Kalba

Kalba – tai ženklų sistema, atliekanti pažintinę (informacijos gavimo, perdirbimo, išlaikymo), išreiškimo (ekspresinę, norų, tikslų, jausmų), bendravimo (komunikacijos, informacijos perdavimo, dvasinio bendravimo) funciją. Manoma, kad pasaulyje yra apie 3 000 kalbų.
Skiriamos dvi kalbų rūšys. Natūralios kalbos – kalbos, susikūrusios istorijos raidoje kaip žmonių bendravimo priemonė. Būtent jų yra tokia gausybė. Dirbtinės kalbos – žmonių sukurtos specialiais tikslais: skirtingomis kalbomis kalbančių žmonių bendravimui palengvinti (labiausiai paplitusi esperanto, interlingva, volapiukas, ida ir kt.), mokslo reikalams (algoritmų, informacijos paieškos).
Kalbą, kaip ženklų sistemą, jos struktūrą, funkcionavimą, raidą ir atskirų kalbų grupių ryšius tiria kalbotyra.
Psichologija tiria kalbas kaip pažinimo, mąstymo ir bendravimo priemonę.
Bendraujant taip pat dalyvauja mimika ir gestai. Tačiau tai tik pagalbinės kalbos priemonės kaip ir intonacija. Bendraujant jos atlieka gana ribotą vaidmenį. Jei nebūtų žodinės kalbos, vien gestais ir mimika minčių perdavimas būtų labai ribotas, o mąstyti būtų apskritai neįmanoma. Nors beždžionių mimika ir gestai yra labai įvairūs, mokslininkai N. Voitoniui ir N. Tich nepavyko jų išmokyti vaizduojamųjų gestų.
Keitimasis mintimis bendraujant yra nuolatinis, gyvybinis žmogaus poreikis. Jis užtikrina bendrus veiksmus profesinėje veikloje, kovojant su gamtos jėgomis, bendraujant šeimoje ir visais kitais atvejais vienaip ar kitaip reguliuoja žmogaus veiklą.
Kalbėdamas žmogus savo mintis praneša kitiems žmonėms ir paskatina juos vienaip ar kitaip veikti. Kreipdamasis į kitus žmones jis pasako naujienas, moko, siūlo, pažada, pataria, prašo, reikalauja ir pan.
Paprastai skiriamos dvi pragrindinės kalbos funkcijos: pranešimas ir paskatinimas veikti. Ta pati kalba gali atlikti abi funkcijas ir, be to, tai viena, tai kita gali vyrauti. Pavyzdžiui, pasakymu ,,Atėjo gydytojas“ pranešama, kad atėjo gydytojas; tą patį pasakius klausiamąja intonacija ..Atėjo gydytojas?“ aišku, kad pokalbio dalyvis skatina atsakyti į klausimą.
Pranešimas ir skatinimas priskiriami kalbos bendravimo (komunikatyvinei) funkcijai, nes abiem atvejais vyksta žmonių tarpusavio sąveika. Pranešimo funcija dar skirstoma į įvardinimo (nominatyvinę) ir sprendimo (prediktyvinę). Žodžiai vartijami tikrovės daiktams ir reiškiniams pavadinti, bet vieni pavadinimai kalbos dar nesudaro. Mintims ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!