Ekonomikos augimas: samprata, matavimas ir augimo šaltiniai

Ekonomikos augimas: samprata, matavimas ir augimo šaltiniai

Ekonominio augimo samprata

• Ekonominis augimas apibūdinamas kaip gamybos apimčių augimas, dažniausiai matuojamas bendrojo vidaus produkto padidėjimu.
• Makroekonomikos tyrimų objektas yra valstybė bei tam tikros individų grupės, ji nagrinėja nedarbo, infliacijos, ekonomikos augimo reiškinius.

Valstybės ekonominė padėtis ir ekonominio augimo greitis: kokie gali būti matavimai?

• Bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkančiu vienam gyventojui.
• BVP metiniu pokyčiu procentais.
• Vidutiniu metiniu infliacijos rodikliu.
• Užsienio skola, matuojama procentais nuo BVP.
• Nacionalinio biudžeto deficitu, matuojamu procentais nuo BVP.
• Nedarbo lygiu šalyje ir tiesioginėmis užsienio investicijomis, matuojamomis procentais nuo BVP.

Kas yra BVP ir koks yra matavimo periodas?

• BVP yra piniginis matas, nusakantis pagaminamų prekių ir paslaugų rinkos vertę, sukurtą tam tikru laikotarpiu tam tikroje teritorijoje.
• BVP dar galima apibrėžti kaip galutinio produkto, kurį šalis pagamina per konkretų laikotarpį savo teritorijoje, piniginė vertę.
• BVP rodiklis įprastai naudojamas, norint nustatyti ekonominę šalies ar regiono galią bei atliekant tarptautinius valstybių ekonominio išsivystymo palyginimus.
• Įprastai, BVP matavimo periodas apima vienerius kalendorinius metus.
• Ekonominis augimas dažniausiai matuojamas bendrojo vidaus produkto padidėjimu (procentais) visoje šalyje arba padalinus bendrąjį vidaus produkto rodiklį iš populiacijos individų skaičiaus.

Kokie yra BVP trūkumai?

• 1. BVP nusako viešojo sektoriaus ir didelių įmonių produkcijos vertę, tačiau privačių namų ūkių sukuriama vertė nėra įtraukiama.
• 2. Į BVP skaičiavimą yra įtraukiama tik pagaminama produkcija, tačiau gyventojų laisvalaikis, kuris galimai kelia gyvenimo kokybę, nėra įtraukiamas.
• 3. Į BVP matavimą nėra įtraukiami negatyvūs aplinkos pokyčiai, kurie turi įtakos šalies vystymuisi.
• Ekonominio augimo kaip valstybės gerovės mato kritikavimas paskatino tolesnius kitų visuomenės vystymuisi įtakos turinčių veiksnių, tokių kaip pajamų nelygybė, socialinė nelygybė, skurdas, išsilavinimas, subjektyvi gerovė, tyrimus.

Pajamų nelygybės samprata.

• Pajamų savoką - „per mokestinį laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už parduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą turtą ar lėšas ir/arba kita gauta nauda pinigais ir/arba natūra“.
• Pajamų nelygybės savoką - kai individai turi nevienodas galimybes gauti tokias gėrybes kaip pajamos, valdžia ir prestižas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!