K. Jasperso „ašinio laiko“ teorijos aiškinimas

Karlas Jaspersas - vokiečių psichiatras ir filosofas, turėjęs gana didelę įtaką moderniajai teologijai, psichiatrijai ir filosofijai. Dažnai buvo laikomas vienu iš egzistencializmo veikėjų Vokietijoje, tačiau jis pats nenorėjo būti priskirtas šiai krypčiai. Nors vaikystėje Jaspersas rodė polinkį į filosofiją, tačiau tėvo kaip teisininko įtaka privertė studijuoti teisę. Vėliau jis pasirinko mediciną ir pradėjo medicinos studijas, kad įgytų psichiatro specialybę. Jaspersas baigęs medicinos universitetą dirbo moksliniu asistentu Haidelbergo psichiatrinėje klinikoje, o ir po kelių metų gavo psichologijos docentūrą Haidelbergo universitete. Politika jis susidomi tik po pirmojo pasaulinio karo. Tuomet ir pasikeičia jo mokslinių interesų ratas, o kartu ir mokslinė veikla. Iš pradžių jis dirba Heidelbergo universitete psichiatrijos, o vėliau filosofijos profesoriumi.
Būdamas 40 metų amžiaus Jaspersas pasisuko nuo psichologijos į filosofiją, išplėsdamas temas, kurias jis nagrinėjo savo psichiatriniuose darbuose. Jis tapo įžymiu filosofu, gerbiamu Vokietijoje ir Europoje. 1933 m. tuometinė Hitlerinė valdžia privertė Jaspersą pasitraukti iš užimamų pareigų, nes jo žmona buvo žydų tautybės. Neteko profesoriaus vardo ir jam nuolat grėsė areštas. Tik po karo grįžo į pedagoginį darbą ir aktyvų visuomeninį gyvenimą, o taip pat pradėjo skelbti savo svarbiausius darbus. Jis buvo tarp tų vokiečių intelektualų, kurie nesusidėjo su nacizmu. Vėliau apsigyveno Bazelyje Šveicarijoje ir dirbo vietos universitete.
Profesoriaudamas Heidelbergo universitete, susipažino su moderniąja M. Veberio sociologija, studijavo S. Kierkegoro, I. Kanto, V. Diltėjaus ir kitų filosofų kūrybą. Tai paveikė jo politines pažiūras į liberalizmą, į tikėjimą nacionaline valstybe ir demokratija, kurias valdo elitas. Jis labai aukštai vertino humanizmą ir kultūros integracijos tęstinumą politikoje. Aštriai nepripažino totalitarinio despotizmo ir įspėjo, apie stiprėjančia technokratijos įtaką – kai žmonės tampa įrankiais mokslo ar ideologijos tikslų siekiui. Taigi jis buvo už asmens laisvę ir ribotą valstybingumą.
Egzistencializmas, prie kurio šliejosi Jasperso filosofija, nėra istorinė koncepcija. Jos dėmesio centre – čia ir dabar išgyvenimas. Jo teigimu žmonijos istorijos trukmės laikas, palyginti su visatos ar žemės istorija, yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!