Kaip išsaugoti tautinę tapatybę? (Simonaitytė, Kunčinas)

Visų pirma, tautinę tapatybę galime išsaugoti vartodami ir puoselėdami gimtąją kalbą. Problema ta, kad gyvendami globaliame pasaulyje, svetimoje aplinkoje ją neretai pamirštame. Šnekėdami vis dažniau pasitelkiame svetimybes, žargonus, vulgarizmus, kurių reikėtų vengti norint išsaugoti savo kalbos grožį. Stenkimės vartoti daugiau meninių kalbos priemonių, tokių kaip sinonimai, epitetai, frazeologizmai. Pasak XX a. kalbininko Juozo Pikčilingio, frazeologizmai yra mūsų kalbos aukso fondas. Neigiamą įtaką kalbos išsaugojimui daro svetima aplinka, svetimos kultūros pasaulis. Šiandien nemaža dalis lietuvių geresnio gyvenimo ieško svetur. Gyvenant emigracijoje mus pastoviai supa kitataučių kalba, kurią esame priversti išmokti ir vartoti norėdami greičiau ,,prigyti“ naujoje kultūroje. Tačiau ne kitos kalbos mokėjimas ir vartojimas naikina mūsų tautinę tapatybę, o savosios pamiršimas, nuvertinimas. Kad gimtosios kalbos gerbimas svarbus išsaugant tautinę tapatybę, atskleidžia Ievos Simonaitytės romanas „Aukštujų Šimonių likimas“. Pati autorė gyveno to meto Mažojoje Lietuvoje, kuri priklausė Vokietijai. Gyvenant tokiomis sąlygomis, Mažosios Lietuvos gyventojams, lietuvninkams, kilo grėsmė suvokietėti. Vienas iš knygos herojų, Jokūbo Šimonio sūnus Mikėlis, iš gimtinės išvyksta gyventi į Karaliaučių. Gyvendamas dideliame mieste, vaikinas yra priverstas išmokti ir vartoti svetimą vokiečių kalbą, o gimtąją lietuvių pamiršta. Grįžus gimtinėn aplankyti artimųjų, kalbant su tėvais lietuviškai jam vis dažniau išsprūsta vokiškas žodis. Kai sūnus į tėvą kreipėsi vokiškai, tėvas supyko ir pavadino jį prapuolusiuoju sūnumi. Tai parodo, kaip gimtoji kalba branginama senųjų Šimonių tarpe. Tokiam svetimybių vartojimui nepritarė ir brolis, šis pasiuntė Mikėlį: „Eik, paiks vokieti, eik!“ Gyvenimas svetur knygos herojų priveda prie tautiškumo praradimo. Ievai Simonaitytei rūpėjo gimtosios kalbos puoselėjimas ir tautinės tapatybės išsaugojimas, ką ji ir pabrėžė savo kūrinyje. Taigi, pagarba gimtajai kalbai, jos puoselėjimas apsaugo mus nuo tautinės tapatybės praradimo.
Be to, tautinę tapatybę išsaugo ne tik vartojama ir puoselėjama gimtoji kalba, bet ir tautos dora (žmoniškumas). XIX a. pab....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!