Kabėjimas. Tėvų ir vaikų santykiai literatūroje

Tėvų ir vaikų santykiai literatūroje

Visada didžiausias žmogaus turtas yra, buvo ir bus šeima. Nuo senų laikų, lietuviai šeimą laikė svarbiausia moraline vertybe. Žmonės neretai galvojo, kad jeigu kiekvienas nori būti laimingas, privalo turėti šeimą ir vaikų. Ne veltui santykiai tarp vaikų ir tėvų yra viena dažniausiai nagrinėjamų temų lietuvių literatūroje. Juk gyvenimas šeimoje žmogų ugdo kaip asmenybę. Šeimoje mokomės mylėti, atleisti, skirti gėrį nuo blogio, tikrąsias vertybes nuo netikrų. Tad ar galima teigti, jog žmogaus laimės pagrindas yra sėkmingi santykiai su tėvais arba vaikais? Remdamasis lietuvių rašytojų Šatrijos Raganos ir Vinco Mykolaičio-Putino kūryba tai išsiaiškinsiu.

XIX pr. - XX a. pr. rašytoja ir pedagogė Šatrijos Ragana apysakoje “Sename dvare” vaizduoja, kaip artimi vaikų ir tėvų santykiai leidžia vaikams tapti visavertėmis asmenybėmis.Tai pasakojimas apie XIX amžiaus antrosios pusės Lietuvos dvarą ir jo kasdieninę buitį, kaip viskas vyksta ir kokie žmonių santykiai. Šioje apysakoje yra vaizduojamas patriarchalinis šeimos gyvenimas, kuriame vyras rūpinasi buitimi, ūkiu, o moteris aprašoma kaip šeima ir dvaro žmonėmis turintis rūpintis asmuo. Dvare, šeima rūpinasi mamatė Marija, su kuria vaikai jaučiasi saugūs ir mylimi. Mamatė labai myli savo vaikus, stengiasi, kad jie augtų dori ir teisingi, kad tai, kas svetima, nežalotų vaikų dvasios. Užtat neišleidžia iš namų dukrelės Irutės, atsisakydama didesnių galimybių jai mokytis, kurias siūlo turtingi giminaičiai. Svarbiausia – nesužaloti vaiko. Mamatės ir jos vaikų bendravimas labai artimas, subtilus. Mamatė yra savo vaikų bičiulė ir kartu auklėtoja, iš lėto, atsargiai per gamtos, tėvynės, Dievo meilę, per muziką ir knygą kreipianti juos į aukštus žmogiškumo idealus. Vaikų, ypač Irutės, prisirišimas prie motinos labai stiprus. Irutė su mamate jaučiasi saugi, kalbasi apie gyvenimą, gamtą, mirtį, tėvynę, Dievą, menus ir dorovę. Užaugus Irutė pasakoja apie dukters ir mamos santykius ,,Tikiu: vėl kada nors paglostyti mano veidą/ rankelės tavo švelnios, kvapnios kaip rožės, / ir tavo liūdnos akys man šyptelės laimingai.” Nors Mamatė turi savo tikslų ir savo svajonių kaip moteris, ji žino, kad jos pareiga kaip žmona ir motina yra svarbesnė už jos asmeninę laimę. Svarbiausias turtas tėvams yra jų vaikai ir jų pareiga juos užauginti dėl geresnės jų ateities.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!