Tėvynė - tai ne tik skambus žodis, lydintis mus nuo mažų dienų, tai ne tik tauta, tam tikroje teritorijoje einanti savo istoriniu keliu. Tėvynė man yra mano namai, gimtoji žemė, kurioje aš užaugau ir kurios aš nenorėčiau palikti. Galiu net teigti, kad tėvynė savotiškai primena mylimiausią bei brangiausią žmogų - mamą. Mano manymu, kiekvienas turintis Lietuvos pilietybę turi jausti bent menkiausią įsipareigojimą savo tėvynei. Martynas Mažvydas jautė pareigą tėvynei, jis siekė išsaugoti jos gimtąją kalbą beisuteikti galimybę lietuviams skaityti lietuviškai, todėl parašė „Katekizmą“. Manau, kad kiekvienas esame įsipareigoję didžiuotis bei rūpintis savo tėvyne, ginti ją ir jos teises ir esant progai tinkamai ją pristatyti kitiems.
Kalbos puoselėjimas - tai puiki meilės išraiška tėvynei. Renesanso laikotarpiu iškilo ypač daug kovotojų už gimtąją lietuvių kalbą.Mikalojus Daukša išryškėjo kaip vienas žymiausių Lietuvos patriotų, gynęs pilietines ir kultūrines gimtosios lietuvių kalbos teisesbei kovojęs prieš bajorijos lenkėjimą. Jis iš lenkų kalbos išvertė Jokūbo Ledesmos „Postilę“ ir 1599m. išleido ją Vilniuje. Tačiau Lietuvos kultūros istorijai svarbiausia buvo lenkiškai parašyta įžanga „Prakalba į malonųjį skaitytoją“. M. Daukša joje rašė: „…maža garbė svetimomis kalbomis kalbėti, didelė gėda – savosios nemokėti“. Jis prakalboje neužsimina apie garbingą lietuvių kalbos iš romėnų teoriją, neidealizuoja Vytauto Didžiojo laikų, bet iš to, kas buvo pasakoma galima susidaryti nuomonę, kad Daukša buvo žmogus, kuriam tikrai rūpėjo tėvynės likimas. Taigi, Mikalojus Daukša buvo įsipareigojęs tėvynei, kadangi galvojo apie jos ateitį, siekė atgaivinti lietuvių kalbą gimtajame krašte.
Didžiavimasis savo tėvyne bei tinkamas jos pristatymas kitoms tautoms - tai vienas iš reikšmingiausių įsipareigojimų savo tėvynei. Kadangi gamta visais laikais buvo neatsiejama nuo žmogaus, manau, kad pristatyti savo tėvynę kitoms tautoms aprašant ir išaukštinant savo gimtojo krašto kraštovaizdį - tai vienas puikiausių būdų gyvavusių renesanso laikotarpiu. Renesanso laikotarpiu gyvenęs Jonas Radvanas buvo protestantas. Šio tikėjimo šalininkai buvo besąlygiškai dėkingi savo globėjui Mikalojui Radvilai Rudajam, tad nekeista, kad po jo mirties...
Šį darbą sudaro 647 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!