Juvelyrika

Lietuvos taikomoji dekoratyvinė dailė pasižymi ilgaamžėmis tradicijomis. Jos istorinė plėtotė, kaip ir bet kuri kultūrinė veikla, buvo apspręsta ekonominių, politinių ir socialinių veiksnių. Nuo seniausių laikų taikomosios dailės brendimą skatino augantys visuomenės poreikiai dailiesiems dirbiniams, miestų plėtra, taikomosios dailės gamybinių struktūrų (cechų, manufaktūrų, fabrikų) atsiradimas ir veikla, prekybiniai ryšiai su kitomis šalimis. Dailiųjų dirbinių išvaizdą lėmė lietuvių liaudies meno tradicijos, sąlytis su kitų tautų kultūra, įvairių sričių užsienio meistrų migracija, istorinių Vakarų Europos stilių įsisavinimas.
Poslinkį vystytis menui suteikė XVII-XVI a. pr. Kr. į Lietuvą pradėtas įvežti žalvaris ir su juo prasidėjęs ankstyvasis metalų arba žalvario laikotarpis (16-V a. pr. Kr.). Tuo metu išplito vietinės žalvarinių dirbinių formos taip pat papuošalai iš lankstytų žalvarinių vielelių ir lazdelių bei kalto metalo (smeigtukai, apyrankės kanopiniais galais). Senajame geležies amžiuje (I-IV a.) suklestėjo metalo dirbiniai. Daugiausia gaminta kalvystės dirbinių ir tik Lietuvai būdingų geležies bei žalvario papuošalų: antsmilkinių, kaklo apvarų, segių, apyrankių, žiedų. Įvairėjo jų formos ir technika, atsirado naujos medžiagos (sidabras, stiklas, emalis) (1 pav.). Nagingiausi buvo Vakarų Lietuvos meistrai. Iš Baltijos kraštų į Romą plaukė gintaras ( 2pav.), mainomas į žalvarį, stiklo ir emalio papuošalus. Viduriniajame geležies amžiuje (V-VIII a.) žlugo Romos imperija, vyko tautų kraustymasis, formavosi nauji prekybos keliai, kurie tiesėsi iš Lietuvos į pietryčius. Pagausėjo įvairių papuošalų. Formavosi naujos antkaklių, segių, apyrankių ir smeigtukų formos, kurios buvo bendros visai Rytų baltų kultūrai. Būta tik lietuviams būdingų - antkaklės šaukštiniais galais. Vėlyvajame geležies amžiuje (IX-XII a.), gaminti ypač puošnūs ir sudėtingi sidabro, žalvario ir gintaro dirbiniai. Atsirado naujų papuošalų (plokštelinės ir pasaginės segės, klaustuko pavidalo auskarai). Tuo laikotarpiu buvo populiarūs masyvūs, sunkūs papuošalai. Europoje išplitęs teratologinis stilius Lietuvoje reiškiasi santūresniu, gąsdinančių bruožų neturinčiu pavidalu.
Buvo viena iš labiausiai plėtojamų šakų. Įvairius ūkio reikmenis, papuošalus ir ginklus amatininkai gamino iš vietinės balų rūdos ir iš metalo, atgabento iš kitur. Pagrindinė metalo dirbinių grupė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!