Ką apie laimingą žmogų kalba lietuvių literatūra

Lietuvių kalbėjimas

Ką apie laimingą žmogų kalba lietuvių literatūra ?

(K.Donelaitis, Salomėja Nėris, Šatrijos Ragana)

Laimė – tai teigiama emocija, individo būsena, pasireiškianti tokiais jausmais kaip pasitenkinimu, ramybe, dvasine pusiausvyra, meile, džiugesiu. Už savo laimę atsakingas pats žmogus. Nekreipiant dėmesio kas dedasi aplink, žmogus pats renkasi, būti laimingu ar ne. Žmogus jaučiasi laimingas, kai jo visos svajonės ir norai pildosi, kai visi lūkesčiai yra įgyvendinami. Nuo pačių seniausių laikų buvo stengiamasi atrasti laimės receptų, tačiau tiesa ta, kad vienintelės ir visiems tinkamos laimingo gyvenimo formulės tiesiog nėra. Būti laimingu šiame pasaulyje - tai kiekvieno žmogaus siekiamybė. Laimės vertybės kiekvienam žmogui gali būti įvairios. Vieniems tai laisvė, kūryba, gamtos grožio pajautimas, mylimas darbas, kitiems – šeima ir meilė. Taigi, šioje kalboje norėčiau išreikšti savo nuomonę šia tema, remiantis Kristijono Donelaičio, Salomėjos Nėries bei Šatrijos Raganos kūriniais, kuriuose aptarsiu, ką lietuvių literatūra kalba apie laimingą žmogų.

Žmogui, patiriančiam begalinę laimę, ryšys su gamta yra amžinas. Nuo pat senovės žmogaus ir gamtos ryšys buvo labai stiprus. Žmogus gamtoje galėjo rasti ramybę, grožį, paguodą. Dažnai gamtoje lietuvis galėdavo suprasti ir išsakyti savo slapčiausias mintis, pasakodavo savo bėdas ir vargus, didžiausius išgyvenimus. Tokia aplinka išlaisvina žmogaus kūrybinę dvasią, suteikdavo ypač reikalingos laimės ir saugaus prieglobščio, kurių niekur daugiau negalėdavo rasti kaip tik gamtoje. Apie gamtos reikšmę ir jos teikiamą džiaugsmą rašė grožinės lietuvių literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis poemoje „Metai“. Poema „Metai“ – tai epinė poema apie keturis metų laikus. Poemoje gausu gamtos vaizdų, kurie gretinami su žmogaus gyvenimu, suteikiant jiems alegorines reikšmes. Daugeliui iš mūsų gamta – antrieji namai, kur bėgame pailsėti nuo kasdieninių vargų bei rūpesčių, tai taip pat vieta, kur su saule ir vėju žmonės pasidalina laime ar skausmu. Poemoje „Metai“ nerašoma apie tolimus, egzotiškus kraštus, turtingą margaspalvę gamtą. Kaip tik atvirkščiai – K. Donelaičio kūrinyje iškyla toks paprastas, kuklus, tačiau lanai artimas Lietuvos peizažas. Rašoma apie saulelę, kuri pavasarį „budina svietą“ atneša džiaugsmo visiems, kas gyva. Taigi, grožėdamasis gamta žmogus jaučiasi laimingas bei saugus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!