Ką reiškia būti laisvam? (Sofoklis, Selindžeris)

Laisvė yra savo nuomonės ir įsitikinimų laikymasis, nepaisant to, kokios pasekmės laukia už tai. Įspūdingiausios ir sukrečiančios Sofoklio tragedijos „Antigonė“ herojė, ilgą laiką buvusi viena centrinių Vakarų kultūros figūrų, įgavo ypač simbolinį krūvį. Kritinė refleksija, individualios etikos jausmas, nepasiduodantis griežtai moralei ir elgesiui, etinių nuostatų radikalumas ir kiti asmenybės bruožai, kuriuos siejame su Sofoklio tragedijos veikėja, taip pat yra ryškūs Vakarų individo sąmonės nepaisymo požymiai. Nors Antigonė pasirodo mituose ir mitais pagrįstose dramose, tačiau paradoksaliai įkūnija sąmoningos, individualizuotos būtybės inertiškumą ir atitikimą anonimiškumui, beasmeniškumą, mitais grįstą mentalitetą, visuotinių mitų universalumą ir visuotinį, bet daugiausia žmogiškąjį būvį. Kiekviena šalis siekia laisvės ir visi nori gyventi laisvoje šalyje. Gyvenimas laisvoje šalyje ir gyvenimas nelaisvėje itin skiriasi, dėl to laisvės niekas nepakeistų į nelaisvę. Sofoklio tragedijoje „Antigonė“ karalius Kreontas sako, kad šalis yra laisva, tačiau atrodo, kad jis neklauso kitų ir nesprendžia pats. Daug karų, susiskaldymo, ginčų kilo ir tebekyla būtent dėl ​​noro apriboti ar iš viso panaikinti laisvę. Viena didžiausių bausmių žmogui yra įkalinimas. Manau, kad žmonės turi vertinti savo šalies laisvę. Kiekvieno žmogaus laisvės samprata yra skirtinga, nes yra daug įvairių laisvės formų: kūrybinės, politinės, dvasinės, fizinės, laisvos valios, sąžinės, nuomonės. Literatūroje galima įžvelgti ir įvairių laisvės troškimų. Vienas iš jų – maždaug prieš 2500m. parašyta Sofoklio tragedija „Antigonė“. Antigonės veiksmai rodo, kad dvasinė laisvė yra svarbiausia. Kreontas norėjo tvarkos, pagarbos ir paklusnumo. Tuo pat metu Antigonei, kuri išsaugojo savo protėvių moralines taisykles, svarbesni buvo amžini dievų nustatyti papročiai ir įstatymai. Ji laikėsi žmonijos tikėjimo, sąžinės balso ir buvo tokia drąsi, kad buvo pasiryžusi atlikti darbą, kurio bijojo visi kiti Tėbų gyventojai. Antigonės negąsdino karaliaus Kreonto grasinimas įkalinti ją uoloje, nes fizinė nelaisvė su ja neturėjo nieko bendra. Tik meilė artimui ir atsidavimas Dievui gali išlaisvinti jos sielą. Šiuo poelgiu Antigonė ne tik įgijo sielos laisvę, bet ir atvėrė kelią visų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!