Kalvystės amatas ir menas Lietuvoje

Siekiant nors trumpai apžvelgti kalvystės amato raidą Lietuvoje, pirmiausia teko pasinaudoti archeologine medžiaga. Prieš 30 metų šia tema buvo vos vienas kitas archeologų darbas, dabar turime gana daug literatūros (straipsnių ir monografijų). Tai platus dr. Prano Kulikaus­ko straipsnis apie metalų panaudojimą Lietuvoje1, lietuvių liaudies me­no albumai, kuriuose aptarti ir akivaizdžiai parodyti seniausi iš įvairių metalų pagaminti (nukalti ir išlieti) papuošalai. Vieni jų padaryti iš atvežtinių spalvotųjų metalų, o kiti jau tikriausiai iš vietoje pagamin­tos geležies2.
Rašydamas apie feodalinės Lietuvos amatus ir mainus, bene pir­masis archeologinę medžiagą ryžosi apibendrinti istorikas Juozas Jur­ginis (1909-1994). Jis ir kai kurie kiti tyrinėtojai, remdamiesi archeo­logų darbais, teigė, kad geležis iš vietinės balų rūdos Lietuvoje buvo plačiai gaminama ir plačiai naudojama kovos ginklų ir darbo, pirmiau­siai žemdirbystės, įrankių (pavyzdžiui, kaplių, noragų) kalybai. Apie ankstyvą geležies gamybą ir jos kalybą baltų kraštuose (Lietuvoje ir ypač Latvijoje) liudija įvairūs archeologų surasti darbo įrankiai. J.Jur­ginis ir kiti mini geležies lydymo (gaivinimo) krosneles, plačiaašme-nius kirvius, pjautuvus ir kai kuriuos kitus kalvių dirbinius3. Tačiau tų dirbinių technologinių kalimo ypatumų nei J.Jurginis, nei kiti tyrinė­tojai tada negalėjo nurodyti, nes dar nebuvo atlikta specialių tyrimų. Tai padarė archeologas J.Stankus, atlikęs kaltos geležies ir plieno dir­binių metalografinius tyrimus ir tų tyrinėjimų rezultatus 1970-1986 m. bei vėliau paskelbęs mokslo literatūroje4. Remdamasis šiais ir kitais tyrinėjimų rezultatais, apie ankstyvą geležies gamybą (geležies gaivini­mą) iš vietinės balų rūdos kalba ir senojo geležies amžiaus specialistas M.Michelbertas5, ir kiti tyrinėtojai (R.Volkaitė Kulikauskienė, A.Luch-tanas, A.Endzinas, V.Žilėnas).
Joniškio krašte buvo nemažai kalvių. Remiantis kraštotyri­ninko A. Stravinsko surinktais duomenimis, Skaistgiryje buvo kalvis K. Mačiulis, kuris išmokęs amato kariuomenėje nukalė Skaistgirio kapinių vartus, kapų tvoreles. Gataučių apylinkėje buvo kalvis I. Labanauskas, Kepalių apylinkėje Puslovio kaime - I. Joras. Pastarasis kalė kryžių viršūnes, skrynių apkalus, už­raktus. Ropininkų kaime kalvis J. Stočkus kalė tvoreles Gasčiū-nų kapinėms, nukalė Ropininkų kapinių vartus. Joniškyje kalvyste vertėsi F. Norvaišas. Jis turėjo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!