Jutimo organai (akis, ausis, oda)

Akis, oculus
Akies obuolys, bulbus oculi
Kapsulė:
Skaidulinis dangalas, tunica fibrosa bulbi (kapsulės išorinis sluoksnis):
• Ragena, cornea (1/6) – obuolio priekiniame šeštadalyje, skaidri, išorinio dangalo dalis ir veikia kaip fiksuotas lęšis, laužiantis spindulius ir fokusuojantis juos į tinklainę.
• Odena, sclera (5/6) – tankus, neskaidrus sluoksnis, kuris, tempiamas akies ertmės slėgio (akispūdžio), palaiko akies obuolio formą;
• Vieta, kur susijungia odena ir ragena – odenos vaga, sulcus sclerae.
Kraujagyslinis dangalas, tunica vasculosa bulbi (kapsulės vidurinis sluoksnis):
• Rainelė, iris – reguliuojama diafragma apie centrinę vagą, vyzdį, pupilla, kuri kontroliuoja šviesos, patenkančios į akį kiekį, vyzdžio skersmuo gali kisti;
• Krumplynas, corpus ciliare (nenutrūkstamas gyslainės tęsinys, priekyje pereina į rainelę, susijęs su lęšio pakabinimu ir akomodacija, gamina akies skystį, užpakalyje liečiasi su stiklakūniu, dalyvauja aprūpinant rainelę krauju, eina pagrindiniai nervai į visas akies obuolio priekines struktūras);
• Gyslainė, chorioidea (sudaro didelis kraujagyslių rezginys, plonas, tamsiai rudas, sudarytas iš trijų sluoksnių: išorinio – kraujagyslinės plokštelės, lamina vasculosa, vidurinio – kapiliarinės plokštelės, lamina choroidocapillaris, vidinio – pamatinės plokštelės, lamina basalis);
Tinklainė, retina (vidinis dangalo sluoksnis):
• Nervinis, juntamasis akies obuolio sluoksnis
• Tinklainės išorėje yra gyslainė, o prie vidinės pusės šliejasi stiklakūnio plėvė, ties disku ji tiesiogiai pereina į regos nervą;
• Akląją tinklainės dalį, pars caeca retinae, sudaro plonas sluoksnis, sudarytas tik iš pigmentinio ir stulpelinio epitelio;
• Nuo regos nervo disko iki dantytosios juostos yra reginė tinklainės dalis, pars optica retinae; Maždaug 3mm į vidų nuo geltonosios dėmės yra regos nervo diskas, discus nervi optici;
• Akloji dėmė – be fotoreceptorių;
• Geltonoji dėmė – ryškiausia tinklainės matymo dalis, sudaryta tik iš kolbelių sluoksnio
• Tinklainės fotoreceptoriai (120mln lazdelių (naktiniam matymui), kolbelės ~6mln
• Pigmentinis sluoksnis
• Akies optinė ašis – plačiausia akies obuolio vieta;
Branduolys:
• Akies kameros, camerae bulbi ( prekinė akies kamera, camera anterior – tarp ragenos ir rainelės, užpakalinė kamera, camera posterior – tarp rainelės ir lęšio; abi kameras pripildo skystis, humor aquosus, kurį gamina krumplynas; f: maitina lęšį ir rageną, palaiko akispūdį);
• Lęšis, lens (tarp rainelės ir stiklakūnio, skaidrus abipus išgaubtas organas, iš šonų supa krumplyno ataugos, užpakalyje prisišlieja prie stiklakūnio duobės. Priekinio ir užpakalinio paviršių, facies anterior et posterior, centriniai taškai vadinami priekiniu ir užpakaliniu poliumi, polus anterior et posterior, polius jungianti linija – ašimi, axis, o lęšio kraštinis perimetras – pusiauju, equator);
• Stiklakūnis, corpus vitreum (užpildo stiklakūnio kamerą, camera vitrea, priekyje yra stiklakūnio duobė, fossa hyaloidea, bespalvis, neryškio struktūros, skaidrus gelis, kuriame yra apie 99proc. vandens, nuo regos nervo disko iki lęšio užpakalinio paviršiaus centro eina siauras stiklakūnio kanalas, canalis hyaloideus);
Ligos, sutrikimai:
• Daltonizmas – tam tikrų spalvų neskyrimas;
• Vištakumas - prieblandoje nematymas, dėl vit. A trūkumo;
• Glaukoma – priekinėje kameroje kaupiasi skystis, vyksta spaudimas, dėl kurio tinklainė degeneruoja;
• Toliaregystė – presbiopya
• Trumparegystė;
• Katarakta (akies lęšio sudrumstėjimas), gali sukelti amžinus pakitimus;
• Konjuktivitas – junginės uždegimas, dėl išsiplėtusių junginės kraujagyslių;
• Miežis – riebalinių liaukučių, kurios yra prie blakstienų uždegimas;
Regos analizatoriaus dalys:
1) Fotoreceptoriai – lazdelės ir kolbelės (tinklainėje)
2) Nervas – n. Opticus II
3) Regimoji kryžmė – tarpinėse smegenyse;
4) Regimasis laidas (tractus opticus)
5) Požieviniai regos centrai:
- Vidurinių smegenų keturkalnio viršutiniai kalneliai
- Tarpinių smegenų šoniniai kelintiniai kūnai
- Gumburas
6) Žieviniai regos centrai:
- Galinių smegenų pakaušinės skiltys;
Priediniai akies organai, structurae oculi accessoriae:
• Akies obuolio guolis;
• Vokai, palpebrae ( viršutinis (turi papildomą raumenį) ir apatinis);
• Blakstienos, cilia (apsaugo nuo svetimkūnių, stiprios šviesios);
• Antakiai, supercilia (apsaugo nuo svetimkūnių, stiprios šviesios);
• Ašarų aparatas (ašarų liauka, kanalėliai, maišelis, nosinis ašarų latakas ~1ml/d);
• Junginė, conjuctiva (iškloja matomą akies obuolio paviršių, išskyrus rageną);
• Akies obuolio raumenys:
- Viršutinis tiesusis, m. rectus superior;
- Apatinis tiesusis, m. rectus inferior;
- Šoninis tiesusis, m. rectus lateralis;
- Vidinis tiesusis, m. rectus medialis;
- Viršutinis įstrižinis, m. obliquus superior;
- Apatinis įstrižinis, m. obliquus inferior.






Ausis, auris
• Sudėtinga;
• Paplitę tarp stuburinių;
• Skirtingas išsivystymas;
• Filogenetiškai tai jaunesnė struktūra nei pusiausvyros organas;
Išorinė ausis:
• Ausies kaušelis, auricula (surenka garso bangas ir perduoda jas į išorinę klausomąją landą):
- Vijoklis, helix;
- Ausies kaušelio gumburėlis, tuberculum auriculare;
- Priešvijoklis, antihelix;
- Priešvijoklio kojytės, crura antihelicis;
- Trikampinė duobė, fossa trianguliaris
• Išorinė klausomoji landa, meatus acusticus externus (~2,5c ilgio ir 1cm skersmens);
• Būgnelis, membrana tympani:
- Skiria būgninę ertmę nuo išorinės klausomosios landos;
- 9-10 X 8-9mm;
- Perimetrą sudaro kremzlinis jungiamojo audinio žiedas, anulus fibrocartilagineus;
Vidurinė ausis (perduoda ir modifikuoja virpesius):
• Būgninė ertmė, cavitas tympani;
• Klausomieji kauliukai, ossicula auditus, (yra viršutiniame būgninės ertmės aukšte – antibūgninėje kišenėje):
- Plaktukas, malleus (jungiasi prie būgnelio);
- Priekalas, incus (sudarytas iš stambaus kūno ir kelių ataugų);
- Kilpa, stapes (jungiasi orue ovalaus langelio);
- Ausies vamzdis, tuba auditiva (jungia būgninę ertmę su nosiarykle).
Pusratiniai kanalai guli trijose, viena į kitą statmenose plokštumose. Skiriami šoninis (lateralinis) – horizontalus, priekinis – strėlinis ir užpakalinis – skersinis (frontalinis) kanalai.
Vidinė ausis:
Kaulinis labirintas (smilkinkaulyje):
• Prieangis, vestibulum;
• Sraigė, cochlea;
• 3 Pusratiniai kanalai, canales semicirculares;
• Ovalusis (prieangio) ir apskritasis (sraigės) langeliai;
• Pusratinio kanalo ampulė;
• Kaulinė sraigės ašis;
Klausos analizatoriaus dalys:
1) Klausos receptoriai – spiralinis organas ( sraigės latake);
2) Sraigės nervas (n.cochlearis) (prieangio ir sraigės nervo dalis);
3) Girdimoji kryžmė – tilte;
4) Lateralinė kilpa (klausos laidai);
5) Požieviniai klausos centrai:
- vidurinių smegenų keturkalnio apatiniai kalneliai;
-tarpinių smegenų vidiniai keliniai kūnai;
6) Žieviniai klausos centrai:
- Galinių smegenų smilkininės skiltys
• Prieangio ir būgno laiptai;
• Perilimfa;
Plėvinis labirintas:
• Apvalusis ir pailgais maišeliai;
• Sraigės latakas;
• Pusratiniai latakai;
• Spiralinis organas;
• Dėmės (statinės pusiausvyros receptoriai);
• Skiauterės (pusratinių kanalų ampulėse, dinaminės pusiausvyros receptoriai);
• Endolimfa;
Garso kelias:
Per išorinę klausomąją landą garso bangos suvirpina būgnelį. Jis virpesius perduoda plaktukui, o šis priekalui ir kilpai. Kilpo virpesiai perduodami kauliniam labirintui – prieangio ir būgninių laiptų perilimfai. Būgninio laipto perilimfa judina pamatinę plokštelę. Šie judesiai perduodami spiralinio organo juntamųjų ląstelių plaukeliais. Pastarųjų judesiai sukelia endolimfos bangavimą. Endolimfos srovės dirgina sensorinių ląstelių plaukelius ir sukelia jų membranos depoliarizaciją – nervinio signalo atsiradimą. Pastarasis perduodamas I sensoriniam neuronui, esančiam sraigės spiraliniame mazge. Centrinės sraigės nervo skaidulos per spiralinius ritės kanaliukus bei centrinį ritės kanalą išeina į sraigės pamatą ir patenka į vidinę klausomąją landą. Joje jos susijungia su prieangio nervo skaidulomis, sudarydamos sraigės ir prieangio nervą (VIII galvinių nervų pora). Sraigės nervo skaidulos įeina į smegenis ir pasiekia tilte esančius sraigės branduolius. Sraigės nervo branduoliuose yra antrieji neuronai, o jų skaidulos sudaro klausos laidus. Šie eidami skersai tiltą, iš dalies kryžiuojasi. Lateralinės kilpos skaidulos, pasidalijusios į du pluoštus, baigiasi požieviniuose klausos centruose: keturkalnio apatiniuose kalneliuose ir medialiniuose keliniuose kūnuose. Medialinių kelinių kūnų neuronų ataugos pasiekia pirminę (projekcinę) klausos sensorinės sistemos žievės sritį, esančią pusrutulių žievės smilkininėje skiltyje. Joje vyksta garsinių signalų integracija, analizė. Projekcinę klausos zoną juosia antrinė klausos žievės sritis. Šios srities neuronai reaguoja į garso, aukščio kitimus.
Uoslės organas, organum olfactorium
• Kvapas yra juntamas skirtingai nuo skonio, net esant labai mažoms lakiųjų medž. Koncentracijoms;
• Žmogaus uoslė yra vidutinė;
• Pagrindiniai receptoriai išsidėsto uoslinės gleivinėje.
• 10-100mln nervinių galūnėlių;
• Serozinis skystis – sekretas;
• Kvapas (odos) žmogus jaučia viršutiniame nosies ertmės aukšte esančiame nosies gleivinės uosline dalimi, pars alfactoria tunicar ucosae nasi;
• Neuronai išidėstę tarp atraminių ir pamatinių ląstelių;
• Senstant uoslinių neuronų nuolatos mažėja (su metais 1proc);
• Uosliniai neuronai yra trumpaamžiai, vidutinė gyvavimo trukmė yra 30-60 dienų, neuronai nuolat atsinaujina iš pamatinių ląstelių.
Analizatoriaus dalys (uoslinėje gleivinėje):
1. Uoslės nervas (n. Olfactorius);
2. Uoslės stormuo (galinėse smegenyse);
3. Uoslės laidas (tractus olfactorius);
4. Požieviniai uoslės centrai:
- speniai kūnai;
- migdoliniai kūnai;
5. Žieviniai uoslės centrai
- galinių smegenų limbinė žievė;




Skonio organas, organum gustatorium
• Skonis, gustus – medžiagų cheminė savybė;
• Skonio receptoriai yra chemoreceptoriai;
• 10000 skonio svogūnėlių, caliculi gustatoria;
• Receptoriai išsidėsto liežuvio speneliuose:
- grybiniuose, pipillar foliatae;
- pyliminiuose, papillae vallate;
- lapiniuose, papillae foliate;
* bet jų nėra sliūliniuose;
• Gali būti pavienių receptorių ant minkštojo gomurio, gleivinėje, antgerklyje);
• Pyliminiai speneliai turi daugiausia receptorių, o lapiniuose sunyksta dar vaikystėje;
Skonio analizatoriaus dalys:
1. Skonio svogūnėliai (liežuvio speneliuose);
2. Galviniai nervai:
- Veidinis (n.facialis) – priekiniai 2/3;
- Liežuvinis ryklės (n. Glossopharyngeus) – užpakalinis 1/3
- Klajoklis (n. Vagus) – liežuvio šaknis, gomurys;
3. Juntamieji branduoliai pailgosiose smegenyse;
4. Skonio laidas (medialinė kilpa);
5. Požieviniai skonio centrai (tarpinių smegenų gumburas);
6. Žieviniai skonio centrai
- Galinių smegenų momeninė dalis;
• Skoniai : saldu, kartu, rūgštu, umami;
• Visi skoniai jaučiami visame liežuvyje;