Kalba – gyvas organizmas pristatymas

Kalba yra tradicija, perduodama iš kartos į kartą: juk kalbos išmokome iš savo artimųjų – tėvų, senelių. Akivaizdu, kad jų kalba skiriasi nuo mūsiškės: ir tartimi, ir vartojamais žodžiais, ir kai kuriomis konstrukcijomis. Jei po dvidešimt metų prisiminsime, kaip mes patys kalbame dabar, būdami moksleiviai, ir palyginsime, pamatysime, kad ir mūsų kalba bus kitokia, nei kad yra dabar.
Kaip ir kiekviena tradicija, taip ir kalba per laiką kinta. Kalbos gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių rodo kalbą esant gyvą.
● Kalbų sąveika
● Tautinės savimonės silpnėjimas
● Kalbinių bendruomenių formavimasis arba nykimas
● Globalizacija
● Komunikacijos formų ir būdų keitimas
● Emigracija
Kad kalba, būdama žmonių, ne žmogaus kūrinys, prisitaiko prie ją vartojančių žmonių poreikių ir besikeičiančių gyvenimo sąlygų, rodo ir tai, kad kalbos kitimo procesai ypač suintensyvėja istorinių lūžių momentais, kai vyksta išties svarbūs politiniai, socialiniai-kultūriniai ar ekonominiai pokyčiai.
Kad kalba, būdama žmonių, ne žmogaus kūrinys, prisitaiko prie ją vartojančių žmonių poreikių ir besikeičiančių gyvenimo sąlygų, rodo ir tai, kad kalbos kitimo procesai ypač suintensyvėja istorinių lūžių momentais, kai vyksta išties svarbūs politiniai, socialiniai-kultūriniai ar ekonominiai pokyčiai.
Nors ne vienodu greičiu, bet kinta visi kalbos lygmenys: ir kalbos raidynas, ir garsynas, ir žodynas, ir darybos modelių darumas, ir gramatinės normos, ir kalbos vartojimo žanrinės formos, ir pan. Vieni variantai ima vyrauti, kiti po truputį traukiasi į paribį užleisdami vietą naujovėms.
Nors ne vienodu greičiu, bet kinta visi kalbos lygmenys: ir kalbos raidynas, ir garsynas, ir žodynas, ir darybos modelių darumas, ir gramatinės normos, ir kalbos vartojimo žanrinės formos, ir pan. Vieni variantai ima vyrauti, kiti po truputį traukiasi į paribį užleisdami vietą naujovėms.
Lietuvių kalbos kaita
Kaip per laiką keitėsi lietuvių kalba, galime įsitikinti sulyginę senųjų lietuvių kalbos raštų kalbą su XX a. pradžios ir, pavyzdžiui, su dabartine – XXI a. pradžios – kalba.
Pavyzdžiui, pirmoji lietuviška abėcėlė, kuria 1547 m. buvo išspausdintas Martyno Mažvydo Katekizmas, turėjo 23 raides, o dabar mūsų vartojama 32 raidžių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!