Kaip lotoso lapai gali inspiruoti nanodangos sukurimą

Nors gamtos pasaulis aplink mus yra nebylus, jis vis tiek sugeba parodyti tai kas nematoma ir atrasti, kas iki šiol nebuvo atrasta. Gamta yra mūsų pradžia, iš gamtos semiamės idėjų, kūrybiškumo bei jausmų. Taip yra ir su išradimais, pasaulis mums suteikia visas įmanomas galimybes įgyvendinti norus ir svajones. Šiame referate pasirinktas tyrimo objektas bus lotoso lapas: tai augalas įkvėpęs nanotechnologijas, nesušlampančius rūbus ir visus impregnantus.
Šio darbo tikslas išsiaiškinti, kaip lotoso lapai tampa įkvėpimu įgyvendinant inžinerinius projektus, kokios lotoso lapo fizikinės savybės ir kodėl iš pirmo žvilgsnio toks paprastas žalias lapas, tapo dideliu tyrimų objektu, palengvinusiu mūsų dabartinį gyvenimą.
Darbo objektas: lotoso lapai ir jų inspiruoti impregnantai.
2. Nustatyti, kaip lotoso lapai įkvėpė nanotechnologijas.
3. Nustatyti, kaip lotoso lapai palengvino mūsų kasdienį gyvenimą.
Lotosas (lot. Nelumbo) – monotipinės lotosinių augalų šeimos (Nelumbonaceae) gentis. Tai daugiametės vandens žolės, paplitusios tropinio, subtropinio klimato srityse. Lapai dideli, žiedai iki 35 cm skersmens. Panašios į vandens lelijas, nors nėra lūgninių augalų genties. Artimiausi lotoso giminaičiai yra Proteaceae ir Platanaceae šeimos. Pavadinimas Nelumbo kilo iš sinhalų kalbos.
Mokslininkams natūraliai kilo mintis pabandyti sukurti dirbtinę dangą, kurios struktūra būtų analogiška lotoso lapams. Šiam tikslui buvo pasitelktos nanodalelės. Nanodangos rišanti medžiaga yra vanduo arba alkoholis, kuris, padengus paviršių, išgaruoja. Mažos dalelės tarpusavyje sąveikauja ir priklausomai nuo paviršiaus suformuoja erdvinį tinklelį.
1. Etapas: Nano dalelės pasklinda paviršiuje. ( Pav. 3)
3. Etapas: Nano dalelės pasiskirsto paviršiuje sudarydamos tvarkingą tinklinę struktūrą. (Pav. 4)
Paviršius būna ne tik padengtas apsauginiu sluoksniu, bet ir išlaiko vieną svarbiausių savybių – oro pralaidumą. Nano dalelės susigrupuoja taip, kad vanduo ir nešvarumai neįsigeria į paviršių. (Pav. 5) (technologijos.lt)
Paviršiai padengti nanodalelėmis turi šias savybes: jie būna oliofobiški (atsparūs riebioms medžiagoms), hidrofobiški (atsparūs vandeniui), acidofobiški (atsparūs rūgštims); lengviau valomi, nes esant sąveikai su vandeniu nusivalo patys; paviršiai apsaugomi ilgą laiką nematoma, nekenksminga danga; mažiau jautrūs bakterijoms, pelėsiams; geriau apsaugoti nuo UV spindulių.
Nanodanga naudojama daugelyje sričių:...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!