Kai kurie fortepijoninės technikos aspektai

b) staccato.
7. Literatūra
-1-
Įvadas
Be technikos nėra meno, tačiau aš manau, kad technika yra priemonė, o jokiu būdu ne menas.
M. Fokinas - “Prieš srovę”.
Šiuolaikinė fortepijoninė technika formavosi per visą fortepijoninio meno raidos laikotarpį. Naujus pianizmo horizontus atvėrė tokie žymūs kompozitoriai, kaip L. van Beethoven’as, F. Chopin’as, F. Liszt’as, J. Brahms’as, C. Debussy, M. Ravelis, A. Skriabinas, S. Prokofjevas. Kiekvienas pianistinę techniką vystė savaip, pagal to meto instrumentų galimybes. Laikui bėgant pianistas susidurdavo vis su naujomis problemomis. Kartu su fortepijoininės muzikos vystymosi procesu visos išraiškos priemonės darėsi sudėtingesnės, kartu ir faktūra.
Pirmoje XIX a. pusėje dominavo mechaninis pirštų lavinimas. Pratimo metu riešas turėjo likti nejudamas, dirbti turėjo tik pirštai. Tikslas buvo visiškai “izoliuoti” pirštų judėsius. Tam buvo sugalvotos įvairios priemonės: ant riešo dėjo monetą, ir ji turėjo išlikti savo vietoje pratimo metu; dar egzistavo taip vadinamas F. Kalkbrenerio įtaisas, kuris palaikydavo ranką nejudamoje pozicijoje; pedagogai siūlė skaityti knygas grojimo metu...
Senoji technika susidūrė su neišsprendžiamomis problemomis – klavesiną pakeitė fortepijonas su jo garso išgavimo įvairove. F. Chopin’o ir F. Lizst’o atlikėjiška ir pedagoginė veikla, kuri davė puikius technikos vystymo rezultatus, tačiau ne iš karto buvo pripažinta. Į grojimo veiksmus buvo įjungtas riešas, visa ranka ir netgi visas kūnas.
Fortepijono technika reikalauja ypatingo dėmesio. Jos lavinimas remiasi ne vien tik pratimais, bet ir specialiais etiudais, virtuozinėmis pjesėmis, gamomis. Grojant fortepijonu kartu su pirštais dirba ir protas.
-2-
Skambinimo technikos rūšys
Technikos lavinime yra dvi pagrindinės rūšys: smulkioji ir stambioji technika.
1. Smulkioji technika taikoma skambinant gamas, pasažus, arpeggio, dvigubas gaidas, melizmus, įvairius pagražinimus, trelius, repeticijas. Smulkiojoje technikoje didžiausias fizinis krūvis atitenka pištams. Ši technikos rūšis reikalauja daugiausia darbo.
2. Kita fortepijono technikos rūšis – stambioji – taikoma oktavoms, akordams, šuoliams, tremolo. Didžiausias fizinis krūvis skambinant tenka žastui, pečiams ir, žinoma, pirštams. Stambioji technika ištobulėjo romantizmo laikotarpyje, kai muzika siekė išreikšti žmogaus jausmus. Inerpretacines priemones savo pianistiniame palikime ištobulino Listas, Šopenas, Šumanas. Jie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!