Kalbėjimo ir bendravimo būdai. Viešoji kalba

Kalbėjimo ir bendravimo būdai.
• Kalbėjimo ir bendravimo būdai.
• Viešoji kalba.
• Bet kurio bendravimo ir kalbėjimo būdo pasirinkimą lemia kontekstas ( aplinkybės, sąlygos, aplinka).
• Nuo konteksto priklauso bendravimo žodyno, kalbinės raiškos, stiliaus, kalbėjimo būdo, kitų bendravimo priemonių parinkimas.
• Pavyzdžiui, kalbėjimas su namiškiais, bičiuliais dažniausiai yra privatus, o klasėje atsakinėjant į mokytojo klausimus – jau dažniausiai viešas.
• Taigi ar kalbėjimas yra viešas ar privatus, lemia aplinkybės: kur, kada, su kuo ir kokiu tikslu kalbamės.
• Tikslą – kodėl kalbama?(norima informuoti, paaiškinti, sudominti, įtikinti, išreikšti arba suskelti emocijas ir pan.).
• Adresatą – kam kalbama?(bendraamžiams, suaugusiems, vaikams; pažįstamiems ar nepažįstamiems; vienam, keliems ar daugeliui žmonių).
• Aplinkybes – kur ir kada kalbama?(klasėje, salėje, gatvėje, nepažįstamoje aplinkoje, televizijos studijoje, namie, draugų būryje, parduotuvėje).
Viešasis ir privatusis kalbėjimas
• Panašumai: mintys dėstomos logiškai, taikomasi prie pašnekovo, kalbama įtikinamai, kalba koreguojama atsižvelgiant į pašnekovo reakciją.
• Skirtumai: viešasis kalbėjimas paprastai yra aiškesnės sandaros, turi būti taisyklingas (tartis, kirčiavimas, žodynas, gramatika), reikalingi didesni iškalbos reikalavimai.
Viešoji kalba
• Viešoji kalba yra kalbėtojo monologinis kalbėjimas tam tikra tema iš anksto sutelktai klausytojų grupei.
• Viešoji kalba sakoma tiesiogiai klausytojams tam tikroje vietoje, tam tikra proga, numatytu laiku, jos trukmė dažniausiai ribota, o sakymo forma gali būti siejama ir su techninėmis galimybėmis.
Viešosios kalbos skirstomos pagal:
• Parengimo ir sakymo būdą (skaitomosios, laisvosios, improvizuotosios).
• Tematiką ir kalbėtojo veiklos sritį (akademinės, teisinės, teologinės, politinės, administracinės, proginės).
• Vyraujančias teksto funkcijas (informacinės, apeliacinės, estetinės).
Rengimosi viešajai kalbai etapai
• Temos formulavimas.
• Intencijos (ketinimo, sumanymo) numatymas ir tikslo formulavimas.
• Aplinkybių numatymas: kam, kada ir kur bus sakoma kalba.
• Pagrindinės minties ir ją pagrindžiančių teiginių formulavimas.
• Medžiagos ir informacijos rinkimas ir grupavimas.
• Detalus dėstymo dalies planavimas, įžangos, pabaigos rengimas.
• Kiekvienos kalbos dalies strategijos numatymas.
• Kalbos teksto parengimas, jei reikia, papildomos medžiagos ieškojimas.
• Pateikčių (jei jos bus naudojamos) rengimas.
• Kalbos repetavimas.
Viešosios kalbos tikslas, turinys, paskirtis
• Informuoti – pasakyti ką nors nauja, nežinoma(parinkite įdomių ir naujų faktų, nurodykite jų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!