Kailinių žvėrelių chromosominės ligos ir genetinės anomalijos, fenotipinė išraiška, tyrimo būdai, paplitimas ir eliminavimas iš

Visa organizmo genetinė informacija yra užkoduota kiekvienoje organizmo ląstelėje, o tiksliau jos branduolyje esančiose chromosomose. Chromosomos yra porinės ( homologinės ), tai reiškia, kad kiekviena somatinė organizmo ląstelė turi po dvi vienodas chromosomas, kurios savo ruožtu sudaro diploidinį chromosomų rinkinį. Kiekvienai gyvūnų ar augalų rūšis pasižymi tik jai būdingu homologinių chromosomų skaičiumi.
Tačiau organizme galima rasti ląstelių, kurios turi tik po vieną iš homologinių chromosomų, kurios sudaro haploidinį rinkinį. Tokios ląstelės vadinamos gametomis, tai yra lytinės organizmo ląstelės. Ląstelės su tokiu chromosomų rinkiniu susidaro redukcinio dalijimosi ( mejozės ) metu. Šio dalijimosi metu vykstant krosingoveriui ( atskirų homologinių hromosomų dalių susikryžiavimas ), gaunami naujai sukibę genai, kurie nulemia kitus palikuonio požymius, nei turi jo tėvai.
Vykstant krosingoveriui, veikian aplinkiniams, bei kitiems faktoriams gali atsirasti įvairios mutacijos. Mutacija laikoma toks genetinės informacijos pokyti, kuris yra paveldimas, tai yra perduodamas kitoms ląstelių ar organizmo kartoms.
Mutacijos gali būti naudingos ir žalingos. Naudingos mutacijos susiję su produktyviųjų savybių, organizmo sveikatingumo savybių pagerėjimu. Žalingos mutacijos neigiamai veikia organizmą ir jo funkcijas. Organizmo genotipo pokyčiai gali būti :
1. genomo;
2. chromosomų struktūros persitvarkymai;
3. genų mutacijos.
Genomas pakinta kai pasikeičia chromosomų skaičius. Chromosomų skaičiaus padidėjimas vadinamas poliploidija - kai ląstelėje randamas ne 2n chomosomų rinkinys, o 3n, 4n chromosomų rinkinys), ir aneuploidija – kai šalia normalaus chromosomų rinkinio randama papildoma chromosoma, arba trūksta vienos ( 2n + 1 arba 2n – 1 ).
Chromosomų struktūros persitvarkymai skirstomi į makroanomalijas ( kurios matomos pro optinį mikroskopą ) ir mikroanomalijas ( kurios nematomos pro optinį mikroskopą ). Jos skirstomos į :
1. delecijas ( iškritusi chromosomos dalis );
2. duplikacijos ( padvigubėjimai );
3. inversijos ( apgrąžos );
4. insercijos ( intarpai );
5. translokacijos.
Genų mutacijos gali būti didelės ( viso geno ar net didelės DNR atkarpos ) ir taškinės ( vienos ar kelių nukleotidų porų ).
Kai kurio mutacijos nėra pastebimos organizmo fenotipe, jos matomos tik ištyrus genetinę medžiagą....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!