikslingumo klausimas. Ekonomistai nuo A. Smito ir K. Markso laikų ekonominį augimą laikė aukštesnio visuomenės lygio atsiradimo sąlyga, tačiau patys augimo rezultatai skirtingai veikia atskiras visuomenės egzistencijos sritis. pavyzdžiui, didėjant maisto produktų gamybai, didėja cheminis jų užterštumas, augant pramonei - didėja aplinkos teršimo mastas ir panašiai. Pagaliau atsiradus masinės komunikacijos priemonėms, žmonės užsisklendžia savyje ir žino apie kaimynus mažiau negu kada nors anksčiau. Iš esmės dauguma ekonomistų pripažįsta, kad šių problemų susidarymo priežastimi reikia laikyti ekonominio augimo procesus. dėl to visuomenė privalo rengti įvairias programas, kurios padėtų įveikti minėtas problemas. Be to tolesnio ekonominio augimo ribojimas nėra lengvas uždavinys. Visų pirma negalima trukdyti žmonėms didinti darbo našumą, taip pat sunku apriboti firmų gamybos plėtimą. Todėl nulinis ekonominis augimas reikalauja aiškaus valstybės įsikyšimo, kuris brangiai kainuoja ir yra represyvus. Antra, ekonominio augimo ribojimas gali pakenkti pastangoms įveikti mažiau išsivysčiusių šalių atsilikimą. Todėl būtina pagalba besivystančioms Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalims jų ekonominiam pajėgumui didinti. Pagaliau be nuolatinio augimo bus nelengva užtikrinti efektyvią aplinkos apsaugą. Aplinkos apsaugos programoms realizuoti reikia namžai lėšų, todėl ekonominis augimas ledžia užtikrinti aplinkos apsaugos programų įgyvendinimą. Dėl ekonominio augimo tolesnio tikslingumo daug ginčijamasi, laikantis visiškai priešingų nuomonių. Vieni ekonominiame augime mato vienintelį vaistą nuo visų rimtų ekonomikos nagalavimų, kiti augimą laiko jų atsiradimo priežastimi. Todėl galima tvirtinti, kad ekonominio augimo problema plati ir sudėtinga. LITERATŪRA: 1. “Ekonomikos teorija” II dalis, Vilnius, 1991 m. 2. “Makroekonomika”, Kaunas: “Technologija”, 1992 m. 3. “Rinkos ekonomika ir valstybinis reguliavimas”, Vilnius: “Balticum”, 1992 m.

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 3840 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
14 psl., (3840 ž.)
Darbo duomenys
  • Ekonomikos referatas
  • 14 psl., (3840 ž.)
  • Word failas 130 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį referatą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt