Kaip vaizduojamas gailestis J. Biliūno novelėje „Ubagas“?

Realizmo atstovo humanisto J. Biliūno novelėje „Ubagas“ susiduriant su atstumtu žmogumi išreiškiamas gailestis, užuojauta. Kūrinio centre sūnaus išvarytas iš namų Petras Sabaliūnas. Subjektyvus novelės pasakotojas, kuris yra vienas iš veikėjų, pažįsta šį žmogų – tai buvęs mylimas ir mylintis visų bičiulis, o pasenęs jis nereikalingas net sūnui. Vis tik detalių meistras Biliūnas Petro Sabaliūno žodžiais tepasako: „Sūnus išvarė...“ Čia matoma autoriaus kūrybai artima humanistinė pasaulėjauta – pasakotojas nekaltina ir neteisia. Kūrinyje Petro Sabaliūno bičių aviliai tampa savotiška bendruomeniškumo, gėrio metafora: nykstant šeimos ryšiams miršta ir bitės. Taip Biliūnas išreiškia gyvenimo trapumą: visų mylimas žmogus čia pat gali atsidurti visuomenės paribyje. Ir pats novelės pavadinimas dviprasmiškas: tai ne tik Petro Sabaliūno padėtis, bet ir sūnaus apibūdinimas: jis – dvasios „ubagas“. Iš namų išguitas žmogus pamato sąsajas ir su pačiu pasakotoju: „Ir tu, tamsta, sergi.“ Viena žodis „ir“ išreiškia žmonių tapatumą – abu nereikalingi visuomenei. Pats pasakotojas pasako, kad visi išvažiavo bulvių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!