J.V. Gėtės "Fausto" aprašymas

Šviečiamasis amžius. 18a. Siekiama gražaus, teisingo gyvenimo, tikima, kad išmintis išsklaidys tamsą ir sukurs humaniškesnį pasaulį. Žmogus kritiškai žvelgia į tradicijas, prietarus. Vertinama minties laisvė, tolerancija, lygybės idealai. Literatūroje daug didaktinių elementų. Vaizduojamos ar kritikuojamos valstybės ydos, perteikiamos filosofinės idėjos. Gilinamasi į moralines veikėjų normas, fizines ir dvasines galias. Panašumai Baroko epochoje: iliuzija, kančia, pragaro tematika. Pinasi realus ir fantastinis pasaulis, žmogus blaškosi, yra neramus, jį kankina gyvenimo nepastovumo mintys.
Filosofinis kūrinys. Gėtė jį rašė 60 metų, vis gryždamas, papildydamas naujais motyvais, apmąstydamas to meto rūpimus klausimus. Svarstomi pasaulio pažinimo, sandaros, žmogaus būties, prigimties, esmės klausimai. Vis pabrėžiamas noras aprėpti būties begalybę, tai, kad žmogus yra mažas, silpnas ir menkas („žemės kirminas“). Kūrinio laikas ir vieta nelabai nuoseklūs, išorinis veiksmas nėra svarbus, labiau gilinamasi į veikėjų vidinę būseną, bruožus. Vaizdai realūs ir fantastiniai. Siužetas neorginalus: populiari legenda apie burtininką, juodosios magijos žinovą Johaną Faustą. Dualizmas: „Mano krūtinėje gyvena dvi sielos, kurios nori viena nuo antros atsiskirti. Viena su šiurkščiu pamėgimu kausto prie žemės, antra galingai kyla į erdves“. Antivertybės: pavydas, kerštas, įniršis, nepasitikėjimas.
Faustas sunerimęs, jis ieško skirtingų idėjų, požiūrių, pasitenkinimo moksle. Jis studijavo filosofiją, teisę, mediciną ir net teologiją, bet mokslas neatsakė į pagrindinį jo keliamą klausimą: kur yra gyvenimo esmė ir laimė. Jis pasijunta esąs šliaužiojąs kirminas, kurį sutriuškins praeivis. Desperacija įbruka Faustui į rankas nuodus. Jį išgelbėja Velykų varpai (nors jis ir netikintis), kyla šviesių jaunystės atsiminimų banga, kada jis jautėsi laimingas, tai pažadina veikėjo norą gyventi. Jis – racionalizmo žmogus, besistengiąs savu protu ir mokslu surasti gyvenimo paslaptis. Čia ir slypi tragedija – racionalizmas.
Mefistofelis sutinkamas kiekvienos tautos pasakose (pasirašo krauju sutartį, daro antgamtinius darbus. Gerai pažįsta žmogaus silpnumus ir juos išnaudoja). Mefistofeliui nieko nėra švento: bjaurų darbą ir atsakomybę jis palieka kitam. Mefistofelis siūlo Faustui visokių džiaugsmų: veda jį į Auerbacho rūsį, kur studentai puotauja, nugabena jį į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!